 PARENGĖ SERGEJUS STONKUS
Istorija rodo, kad daugybė mokslinių atradimų, tarp jų ir tokių, kurie aukštyn kojomis apvertė pasaulį, buvo padaryti visiškai atsitiktinai.
Pakanka prisiminti Archimedą, kuris, norėdamas išsimaudyti vonioje, atrado vėliau jo paties vardu pavadintą dėsnį apie jėgą, veikiančią panardintus kūnus. Arba Izaoką Niutoną ir garsųjį obuolį, nukritusį jam ant galvos. Ar Dmitrijų Mendelejevą, kuris savąją cheminių elementų lentelę tiesiog išvydo sapne.
Aišku, gal kiek ir perdėta vadinti visus šiuos svarbius atradimus grynais atsitiktinumais, tačiau ir šiuolaikiniame gyvenime apstu labai konkrečių pavyzdžių, įrodančių, jog net ir moksle labai daug kas priklauso nuo laimingo atsitiktinumo. Štai tik keli jų.
Viagra
Dar ne visiems žinoma, kad iš pradžių viagra buvo kuriama kaip vaistas nuo... anginos. Taigi dabar viso pasaulio vyrai – ir moterys – turėtų būti dėkingi nedidelio Velso miestuko Mertir Taidfilo gyventojams. Mat būtent ten 1992-aisiais išbandant naująjį preparatą nuo anginos buvo pastebėtas nuostabus šalutinis jo poveikis.
LSD
Šveicaras mokslininkas Albertas Hofmanas 1943 metais tapo pirmuoju žmogumi, pabandžiusiu „rūgšties“. Narkotiko poveikis atradėjui atsiskleidė, žinoma, visiškai netyčia, kai jis tyrinėjo lizergo rūgšties dietilamido įtaką gimdymo procesui.
Rentgenas
XIX a. daugelį mokslininkų domino spinduliai, atsirandantys elektronams atsitrenkus į metalinį taikinį. Tačiau rentgeno spinduliuotę pavyko atrasti tik vienam – vokiečiui Vilhelmui Rentgenui. Tai įvyko 1895 metais. V. Rentgenas tais spinduliais švitino daugybę skirtingų daiktų ir kartą pastebėjo, kaip, keičiant juos, ant sienos atsirado jo paties rankos kaulų projekcija.
Penicilinas
Škotas mokslininkas Aleksandras Flemingas 1928 metais tyrinėjo gripą. Ir kartą pastebėjo, kaip mėlynai žalsvi pelėsiai (gamtoje peniciliną išskiria pelėsiniai grybai), pradėję daugintis vienoje iš Petri lėkštelių, nužudė visus ten augintus stafilokokus.
Dirbtiniai saldikliai
Trys labiausiai paplitę cukraus pakaitalai buvo atrasti tik dėl to,
kad mokslininkai pamiršo nusiplauti rankas. Ciklamatas (1937-aisiais) ir aspartamas (1965-aisiais) buvo šalutinis medicininių tyrimų produktas, o sacharinas (atrastas 1879 metais) atsitiktinai aptiktas tyrinėjant akmens anglies deguto derivatus.
Mikrobangų krosnelės
Antrojo pasaulinio karo metais mikrobangų spinduliuotuvai – magnetronai – buvo naudojami sąjungininkų radaruose. Apie naujas jų panaudojimo galimybes susimąstyta 1946 metais, kai magnetronas netyčia ištirpdė šokoladuką tokio Persio Spenserio, amerikiečių karinės kompanijos „Raytheon“ inžinieriaus, kišenėje.
Brendis
Viduramžiais prekeiviai vynu dažnai išgarindavo vandenį iš vežamo gėrimo, kad jis nesugestų ir užimtų mažiau vietos. Prireikė šiek tiek laiko, bet ilgainiui kažkoks išradingas prekeivis nusprendė apsieiti be pakartotinio vyno atskiedimo fazės. Taip atsirado brendis.
Vulkanizuota guma
Nevulkanizuota guma labai nepatvari išoriniam poveikiui ir, tiesiai šviesiai pasakius, dvokia. Vulkanizavimo procesą atrado Čarlzas Gudjeras – tas pats, kurio garbei pavadinta automobiliams padangas gaminanti kompanija „Goodyear“, – netyčia ant kaitvietės pastatęs kaučiuko ir sieros mišinį.
Bulvių traškučiai
Populiarų užkandį 1853 metais atrado virėjas Džordžas Kramas, kai vienas iš jo klientų pasiskundė, kad jo bulvės supjaustytos per storais griežinėliais. Susierzinęs
Dž. Kramas paėmė bulvę ir supjaustė ją kone popieriaus storio gabalėliais, kuriuos iškepė. Rezultatas ir buvo kažkas panašaus į dabartinius bulvių traškučius.
Bandelės su razinomis
Rusai šį išradimą priskiria sau – tiksliau, XIX a. antrojoje pusėje Maskvoje garsėjusiam pyragų kepėjui Ivanui Filipovui. Esą kartą jo krautuvėlėje šviežią kvietinių miltų bandelę nusipirko pats generalgubernatorius Arsenijus Zakrevskis ir... rado joje tarakoną. Iškviestas „ant kilimėlio“ I. Filipovas čiupo vabzdį ir suvalgė, o generalgubernatoriui pareiškė, jog jo prakilnybė suklydo – tai buvusi razina. Grįžęs į kepyklą kepėjas nebeturėjo kitos išeities, kaip tik nurodyti skubiai pradėti kepti bandeles su razinomis, kad nesukeltų nereikalingų įtarimų. | 
