 Daiva SAVICKIENĖ
Daugelį metų nevalomas Lėvuo pamažu baigia apželti, jo dugne kaupiasi dumblas. Pasinaudojusios 2007–2013 metų ES struktūrinių fondų parama dviejų rajonų – Pasvalio ir Panevėžio – savivaldybės dalį upės išvalys.
Švari, srauni upė – tikra aplinkosaugininkų svajonė, ir ypač jei ji teka lyguma. Ne išimtis ir kelis šalies rajonus vagojantis Lėvuo: dėl lėtesnės tėkmės, taršos ir kitokių nepalankių sąlygų ši upė nebeprimena tokios, kokia ji buvo prieš keletą dešimčių metų. Susikaupė dumblo, įvairių sąnašų, pakrantės ir dugnas apžėlė.
Lėvuo atgims
Išvalyti upę – nemenkas ir gana brangus darbas, tad savivaldybės savo lėšomis to padaryti neįstengtų. Tačiau joms padeda 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinė parama.
Šiuo metu Pasvalio rajono savivaldybė jau įgyvendina projektą „Lėvens upės būklės gerinimas Pasvalio mieste“, o Panevėžio rajono savivaldybė projekte „Lėvens upės baseino vandens telkinių sutvarkymas“ realius valymo darbus pradės greitai.
Abi savivaldybės lėšų darbams gavo pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos prioritetą „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“.
Panevėžio rajono savivaldybė už kiek daugiau nei 900 tūkst. litų ruošiasi Lėvenį valyti dviejose vietose – ties Piniava ir ten, kur Lėvuo susilieja su Sanžile. Didžiąją dalį minėtos sumos sudarys 2007–2013 metų ES struktūrinių fondų parama.
Pritrauks ir poilsiautojų
Pasak Panevėžio rajono savivaldybės Architektūros skyriaus vyriausiosios specialistės Sigitos Bivainienės, daugiausia dėmesio Lėveniui bus skiriama ties Sanžile. Šioje upės vietoje yra susiformavusi sąnašinė sala, neleidžianti tolygiai pasiskirstyti vandeniui. Planuojama salą panaikinti. Tokiu būdu tarp dviejų upių – Nevėžio ir Lėvens – baseinų tolygiau pasiskirstytų vandens srautai.
Iš Lėvens bus pašalintos išvartos, iškuoptos šiukšlės, kurių gausu ne tik pakrantėse, bet, ne paslaptis, ir upės dugne. S. Biveinienės teigimu, taip tikimasi pagerinti upės būklę – juk nustatyta, kad kai kuriose vietose dugne susikaupusių sąnašų storis siekia apie metrą.
Sutvarkius pakrantes atsivers didesnės galimybės rekreacijai. Ten, kur gražu, tvarkinga, neužžėlę, poilsiautojai mieliau renkasi ir dabar. Ateityje atsipūsti prie Lėvens bus dar maloniau – tai svarbu, nes Piniava vis dėlto priemiesčio gyvenvietė, čia įrengtas ir miesto paplūdimys.
Įgyvendinant projektą numatoma išvalyti 3,243 km Lėvens upės, taip pat pašalinti nereikalingus želdynus. Tiesa, joje, skirtingai nei per Panevėžio miestą tekančiame Nevėžyje, gamybinės taršos nėra. Čia susiduriama su kitokia, žemdirbiška, tarša – dėl per gausaus trąšų naudojimo, neracionalaus ūkininkavimo, fermų srutų ir kitos taršos sparčiau užžėlė upė.
Pasak S. Biveinienės, artimiausiomis dienomis Savivaldybės specialistai kartu su rangovais, atliksiančiais valymo darbus, įvertins visą teritoriją, numatys, kuriuos darbus atlikti pirmiau. „Kiekviena išvalyta vieta leidžia lengviau atsikvėpti upei ir ežerui“, – sakė ji. Nebeužsistovės vanduo, nedumblės, nesikaups sąnašos, pati upė bus švaresnė.
Specialistės teigimu, projektą baigti planuojama jau kitais metais, tačiau daug kas priklausys ir nuo oro sąlygų. Darbus pačioje upėje riboja ir aplinkosaugos reikalavimai – žuvų neršto metu nieko negalima judinti.
Panevėžio rajono savivaldybė numačiusi, pasinaudojusi parama, išvalyti ir Sanžilę. Tačiau tai jau bus kitas projektas.
Dugną šienaus
Pasvalio rajono savivaldybė, kaip minėta, taip pat valo Lėvens upę. Pačiame Pasvalio mieste numatyta išvalyti 2,85 km ruožą nuo užtvankos iki Šiaurinio apvažiavimo.
Visas projektas kainuos apie 2,5 mln. litų, iš kurių 85 procentus sudaro 2007–2013 metų ES struktūrinių fondų parama.
Pasvalio rajono savivaldybės Investicijų ir turto valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Algimutis Balčiūnaitis pasakojo, kad jų projektas bus specifinis: projektavimo sąlygose įrašyta, kad žolių iš upės dugno nebus galima rauti – jas reikės šienauti. „Mokslininkai sako, kad raunant augalų šaknys dar labiau paplinta“, – aiškino A. Balčiūnaitis. Ekologo teigimu, Lietuvoje žinomas jau ne vienas įgyvendintas projektas, kur išrovus žoles jų vėliau atsirado dar daugiau. Tad pasvaliečiai įpareigoti augalus pjauti.
Taip bus daroma šiais ir kitais metais, o 2013-aisiais bus šienaujama rečiau – po kartą pavasarį ir rudenį. Kartu tais metais dar bus pumpuojamas ir dumblas. Jo čia taip pat susidaręs nemažas kiekis, vietomis siekia kone metrą.
Įgyvendinant projektą bus tvarkomos ir pakrantės: šienaujama, iškertami menkaverčiai medžiai, krūmai. Baigusi projektą, Savivaldybė įsipareigojo dar penketą metų jau savomis lėšomis pjauti upės žoles.
Geras vanduo – ne švaros rodiklis
Lėvens krantai liks tokie, kokie buvę – jų kitaip niekas neformuos, upės vagos taip pat niekas negilins. „Toks valymas ir bus“, – pasakojo A. Balčiūnaitis.
Vyriausiojo specialisto teigimu, išvalyti upę labai reikėjo: vasarą vanduo Lėvenyje paprastai nusenka tiek, kad jis tampa panašus į kūdrą. Tad išvalius šiukšles, sankaupas, dumblą, manoma, kad upės tėkmė pagreitės.
Tiesa, susiduriama ir su tam tikromis problemomis. Pasak A. Balčiūnaičio, dumble nustatyta cheminė tarša, tačiau vandens kokybė buvo gera. Jo tvirtinimu, tai priklauso nuo momento, kada imami pavyzdžiai. Pavasarį rezultatai bus vienoki, po lietaus ar kitu metų laiku kitokie. Pasvaliečiai, vyriausiojo specialisto teigimu, matyt, pataikė momentą, kai kokybė buvo gera. Tad turėjo problemų įrodant, kad projektas tikrai būtinas. Mat susidurta su nuomone: kam valyti, jei vanduo ir taip geras? Tačiau, kaip teigė A. Balčiūnaitis, pagrindinis tikslas – pagerinti upės išvaizdą. Apie 75 procentus Lėvens upės vagos yra smarkiai apžėlusi. O įgyvendinus projektą neliks ir žolių, ir dumblo.
Tiesa, šiemet pasvaliečiai jau atliko pirmuosius darbus. Balandžio mėnesį pirmą kartą pjovė upės augmeniją. Ekologo teigimu, kol kas akivaizdaus rezultato nematyti. Tuo labiau kad šienauta daugiausia pernykštė žolė, o dabar jau sužėlusi nauja. Tačiau dabar jos pjauti negalima. Nuo balandžio 15 iki liepos 15 dienos upės vagoje nieko negalima daryti – neršia žuvys. Tačiau A. Balčiūnaitis neabejoja, kad rezultatai bus matyti nupjovus antrąkart. | 
