 Algirdas BRAZAS
Automobilio variklio degimo žvakė yra viena svarbiausių benzininio variklio dalių, todėl jos pasirinkimas, susidėvėjimas ir priežiūra gali iš esmės pakeisti variklio darbą.
Įsivaizduokite, kad degimo žvakės turi būti sukonstruotos taip, kad ištvertų įspūdingus temperatūrų perkrovimus, elektros įtampą, mechanines apkrovas, vibracijas, cheminių junginių poveikį degimo kameroje, eroziją karštyje, degimo produktų nuosėdų ir atmosferos drėgnumo poveikį.
Darbo sąlygos
Įspūdingas sąrašas tokiam, atrodytų, mažyčiam elektrodui, turinčiam keraminį korpusą. Šiuolaikinių degimo žvakių gamintojai sugebėjo savo kūrinius pritaikyti būtent tokiam ekstremaliam darbo režimui.
Norint užtikrinti optimalų žvakės darbą, būtinos kelios pagrindinės sąlygos. Jos priklauso nuo pačios žvakės konstrukcijos, naudotojo priežiūros, eksploatacijos ir transporto priemonės variklio būklės. Motoras turi tiekti pakankamai elektros energijos, reikalingos kibirkščiai suformuoti, o maitinimo sistema – paruošti optimalų degimo mišinį. Kompresija, temperatūrų balansas, aukštos įtampos laidų kokybė ir visų reguliavimų tikslumas lemia uždegimo sistemos darbą.
Kokios tinkamiausios?
Nerekomenduojama į variklį sukti žvakes, įvertinus jų tinkamumą vien pagal sriegio atitikimą. Tai viena didžiausių klaidų. Žvakės turi būti tokios, kokių reikalauja automobilio gamintojas. Ji nėra primityvus elektrodas. Žvakės darbinės dalies buvimo degimo kameroje vieta turi būti tiksli, tik tuomet tvarkingame variklyje negirdėsime detonacijos, o ugnies plitimo fronto kryptis bus teisinga ir greita.
Negalima pamiršti ir to, kad įvairios žvakės turi skirtingą elektrodų varžą. Jei varža mažesnė nei reikalauja automobilio gamintojas, tai nėra bėda, tačiau įsukus didesnės varžos žvakes, degusis mišinys bus uždegamas pavėluotai ir nevisiškai. Žvakių yra pačių įvairiausių ir, aišku, kad bet kokios jūsų automobiliui tikrai netiks. Jų charakteristikos turi atitikti automobilio variklio galimybes. Būna situacijų, kai nusipirkus, atrodytų, tinkamas žvakes variklis vis tiek nenori dirbti taip, kaip derėtų. Pasirodo, automobilininkai gana dažnai pamiršta pasidomėti, koks tarpelis tarp žvakės elektrodų yra reikalingas vienoje ar kitoje to paties variklio versijoje. Dėl to verta nepasikuklinti ir paprašyti automobilių dalių pardavėjų įdėmiau pavartyti katalogus ir išsiaiškinti, kokios žvakės yra reikalingos būtent jūsų mašinos varikliui.
Dar vienu atveju reikėtų prisiminti tarpelį tarp žvakės elektrodų – vairuotojui susimąsčius apie kuro taupymą, t. y. pradėjus naudoti dujinį kurą. Degiojo mišinio su dujomis specifika verčia šiek tiek pakoreguoti ir žvakių darbą, todėl nepamirškite iškeitę baką į balioną nuvažiuoti ir pas degimo sistemos specialistus.
Žvakių eksploatacija
Išsukus žvakes ir gerai jas apžiūrėjus jau iš karto galima pamatyti jų būklę ir pastebėti variklio sistemos trūkumus ir nesklandumus. Kai sistema tvarkinga, tinkamos žvakės izoliatoriaus kojelė yra arba pilkai balta, arba pilkai gelsva, arba šviesiai rusva. Vadinasi, variklis tvarkingas ir kaitrumo laipsnis parinktas teisingai, kuro mišinio ir degimo sureguliavimas – be priekaištų. Jokių nuosėdų – šalto užvedimo įtaisas funkcionuoja. Nėra švininių kuro priedų likučių arba variklių alyvos legiravimo priedų atliekų. Nėra terminės perkrovos. Tačiau jei izoliatoriaus kojelė, elektrodai bei žvakės korpusas pasidengę suodžių sluoksniu, pridegusiais tepalų arba švino produktais, žvakės elementai apsilydę arba apkepę neaiškios kilmės medžiagomis, tai rodo, kad jūsų varikliui arba maitinimo sistemai kas nors negerai, todėl patartina kreiptis į specialistus. Jie nustatys gedimo priežastį ir jį likviduos.
Tikrinimas ir keitimas
Žvakė tikrinama tik diagnostiniu stendu – t. y. ar žvakė gauna to, ko turėtų gauti eksploatavimo variklyje metu – jokiu būdu neišimta iš variklio. Be to, eksploatacijos metu dėl temperatūros ir cheminio poveikio didėja tarpelis tarp elektrodų ir taip auga kibirkščiai reikalingos įtampos poreikis.
Pjezoelektrinis bandiklis tinka tikrinti tik vieno kontakto žvakėms be papildomos varžos. Visoms kitoms žvakėms šis prietaisas netinka, nes generuoja tik vieno dydžio įtampos impulsą, o žvakėms, turinčioms papildomas varžas, elektrodus su tauriųjų metalų legiravimu, reikalingos kitos įtampos.
Kibirkšties kokybė tikrinama taip pat, kaip ir tada, kai kibirkšties visai nėra, tik pageidautina padidinti tarpelį tarp masės ir žvakės aukštos įtampos laido. Kibirkštis, pramušanti ne mažesnį kaip 7 mm tarpelį, laikoma gera. Jeigu sukant alkūninį veleną tarp žvakės aukštos įtampos laido ir masės šoka gera be pertrūkių kibirkštis, aukštos įtampos grandinė tvarkinga.
Žvakę galima įsukti žvakrakčiu. Jei ji sandarinama žiedeliu, sukama tol, kol lengvai atsirems, o paskui tik 90 laipsnių kampu. Jei sandarinimas kūginis, pakanka įveržti tik 15 laipsnių kampu.
Jei bus įveržta daugiau – bus deformuota ir sugadinta žvakė. Jei žvakės sandarinimo žiedelis, išsukus žvakę iš variklio, yra plokščias, o ne trapecinio profilio, akivaizdu, kad žvakė yra sugadinta perveržiant.
Kiekvienam varikliui yra nurodyti dažniausiai skirtingi žvakės keitimo intervalai, todėl reikia atkreipti dėmesį į automobilių gamintojų rekomendacijas kiekvienu konkrečiu atveju. Yra žvakių, kurios keičiamos kas 10 000 km, kas 15 000 km, kas 50 000 km, netgi kas 100 tūkst. km. Tačiau tai nėra galutinis parametras, nes žvakės tarnavimo laikas priklauso nuo kuro kokybės, automobilio techninės būklės, netgi nuo paties vairuotojo važiavimo būdo. |
