 Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
Laidojimo pašalpą valdžia jau gali skirti kai kuriems Lietuvoje mirusiems užsieniečiams, tik ne gyvenamosios vietos nedeklaravusiems saviems piliečiams.
Į paskutinę kelionę artimąjį lydintiesiems valstybė skiria laidojimo pašalpą. Jos dydis jau keletą metų nesikeičia, yra aštuonių minimalaus gyvenimo lygių – 1 040 litų.
Kaip teigia miesto Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus socialinių išmokų specialistė Jolanta Šinkūnienė, pašalpa skiriama mirusį laidojančiam asmeniui šiam pateikus savo tapatybę įrodančius dokumentus ir mirusiojo mirties liudijimą. Pinigai gali būti išmokami grynais arba pervedami į sąskaitą banke.
Svarbiausia, kad mirusysis, kol buvo gyvas, būtų deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Mat asmenims be gyvenamosios vietos deklaracijos laidojimo pašalpa nepriklauso.
Po šimtą per mėnesį
Lietuvos piliečių, kurie niekur nėra deklaravę savo gyvenamosios vietos, pasitaiko ne taip jau mažai. Galiausiai tai išaiškėja tiems asmenims mirus.
Tokių ir panašių pavyzdžių yra ne vienas. Moteris pardavė savo butą, išsiregistravo ir nuėjo gyventi pas giminaičius, šie nepriregistravo, ir niekam nerūpėjo jos gyvenamosios vietos deklaracija. Moteris mirė, o ją laidojančiam giminaičiui laidojimo pašalpa neskiriama. Mirusiosios nėra šalies gyventojų deklaracijoje.
Dabar, kai žmonės gali savo gyvenamąją vietą deklaruoti ir prie savivaldybių, tokių atvejų nebeturėtų pasitaikyti, bet jų vis dar yra. Laimei, retai.
Kaip teigia J. Šinkūnienė, šiemet dėl laidojimo pašalpos jau kreipėsi šimtas žmonių, ir visiems ji buvo skirta.
Per praėjusius metus miesto Savivaldybė išmokėjo 1 230 laidojimo pašalpų – maždaug po šimtą kas mėnesį.
Laidojimo pašalpa išmokama per dvidešimt keturias valandas nuo kreipimosi valandos. Dažniausiai išrašomas čekis, ir žmonės pinigus tuoj pat atsiima banke. Kaip sakė J. Šinkūnienė, jeigu prašymas gaunamas rytą, po pietų jau galima pasiimti pinigus.
Kai laidoja valstybė
Laidojimo pašalpa mokama neatsižvelgiant nei į mirusiojo socialinę padėtį, nei į jo amžių, nei į kitus kriterijus. Tačiau keletu atvejų pašalpos nemokėtos – nebuvo mirusiojo gyvenamosios vietos deklaracijos.
J. Šinkūnienė sako, kad nuo šių metų pradžios į laidojimo pašalpą jau gali pretenduoti ir kai kurie Lietuvoje mirę užsieniečiai. Tokia teise gali pasinaudoti čia dirbti leidimą turėjusiems aukštos kvalifikacijos specialistams mirus juos laidojantys artimieji. Panevėžyje tokių atvejų per pirmąjį šių metų mėnesį nepasitaikė.
Valstybės lėšomis laidojamiesiems taip pat privaloma gyvenamosios vietos deklaracija.
„Būna sudėtinga, jeigu mirusysis niekur nebuvo registruotas“, – sako už mirusiųjų laidojimą valstybės lėšomis atsakingo Miesto ūkio skyriaus vedėjas Antanas Karalevičius.
Šiemet valstybės lėšomis dar neteko laidoti nė vieno mirusio vienišo, jokių artimųjų neturinčio žmogaus. Kiekvienais metais tokių pasitaiko po keletą, vis dėlto dauguma jų turi gyvenamosios vietos deklaraciją.
Skyriaus vedėjas mano, kad kartais tokia situacija atrodo kaip įstatymo spraga.
„Štai pernai mirtinai sušalo žmogus: jis Lietuvos Respublikos pilietis, gaudavo šalpos pensiją, tačiau jo gyvenamoji vieta mirties metu niekur nebuvo deklaruota. Žmogų laidojantieji negalėjo pretenduoti į laidojimo pašalpą“, – dėsto A. Karalevičius.
Valstybės lėšomis laidojamiesiems yra skirta vieta kapinėse, juos laidoja Savivaldybės skelbtą konkursą laimėjusi laidojimo paslaugas teikianti bendrovė.
„Sodros“ laidojimo išmokos
„Sodra“ informuoja, kad nuo šių metų sausio 1 dienos įvykus daugybei pasikeitimų, laidojimo išmokų mokėjimo tvarka iš esmės nesikeitė.
Laidojimo išmoka – tai pensininkui mirus, jį palaidojusiems asmenims išmokama pensija už mirties mėnesį, jei ji dar nebuvo išmokėta, ir paskirtos pensijos už vieną mėnesį dydžio suma. Įstatyme nėra numatyta, per kiek laiko turi būti išmokama ši išmoka.
„Tačiau suprantant, kad mirus pensininkui jo artimiesiems reikia organizuoti laidotuves ir tam greitai reikia nemažos pinigų sumos, stengiamasi, kad ši išmoka žmonėms būtų išmokama kiek įmanoma greičiau“, – teigia „Sodros“ atstovai.
Ir anksčiau, ir po sausio 1 dienos išliko dvi galimybės gauti laidojimo išmoką: į sąskaitą bet kurioje kredito įstaigoje arba grynaisiais pinigais kai kurių bankų skyriuose.
Nuo sausio 1 dienos dėl techninių kliūčių laikinai laidojimo išmokos buvo pervedamos tik į gavėjų sąskaitas kredito įstaigose ir nebuvo galimybės šių išmokų gauti grynaisiais pinigais.
Galimybė laidojimo išmoką gauti grynaisiais pinigais sausio pradžioje buvo apribota laikinai, ir šiuo metu ji vėl yra. Grynaisiais pinigais laidojimo išmokos gali būti išmokamos tais atvejais, jei asmuo neturi sąskaitos kredito įstaigoje.
Siekiant, kad piniginiai santykiai su juridiniais asmenimis būtų vykdomi tik per kredito įstaigas, nuo sausio 1-osios laidojimo išmokos grynaisiais pinigais nemokamos laidojimo paslaugas teikiančioms įmonėms. Be to, tais atvejais, kai dėl laidojimo išmokos į „Sodrą“ kreipsis laidojimo paslaugų įmonės ir jų atstovai, šios išmokos galės būti pervedamos tik į įmonės sąskaitą kredito įstaigoje.
Didelė dalis laidojimo išmokų iki šiol buvo išmokamos ne mirusiojo artimiesiems, o laidojimo paslaugas teikiančioms įmonėms ir jų atstovams. Pastebėti atvejai, kuomet laidojimo įmonių atstovai nurodydavo ne įmonės, o asmenines sąskaitas, į kurias būdavo pervedamos laidojimo pašalpos. Tai reiškia, kad šie pinigai niekaip neatsispindėdavo įmonių pajamų ir išlaidų apskaitoje. | 
