 Parengė Sergejus Stonkus
Aktorius Keanu Rivsas vaikystėje žavėjosi šachmatais. Ir net lošdavo su suaugusiaisiais iš pinigų (tiesa, tik po dolerį už partiją).
Paskui būsimoji kino žvaigždė nusprendė tapti ledo ritulininku. Komandoje Keanu gavo Sienos pravardę, mat buvo puikus vartininkas.
Rokenrolo dinozauro, grupės „The Rolling Stones“ vokalisto Miko Džagerio tėvas buvo fizinio parengimo instruktorius, taigi visa berniuko vaikystė prabėgo sporto salėse bei stadionuose. Skatinamas tėvo, Mikas daugelį metų intensyviai sportavo. Tiesą sakant, sportas buvo tokia svarbi jo gyvenimo dalis, kad mokykloje būsimasis muzikos pasaulio chuliganas buvo tiesiog auksinis vaikas.
Senojo kino primadona Bridžita Bardo, net jei ir nebūtų tapusi prancūzų kino pažiba, greičiausiai vis tiek būtų padariusi karjerą scenoje – tik kiek kitokią. Pavyzdžiui, balerinos. Būdama trylikos, Bridžita tapo viena iš vos aštuonių mergaičių, kurias iš 130 kandidačių mokslams atsirinko Paryžiaus nacionalinė muzikos ir šokių konservatorija.
Aistra fotografijai, kuria genialusis režisierius Stenlis Kubrikas (deja, miręs 1999 metais) užsikrėtė vos trylikos, atvedė jį į fotografų profesionalų gretas, kai jam tebuvo septyniolika metų. Stenlis tapo etatiniu žurnalo „Look“ darbuotoju, kur jį, beje, ir šiandien dar atsimena ne kaip juostų „2001-ųjų metų kosminė odisėja“, „Prisukamas apelsinas“, „Plačiai užmerktos akys“ kūrėją, o kaip vieną geriausių fotografų leidinio istorijoje.
Amerikietis režisierius, istorinių politinių trilerių meistras Oliveris Stounas nuo mažų dienų žavėjosi senovės Graikijos istorija ir mitologija. Ypač berniuko vaizduotę audrino legendos apie Aleksandrą Makedonietį. Galiausiai O. Stounas tapo vieninteliu režisieriumi, išdrįsusiu sukurti filmą apie Aleksandrą Didįjį.
Legendinis Holivudo režisierius, scenaristas ir prodiuseris Džordžas Lukas, kelioms kino mylėtojų kartoms padovanojęs tokias juostas kaip „Žvaigždžių karai“ ir „Indiana Džounsas“, paauglystėje buvo pametęs galvą dėl automobilių lenktynių – ir ypač nelegalių, gatvių. Gal net būtų tapęs profesionaliu lenktynininkų, jei nebūtų su savo fiatu patekęs į baisią avariją. Kiurksodamas ligoninės lovoje suskaldyta kaukole ir sugipsuota koja Dž. Lukas ir ėmė pamažu kurpti fantastinę istoriją apie riterius džedajus ir kosmoso platybėse klajojančias princeses...
Itališkojo kino veidas ir itališkosios estrados balsas daugelį metų Adrianas Čelentanas visiškai nesidomėjo muzika. Jam gerokai labiau patiko laikrodininko darbas. Tad jau vos dvylikos metų jis pradėjo dirbti pameistriu savo dėdės laikrodžių taisykloje.
Žeraras Depardjė dar buvo visiškas pienburnis, kai susidėjo su vadinamaisiais kriminaliniais elementais. Jau tuomet nemenko sudėjimo būsimasis Prancūzijos kino grandas atrodė suaugesnis nei buvo iš tikrųjų, tai ir draugus rinkosi vyresnius. Ž. Depardjė gauja užsiimdavo smulkiomis vagystėmis, padegimais, bet daugiausia – chuliganizmu.
Jos Didenybės slaptasis agentas 007 Šonas Koneris dirbti pradėjo devynerių, o trylikos buvo priverstas galutinai mesti mokyklą. Sulaukęs šešioliktojo gimtadienio, garsiausias škotas šiuolaikinio kino istorijoje įstojo į karo laivyną. Tiesa, vos po trejų metų armija būsimąjį Džeimsą Bondą parsiuntė atgal į krantą – dėl skrandžio opos. Tada Š. Koneris nusprendė tapti profesionaliu baldų poliruotoju ir kurį laiką net poliravo karstus.
Nepakeičiamo senųjų prancūziškų komedijų (ir ne tik) metro Žano Polio Belmondo tėvas buvo skulptorius, ir sūnus rimtai ketino sekti jo pėdomis. Bet paskui, žinoma, persigalvojo ir atsisakė meno dėl... bokso.
Beje, jeigu norite savo akimis išvysti, kaip didysis Belmondo atrodė vaikystėje, pasivaikščiokite po Paryžių ir apžiūrėkite romėniškojo stiliaus statulomis puoštus fontanus: Žanas Polis buvo toks simpatiškas berniūkštis, kad tėvas jį naudojo kaip modelį kurdamas ne vieną fontaninį amūrą. | 
