 Daiva SAVICKIENĖ
Pasinaudojus 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrine parama, Panevėžyje bus sutvarkytos užterštos vietos – buvę Molainių filtracijos laukai, taip pat toliau iš Nevėžio šalinamas atliekomis užterštas dumblas.
Po kelerių metų Panevėžyje turėtų sumažėti sunkiaisiais metalais užterštų vietų. Prieš kurį laiką išvalius daugiau nei kilometro per miestą tekančio Nevėžio ruožą, dabar Savivaldybė planuoja jį tvarkyti toliau. Šįkart kiek ilgesnę atkarpą – apie du kilometrus nuo maždaug Smėlynės gatvės tilto iki Stoties gatvės tilto.
Parems pusantro milijono
Šie darbai bus atliekami gavus 2007–2013 metų struktūrinės paramos lėšų. Projektas vadinasi „Nevėžio upės išvalymas nuo praeities taršos kenksmingomis medžiagomis užteršto dumblo Panevėžio miesto ribose“. Pinigai gaunami pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ priemonę „Vandens telkinių būklės gerinimas“.
Pasak Panevėžio miesto savivaldybės Ekologijos skyriaus vedėjos Zitos Tverkutės, pasirašyta sutartis daugiau nei 1,5 mln. litų paramai gauti. Šiuo metu reikalingų pirkimų procesas jau eina į pabaigą. Tikimasi, kad greitai prasidės realūs valymo darbai. Numatytą upės atkarpą išvalyti tikimasi per dvejus metus.
Upė bus švaresnė
Jau prieš keletą metų buvo ištirta, kad miesto įvaizdžio dalimi esantis Nevėžis užterštas dėl sovietiniais laikais vykdytos pramonės. Tyrimai rodo, kad nuo Maudyklos gatvės iki Stoties gatvės pagrindiniai dumblo taršos elementai yra cinkas ir nikelis, o nedideliame ruože – chromas. Sunkieji metalai iš dumblo patenka į upės vandenį ir neigiamai veikia ekosistemas.
Vidutinis dumblo sluoksnis upėje yra apie 30 centimetrų, o įdubose siekia bemaž pusmetrį. Šis dumblas, kaip ir anksčiau, bus iškeliamas, džiovinamas laikinosiose aikštelėse, rekultivuojamas. Taip pat sutvarkomos upės pakrantės, iškertami krūmokšniai, sutvarkomi pakrantėse augantys medžiai.
Tiesa, visos mieste esančios upės atkarpos kol kas nepavyksta išvalyti, mat per miestą Nevėžis vinguriuoja net 13 kilometrų. Taršos vietų yra daug, o visoms joms iš karto išvalyti lėšų nepakanka. Tačiau tikimasi, jog ir pamažu tvarkant upę pavyks išvaduoti nuo sunkiųjų metalų.
Įveis naują parką
Upės valymas svarbus ne vien ekosistemoms, bet ir joje besimaudantiems žmonėms. Po Nevėžio valymo sutvarkomos ir pakrantės, atsiranda galimybė kurti naujas maudyklas. Jei būtų pinigų pakrančių rekreacijai ir turizmui, pasak Z. Tverkutės, būtų galima įrengti suoliukų, sūpuoklių. Tad Ekologijos skyriaus vedėja tikino: jei atsiras galimybė pasinaudoti ES struktūrinių fondų parama, bus stengiamasi gauti lėšų ir šiems dalykams.
Be to, miesto Savivaldybė pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programą, tik pagal kitą priemonę – „Praeityje užterštų teritorijų tvarkymas“ – gaus 1,7 mln. litų buvusiems Molainių filtracijos laukams rekultivuoti. Projektas truks 36 mėnesius, dabar rengiami pirkimo dokumentai.
Pasak Z. Tverkutės, į miesto pakraštyje esančią didžiulę teritoriją sovietiniais laikais patekdavo ne vien buitinės gyventojų, bet ir sunkiaisiais metalais užterštos pramonės įmonių nuotekos. Kitaip tariant, čia buvo pilamos galvaninės atliekos. Atlikti tyrimai rodo, kad dirvožemis smarkiai užterštas kadmiu (viršija normas iki 160 kartų), variu (viršija apie 16 kartų), nikeliu, chromu, cinku, rasta ir taršos naftos produktais. Tad sutvarkius šią tiksinčią ekologinę bombą tikimasi sumažinti požeminių ir paviršinių vandenų taršą teritorijoje, užterštoje aplinkai pavojingomis medžiagomis.
Šiuo metu ši teritorija – beveik 63 hektarai – yra apleista. Joje planuojama įveisti miško parką. Tačiau pirmiausia reikės sutvarkyti nemažai nelegalių sąvartynų, užkasti griovius, užarti lauką, suvoluoti ir kt. Parkui medžiai, pasak Z. Tverkutės, bus parenkami tokių rūšių, kurios ištraukia metalus. Tam bus tariamasi su specialistais.
„Atsiras dar vieni miesto plaučiai, gražiai sutvarkytas parkas. Be to, medžiai neleis „migruoti“ sunkiesiems metalams“, – pasakojo apie projekto naudą Z. Tverkutė.
Ekologės teigimu, jei kada ateityje šie medžiai būtų nupjauti, juos reikėtų sudeginti, o pelenus užbetonuoti.
Tiesa, būtų galima tiesiog nuimti užterštą gruntą, tačiau tokie darbai ne tik būtų brangesni, bet nebūtų, kur šį gruntą dėti, mat šalyje nėra specialios aikštelės. | 
