 Daiva SAVICKIENĖ
Pasinaudojus ES struktūrinių fondų parama kelių Panevėžio mokyklų bendruomenės gali džiaugtis šiltesnėmis patalpomis, sutaupytomis lėšomis, pagražėjusia aplinka. Iki tol, deja, teko dirbti ir mokytis kone ekstremaliomis sąlygomis.
Kai kuriose Panevėžio mokyklose šaltuoju metų laiku nieko nestebina klasėse su striukėmis ir pirštinėmis sėdintys moksleiviai ir jų mokytojai. Tačiau keturių mieste veikiančių mokymo įstaigų bendruomenės gali pasidžiaugti smarkiai pagerėjusiomis sąlygomis.
Suoluose – su kailiniais
Mykolo Karkos vidurinė ir Skaistakalnio pagrindinė mokyklos jau renovuotos, o Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinėje ir Panevėžio Vytauto Mikalausko menų mokyklose dar vyksta renovacijos darbai. Mokymo įstaigos atnaujintos pasinaudojus Europos Sąjungos (ES) parama pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programą. Šių mokyklų vadovai tvirtina, kad be tokios svarios paramos jų vadovaujamose įstaigose dirbti ir mokytis būtų buvę gerokai liūdniau.
Už tas lėšas didintas energijos vartojimo efektyvumas – apšiltintos sienos, stogai, pakeisti langai ir kt. „Už šildymą mokame panašiai kaip ir anksčiau, – sako Panevėžio Mykolo Karkos vidurinės mokyklos direktorius Alfredas Paberžis, – bet gyvename šiltai. Anksčiau mokėdavome ir šaldavome.“
Ano laiko mokyklos vadovas nevengia palyginti ir su tremtimi – esą dabar jaučiasi kaip grįžę iš tolimojo ir šaltojo Sibiro. Mykolo Karkos vidurinės mokyklos direktorius prisimena, kaip patalpose tebūdavo 6 laipsniai šilumos – mokykla statyta seniai, nekokybiškai: dėl prastai suklotų pamatų pastatas judėjo, skilinėjo sienos. Po renovacijos šios bėdos pamirštos.
Įstaigoje šiuo metu mokosi pusšešto šimto moksleivių, o anksčiau būdavo ir po 1 500.
„Be Europos paramos išorinė energetinė renovacija nebūtų buvusi įmanoma“, – neabejoja A. Paberžis.
Projekto vertė siekia beveik 2 mln. litų, iš kurių didžioji dalis – ES struktūrinių fondų paramos lėšos. Ši mokykla ir dabar dar turi daug ką padaryti, tačiau džiaugiamasi, kad judama į priekį.
Vėjas košdavo sienas
Skaistakalnio pagrindinės mokyklos direktorius Stanislovas Ambrazaitis taip pat džiaugiasi išgražėjusia šilta mokykla. Jo teigimu, skirtumą būtų net sunku nusakyti – toks jis didelis. O kad viso to, kas padaryta, nebūtų buvę įmanoma padaryti be Europos paramos, direktorius net neabejoja. Juk gauta beveik 3 mln. litų.
Anksčiau ne tik Skaistakalnio pagrindinės mokyklos langai buvo kiauri ir varvėjo per stogą – vėjas sienas košdavo kiaurai.
„Situacija buvo tragiška“, – neslepia S. Ambraziūnas. Ir priduria: „Taip ir turėtų gyventi visos mokyklos, kaip mes dabar.“
Anksčiau kai kuriuose mokyklos kabinetuose žvarbų rudenį nebūdavo įmanoma sėdėti. O žiemą mokiniai ir mokytojai pamokų metu sėdėdavo su paltais ir pirštinėmis. „Ne apie mokymą jau kalba ėjo, kai taip šalta“, – prisimena S. Ambraziūnas ir džiaugiasi, kad dabar kai kurie moksleiviai net šaltuoju metų laiku vaikščioja po mokyklą marškinėliais trumpomis rankovėmis.
Be to, ugdymo įstaiga pajuto ir realią finansinę naudą. Praėjusių metų gruodį, kai mokykla jau buvo renovuota, už šildymą mokėta 16 tūkst. litų, o anksčiau tekdavo pakloti dvigubai daugiau – 32 tūkst. litų.
Kėlė pavojų vaikams
Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos renovacija pagal numatytą planą baigsis kitų metų balandį, tačiau manoma, kad darbai bus baigti anksčiau. Visa tai kainuos ne vieną milijoną litų. Mokyklos direktorė Danutė Kriščiūnienė neabejoja, kad tokia parama kurčiųjų bendruomenei – neįkainojama.
Šioje mokymo įstaigoje mokosi 56 vaikai iš keturiolikos šalies savivaldybių. Pastatas senas ir prieš renovaciją jo iš esmės jau nebebuvo galima eksploatuoti: langai buvo kiauri, o jei pavykdavo ką padailinti viduje, remontą labai greitai sugadindavo per stogą žliaugiantis vanduo. „Kone panika ėmė“, – prisimena direktorė.
Kadangi mokykla palaiko ryšius su užsieniu, bandyta ieškoti paramos per įvairius fondus. Jos gauta, tačiau ne tiek, kad būtų galima sutvarkyti visą pastatą. „Be Europos projekto nebūtume galėję egzistuoti“, – neabejoja D. Kriščiūnienė.
Nors Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos renovacija dar iki galo nebaigta, tačiau jau gyvenama šiltai: patalpose šaltuoju laiku būdavo ir 24–26 laipsniai šilumos.
„Labai gera: jau nuo pernai metų niekas nelaša, niekas nebebėga“, – džiaugiasi D. Krikščiūnienė.
Svarbu ir tai, kad lėšų užteko ir mokyklos laiptinėms sutvarkyti. Iki tol jos buvo nesaugios vaikams, turintiems negalią, – labai nusidėvėjusios.
Be to, tikimasi, kad apšiltinus pastatą, bus nemažai sutaupyta. | 
