 Karolina GILYTĖ
Panevėžio rajono Vadoklių seniūnijos Mikėnų kaime vienoje sodybų įvykdyta, kaip įtariama, brolžudystė: manoma, kad psichikos liga sergantis vyras nužudė savo globėją brolį. Nors socialinė darbuotoja „Panevėžio balso“ korespondentams tvirtino įtariamojo elgesyje niekada nepastebėjusi agresyvumo apraiškų, vietos gyventojai pasakojo, kad sergantis įtariamasis kartais vis dėlto būdavęs agresyvus, prikrėsdavęs kaimynams eibių, yra net išdaužęs langus.
Penktadienio rytą Vadoklių seniūnijos Mikėnų kaime rastas V. Š., gimusio 1961 metais, kūnas su kirstinėmis žaizdomis galvoje.
Devyneriais metais už jį jaunesnis įtariamasis – psichikos negalią turintis nužudytojo brolis – sulaikytas. Jis, kaip skelbia Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio rajono policijos komisariatas, uždarytas į areštinę.
Pirminiais duomenimis, nelaimė įvyko dar ketvirtadienio vakare namuose, kur auka gyveno su savo 82 metų motina ir neįgaliu broliu.
Komisariato atstovė žiniasklaidai Vaida Karalevičienė teigė, kad vyksta ikiteisminis tyrimas. Jo metu ir paaiškės, kaip viskas įvyko.
Vadoklių seniūnijos vyriausioji specialistė socialiniam darbui Ramutė Svilienė „Panevėžio balsui“ patvirtino ne kartą lankiusis šeimos, kurioje įvyko nelaimė, namuose. Yra ten buvę ir Vadoklių seniūnijos seniūnas Antanas Pocius, ir jo pavaduotojas.
R. Svilienės žiniomis, dėl psichikos negalios įtariamojo brolžudyste darbingumo lygis tik kiek viršija 10 procentų – jam nustatytas neveiksnumas. Kaip jau minėta, 40-metis vyras gyveno su mama ir broliu – savo globėju. Kiti keturi šios šeimos vaikai – du broliai ir dvi seserys – gyvena atskirai.
R. Svilienė pasakojo, kad jai atėjus į namus įtariamasis su ja nekalbėdavęs – slėpdavęsis po antklode, kitaip vengdavęs bendrauti. Tačiau jokių agresijos apraiškų ji teigė nepastebėjusi.
„Aš, kaip socialinė darbuotoja, net minties tokios neturėjau, kad taip nutiks. Kartais neklausydavo brolio – nenorėdavo praustis ar skustis barzdos, bet mano akivaizdoje jis niekada nebuvo agresyvus“, – pasakojo ji.
Tiesa, pasitaikydavo, kad vyras kartais pabėgdavo iš namų – nukeliaudavo iki sesers namų. Tačiau, pasak R. Svilienės, visa šeima rūpinosi sergančiu nariu.
Socialinė darbuotoja teigė tik pastebėjusi, jog sergantis vyras daugiau bendravo su motina, o su kartu gyvenusiu broliu kalbėdavosi mažai.
Vyriausioji specialistė socialiniams reikalams tvirtina ne kartą siūliusi ne tik keisti globėją, bet ir sergantį vyrą išvežti į globos įstaigą. Tačiau motina buvusi kategoriškai prieš – esą kol gyva, tol jos sūnus gyvens namuose. | 
