 Algirdas BRAZAS
Jau tapo įprasta, kad dauguma automobilių gamintojų savo automobilius „apauna“ lengvojo lydinio ratlankiais. Taigi plieninius štampuotus ratlankius išstumia lengvojo lydinio konkurentai.
Ratlankiai – konstrukcinė automobilio dalis. Per juos nuo padangų į pakabos detales transmisijos elementu perduodamos kelio reakcijos jėgos.
Trijų tipų
Nuo ratlankio geometrinių parametrų priklauso pakabos charakteristika, padangų tipas, o visa tai lemia automobilio stabilumą posūkyje, jo dinamiką ir ekonomiškumą.
Pagal gamybos būdą ratlankiai būna trijų tipų: štampuotieji (plieniniai), lietiniai ir surenkamieji. Šiuo metu daugiausia naudojami lengvojo lydinio ratlankiai, pamažu jie išstumia iš rinkos plieninius.
Jų atsiradimas automobiliuose nėra tik duoklė grožiui. Lengvojo lydinio ratlankiai pagaminti iš tokių lengvųjų metalų kaip aliuminis arba magnis, kartais – ir iš abiejų. Lengvojo lydinio ratlankių pagrindinis pranašumas, be jo estetinio grožio ir variacijų, tas, kad jie dažniausiai yra kur kas lengvesni nei paprasti plieniniai, dėl to pagerėja automobilio valdymas, jo greičio charakteristikos.
Kartais lengvojo metalo lydinio ratlankiai būna ir sunkesni nei plieniniai ratlankiai. Tačiau bet kokiu atveju lengvojo metalo lydinio ratlankiai dėl kur kas geresnio šiluminio laidumo nei standartiniai plieniniai geriau paskirsto aukštą temperatūrą, atsirandančią dėl stabdžių sistemos.
Temperatūros paskirstymas lengvojo metalo lydinio ratlankiuose leidžia situacijose, kuriose automobiliu tenka didesnė apkrova, sumažinti tikimybę, kad stabdžių sistema gali sugesti ar užsiblokuoti dėl perkaitimo. Be to, lengvojo lydinio ratus galima pagaminti kokios tik norima formos ir patenkinti naujausius mados reikalavimus, įvairius pirkėjų skonius.
Galvaninė korozija
Tačiau lengvojo metalo lydinio ratlankiai gali būti paveikti galvaninės korozijos, jeigu jie yra pažeisti ar nepasirūpinta jų apsauga. Galvaninė korozija pasireiškia tuomet, kai lengvojo metalo lydinio ratlankio metalas kontaktuoja su kitokiu metalu, pavyzdžiui, geležimi. Jų sąlytis ir terpė (vanduo, kurio pH pusiausvyra yra aukšta, ir kt.) yra pagrindinė tokios korozijos priežastis.
Ši korozija labai retai paveikia ratlankius taip, kad jie būtų nebepataisomi ar apskritai matytųsi korozijos poveikis. Tačiau bet kokiu atveju ratlankius reikia saugoti nuo stiprių tiesioginių fizinių kontaktų ir skysčių, kurie, patekę per pažeistą ratlankio dangą, gali ėsdinti lydinį.
Pasitarkite su pardavėjais
Renkantis ratlankius pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į garsių firmų gaminius. Pirkti derėtų iš firmų oficialių atstovų, nors kaina bus ir didesnė. Tada bent jau galima neabejoti produkto kokybe, žinosite, į ką kreiptis dėl kokių nors defektų.
Be to, renkantis ratus, juolab norint platesnių ir gražesnių, būtinai reikia tartis su profesionaliu prekiautoju. Kitaip naujas pirkinys gali tiesiog netikti jūsų automobiliui. Net ir išsirinkus tinkamus ratus, būtina konsultuotis perkant padangas. Ir ne tik todėl, kad jos turi atitikti rato matmenis.
Net ir tinkamų tam ratlankiui matmenų padanga gali kliudyti automobilio pakabos dalis arba kliūti už posparnių. Jei padangos per plačios pasirinktam ratlankiui, nukentės vairavimo jautrumas ir sukibimas su kelio danga. Jei padanga per siaura, gali pablogėti riedėjimo patogumas. Tiek vienu, tiek kitu atveju trumpėja padangų tarnavimo laikas. Be to, netinkamai suderinus ratlankius ir padangas, jūsų automobilio spidometras gali netiksliai rodyti važiavimo greitį.
Neverta didinti ratlankio skersmens daugiau kaip 1 coliu, palyginti su standartiniais. Platesnės padangos kompensuoja padangos profilio aukščio sumažėjimą, tačiau viskam yra ribos, o mūsų keliai dar visiškai neprilygsta žiedinių lenktynių trasoms.
Turi ir trūkumų
Pagrindinis šio tipo ratlankių trūkumas – jų gamybos išlaidos 1,5–3 kartus didesnės nei štampuotų ratlankių. Prieš dešimtmetį ratų montavimo specialistus gąsdinęs ratlankių pažeidžiamumas dabar jau ne problema. Šį trūkumą pavyko ištaisyti patobulinus ratlankių terminį apdirbimą.
Uždėti ratlankį ir jį prisukti – dar ne viskas. Svarbu, kad ratlankio parametrai neperžengtų gamintojo nurodytos tolerancijos ribų. Turi būti maksimalus ratlankio stebulės nukrypimas nuo vertikaliosios jo simetrijos ašies, nuo šio dydžio tiesiogiai priklauso automobilio valdymas posūkyje, padangų bei pakabos detalių apkrova.
Net 1–3 mm neatitikimas gali turėti lemiamos reikšmės. Be to, svarbu, kad būtų tiksli centrinė ratlankio kiaurymė – ja ratlankis centruojamas ant stebulės. Kartais į centrinę kiaurymę įstatomi plastikiniai žiedai. Tai padeda unifikuoti daugelį ratlankių. Dar vienas parametras – veržlių (varžtų) lizdų kūgių kampai. Jie ne visada būna tokie, kaip štampuotų ratlankių. Todėl lengvojo lydinio ratlankiams gaminamos specialios veržlės arba varžtai.
Ratlankio konfigūracija sukuriama kompiuteryje. Pagal specialias programas ir duomenų banke sukauptą informaciją imituojami vienu metu ratlankį veikiančių jėgų daugiakampiai ir sukimo momentai, todėl jau čia aptinkamos stipriausios ir silpniausios gaminio vietos.
Terminis apdirbimas
Ratlankiai liejami mažojo slėgio spaudimo metodu. Paskui prasideda atsakingas terminio apdirbimo procesas. Liejinys 4–8 val. kaitinamas 525 laipsnių temperatūroje, vėliau 6–10 val. panardinamas į 160 laipsnių karščio vandenį. Nuo to jis tampa labai atsparus mechaninėms ir temperatūros deformacijoms, sumažėja vietiniai įtempimai.
Svarbi lietinio ratlankio savybė – sandarumas. Oras iš padangos gali išeiti ne tik pro ventilį, bet ir pro nelygius ratlankio kraštus ar net liejimo mikroporas. Kad taip neatsitiktų, specialioje kameroje ratlankiai prapučiami dideliu slėgiu ir, jei pastebimas bent menkiausias slėgio pokytis, liejinys brokuojamas. Atlikus sandarumo bandymus, ratlankiai toliau apdorojami šlifuojant ir poliruojant. Šis rankų darbas patikimas tik aukštos kvalifikacijos specialistams. Po šių darbų ratlankis dengiamas triguba danga: gruntu, dažais ir laku. Pastarojo sudėtis yra firmos paslaptis. Šios dangos neveikia benzinas, skiedikliai, gatvės druska, ji atspari akmenų smūgiams. | 
