 Algirdas BRAZAS
Ne paslaptis, kad sugedus amortizatoriams sunkiau valdyti mašiną. Neveikiantys amortizatoriai, nesutvarkyta važiuoklė yra pagrindinė dėl nesuvaldytų transporto priemonių kylančių avarijų priežastis.
Ne vienas vairuotojas iš savo patirties patvirtins, kad geri amortizatoriai – tai patogumo, stabilumo ir saugumo sąlyga. Todėl valstybinės techninės apžiūros keliami reikalavimai amortizatorių ir važiuoklės būklei vis griežtėja. Jie laikomi mašinų saugumą lemiančiu komponentu. Sugedę ar nusidėvėję amortizatoriai, netvarkinga važiuoklė – pagrindinė dėl nesuvaldytų transporto priemonių kylančių avarijų priežastis.
Lemia saugumą
Daug įtakos važiavimo saugumui ir automobilio techninei būklei turintys amortizatoriai sumažina vibraciją, neleidžia automobiliui šokinėti važiuojant nelygiu paviršiumi ir kristi į kelių duobes.
Kadangi važiavimo saugumą lemia geras ratų sukibimas su danga, todėl viena pagrindinių amortizatorių funkcijų – užtikrinti, kad jie liestųsi su ne visada lygia kelio danga. Nors trumpam tokį sąlytį praradęs automobilis ima slysti, gali būti traukiamas į šoną, tampa sunkiai valdomas posūkiuose ir kitose sudėtingesnėse vietose. Dėl blogo ratų sukibimo su kelio danga pailgėja automobilio stabdymo kelias, kyla grėsmė kitiems eismo dalyviams.
Tepaliniai ar dujiniai?
Daugelis vairuotojų žino du pagrindinius amortizatorių tipus – tepalinius ir vis labiau plintančius dujinius. Skirtumas tas, kad dujiniuose dar pripildyta žemo slėgio azoto dujų slopinimo charakteristikoms pagerinti.
Dujiniais paprastai vadinami tokie hidrauliniai amortizatoriai, kuriuose suslėgtų dujų (azoto) „kamštis“ trukdo perpumpuojamai alyvai suputoti.
Dujinis amortizatorius yra lengvesnis nei hidraulinis, jį nebūtina pagaminti idealiai hermetišką.
Be to, labai patogu, pasinaudojus dujų spūdumu, gaminti sistemą, kuri iš karto atliktų ir amortizatoriaus, ir spyruoklės funkcijas. Tokie amortizatoriai jau naudojami kai kuriuose motocikluose.
Tačiau ne visi turi žinių apie pagrindinius tepalinius amortizatorius, jų veikimo skirtumus, pranašumus. Važiuojant prastais keliais ar gana dideliais greičiais, tepaliniuose amortizatoriuose esantis tepalas ilgainiui ima putoti. Tada dėl susidariusių putų prastėja amortizatorių darbas, jie nebegarantuoja reikiamo ratų sukibimo su keliu, ką jau kalbėti apie važiavimo patogumą.
Ne vienam teko įsitikinti, kaip spaudžiant šalčiui tepaliniai amortizatoriai atrodo kaip „negyvi“. Priežastis – užšalęs juose esantis tepalas.
Dujiniai amortizatoriai padeda išvengti analogiškų problemų. Juose esančios specialios dujos, suspaustos iki 6–8 atmosferų, iki minimumo sumažina tepalo putojimą. Beje, daug aukštesnius reikalavimus atitinkančiuose sportiniuose dujiniuose amortizatoriuose dujos suspaudžiamos net iki 25–30 atmosferų.
Šiuo atveju tepalas išvis nebeputoja, o amortizatoriai didžiausia jėga spaudžia automobilį prie kelio dangos, todėl padeda užtikrinti ir maksimalų jo sukibimą.
Tačiau ne vienas gali paprieštarauti, kad dujiniai amortizatoriai pagal savo konstrukcijas yra kietesni nei tepaliniai ir tuo pačiu teikiantys mažiau patogumo.
Charakteristikos blogėja
Dažniausia amortizatorių problema – ištekėjusi alyva. Dėl atsiradusių nesandarumų ištekėję tepalai neleidžia tinkamai veikti amortizatoriaus mechanizmui, todėl tokius būtina keisti. Kita problema – dažnai plyšta apsauginės gumos. Atsiradus apsauginės gumos įtrūkimams, purvas ir drėgmė patenka ant besitrinančių dalių, todėl amortizatorius greičiau nusidėvi ir praranda būtinas charakteristikas. Iš nekokybiškų žaliavų pagamintos apsauginės gumos neatlaiko smūgių ir greičiau suplyšta, todėl būtina rinktis patikimus amortizatorius su gamintojų nustatytomis apsauginėmis detalėmis. Po 80 tūkst. kilometrų ridos amortizatorius reikia keisti, jeigu tik gamintojas nenurodė kito nuriedėto kelio atstumo. Amortizatoriaus vožtuvų ir tarpiklių susidėvėjimas eksploatavimo metu neišvengiamas, kaip neišvengiamas stabdžių trinkelių susidėvėjimas. Priklausomai nuo vairavimo stiliaus, kelių būklės ir kt., šis procesas gali sulėtėti arba pagreitėti, bet jis jokiu būdu nesustos. Trinkelės išsaugo savo ypatumus per visą tarnavimo laiką, o amortizatorių charakteristikos blogėja su kiekvienu nuriedėtu kilometru.
Amortizatorių būklę pageidautina kontroliuoti per visą eksploatavimo laiką. O visą diagnostinių priemonių kompleksą rekomenduojama atlikti nuvažiavus 20 tūkstančių kilometrų.
Tikrinti siūbuojant
Amortizatorius tikslinga patikrinti siūbuojant kėbulą. Tai paprasčiausias būdas. Būtina tiesiog spausti ir paleisti atitinkamus kėbulo kampus. Tačiau šis elementarus būdas neparodys tikslios automobilio amortizatorių būklės.
Visų pirma, gaunami svyravimai pagal savo dažnį ir amplitudę labai skiriasi nuo tų, kurie būna, kai automobilis kelyje. Antra, svyravimų skaičių lemia kitų pakabinamųjų mazgų būklė. Dažniausiai pavyksta išaiškinti tik visiškai sugedusių amortizatorių būklę. Tačiau jeigu įtariate, kad jūsų automobilio amortizatoriui kas nors atsitiko, geriausias būdas kreiptis į meistrus. Amortizatorius – brangus daiktas. Jeigu nusprendėte jį pakeisti, netaupykite, patikrinkite bent jau rutulinių atramų ir kitų elementų būklę. Jeigu šiuose mazguose ir detalėse yra pažeidimų, greit suges ir naujas amortizatorius. Be to, ateityje galite nemažai sutaupyti išmontuodami ir surinkdami automobilio pakabą. Laiku pakeitę susidėvėjusius amortizatorius, be abejo, pasielgsite teisingai. Esant geresniam ratų ir kelio sąlyčiui, automobilis gali geriau įsibėgėti, jį lengviau stabdyti. Vadinasi, pagerės jūsų saugumas. Tarp „pašalinių efektų“ – patogumas ir benzino taupymas. | 
