 ELTA
Vakar įvyko pirmasis Seimo laikinosios tyrimo komisijos posėdis dėl komercinių bankų priežiūros efektyvumo ir situacijos likviduojamoje akcinėje bendrovėje banke „Snoras“ išsiaiškinimo.
Komisijos pirmininkas Valentinas Mazuronis džiaugėsi, kad posėdis buvo labai konstruktyvus ir jo metu buvo apsitarta dėl komisijos darbo tvarkos ir iškeltas siūlymas suskirstyti svarbiausius keturiolika klausimų į tris blokus: bankų kontrolė, banko „Snoras“ bankrotas, susijęs turtu, atlyginimais ir tuo, ar tai buvo teisingiausias sprendimas, ir galimas piktnaudžiavimas, t. y. ar Seimo nariai ir jų giminaičiai neturėjo naudos iš gautos informacijos. Dėl šio skirstymo komisija dar turės apsitarti ir priims sprendimą kitą savaitę.
„Praktiškai sutarėme dėl pagrindinių darbo principų, sutarėme, kaip bus siunčiami paklausimai į vienas ar kitas institucijas“, – žurnalistams vakar sakė V. Mazuronis.
Pasak jo, kiekvienas komisijos narys artimiausiu metu galės parašyti, kokių, jo nuomone, reikia paklausimų ir kokie asmenys galėtų būti apklausti bei kokiais klausimais. V. Mazuronis leido suprasti, jog tarp apklausiamųjų gali būti ir buvęs Lietuvos banko vadovas Reinoldijus Šarkinas. „Mano asmenine nuomone, tie, kurie vadovavo ir buvo atsakingi už bankų kontrolę, neabejotinai galėtų suteikti svarbius atsakymus. Ponas R. Šarkinas, kaip žinoma, vadovavo Lietuvos bankui“, – sakė V. Mazuronis.
Seimo laikinoji tyrimo komisija nutarė kreiptis į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, Antikorupcijos komisiją, Biudžeto ir finansų bei Audito komitetus ir paprašyti pateikti visą turimą su „Snoru“ susijusią informaciją.
Komisijai priklausantys parlamentarai taip pat sutarė, kad reikėtų prašyti „Snoro“ inspektavimo medžiagos ir administratoriaus ataskaitos.
Nors komisiją sudaro 12 narių, atrinktų pagal frakcijų proporcinio atstovavimo principą, vakar posėdyje dalyvavo tik 9. Kitas posėdis numatytas vasario 9-ąją.
Tyrimui atlikti skirta septyniolika savaičių: komisija turės iki šių metų birželio 1-osios pateikti Seimui savo išvadas ir pasiūlymus.
Tiesa, vos darbą pradėjusios komisijos nariams vakar taip pat teko apsvarstyti ir galimus interesų konflikto deklaravimo būdus.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma pirmajame komisijos posėdyje pasiūlė jos nariams užpildyti atskirą privačiųjų interesų deklaraciją dėl ryšių su „Snoro“ banku.
Su šia savo iniciatyva J. Razma anksčiau jau kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją.
„Neturiu konkrečių įtarimų dėl kolegų. Tai yra tokia bendra mano mintis, neorientuota į kokio nors komisijos nario apsunkinimą“, – tikino vėliau žurnalistus parlamentaras. Jo nuomone, svarbu, kad komisijos nariai neturėtų privačių interesų.
Seimo narys, Darbo partijos atstovas Kęstutis Daukšys sakė, kad asmeniškai su „Snoru“ finansinių reikalų neturėjęs ir dėl to esąs visiškai ramus, tačiau siūlomą deklaravimo būdą vertina skeptiškai.
„Aš ne prieš interesų deklaravimą, bet prieš tokią forma, kokia pateikta. Praktiškai manau, kad nė vienas komisijos narys pagal tokius klausimus negali dirbti komisijoje, nes prašoma atsakyti, ar tu pažįsti žmones, ar tu buvai kokiam nors renginyje, ar dar ką nors padarei. Pavyzdžiui, „Snoro“ arenos atidarymas Druskininkuose – tai kas čia dabar?“ – svarstė politikas.
Seimo nario Petro Auštrevičiaus manymu, visiškai logiška, kad tyrimo komisijos nariai kaip galima labiau šalintųsi aktyviai veikiančių interesų grupių.
„Manau, kad toks elgesys padidintų diskretiškumą ir nepriklausomumą, nes patys komisijos nariai turėtų nuspręsti, su kuo gerti kavą komisijos veiklos laikotarpiu“, – sakė jis.
Kaip jau skelbta anksčiau, J. Razma deklaracijoje siūlo pateikti tokius klausimus: Seimo nario bei jam artimų asmenų, taip pat jų įsteigtų bendrovių 2008–2012 metais įgyti banko „Snoras“ ar jo antrinių įmonių produktai ar paslaugos: indėliai (nurodant, ar jų dydis viršija 100 tūkst. eurų (345 tūkst. litų), jei atsiimti – tai kada); indėlių sertifikatai (jei už juos atsiimti pinigai – tai kada); obligacijos (jei už jas atsiimti pinigai – tai kada); banko akcijos (jei parduotos – tai kada); kiti banko produktai bei paslaugos.
J. Razma taip pat siūlo deklaruoti, ar banke „Snoras“ ir jo antrinėse įmonėse dirbo(a) Seimo nariui artimi asmenys, nurodant jų pareigas ir nuo kada dirba.
Politikas siūlo pasidomėti, ar Seimo nariai bei jiems artimi asmenys nebuvo įgiję banko produktų „privilegijuotomis“ sąlygomis (pvz., didesnės palūkanos už indėlį ir pan.), ar Seimo nariams yra tekę dalyvauti banko, jo savininkų renginiuose.
J. Razma taip pat siūlo išsiaiškinti, „ar nuo 2011 metų lapkričio mėnesio iki dabar Seimo nariai ar jų šeimos nariai turėjo ryšių su banko „Snoras“ buvusiais savininkais ar jų atstovais (susitikimų, telefono pokalbių, elektroninių laiškų, SMS žinučių ir t. t.), jeigu taip – tai koks šių ryšių turinys ir pobūdis.
Siūloma taip pat deklaruoti, ar Seimo nariai bei jų šeimos nariai nuo 2011 metų lapkričio iki dabar turėjo ryšių su „Snoro“ kreditoriais ar jų atstovais, kokius prašymus jie formulavo. | 
