 Daiva SAVICKIENĖ
Švietimo ir mokslo ministrui leidus keisti pavasario atostogų laiką, Panevėžyje tokių mokyklų kol kas neatsirado. Nors būtent pedagogai prašė savo valdžios tokios galimybės norėdami sutaupyti lėšų.
Švietimo ir mokslo ministerija leido keisti pavasario – Velykų – atostogų laiką, atsižvelgusi į šalies mokyklų prašymus. Mat dalis jų kreipėsi į ministeriją, norėdamos minėtas atostogas nukelti savaite vėliau – t. y. leisti mokiniams atostogauti ne nuo kovo 29-osios iki balandžio 2 dienos, o po Velykų – nuo balandžio 6 iki 12 dienos.
Norėtų taupyti
Tokiu būdu švietimo įstaigos tikisi sutaupyti bent kiek lėšų: mokiniams grįžus į klases savaite vėliau, šildymo sezonas galbūt jau būtų pasibaigęs, todėl mokyklose nebereikėtų įjungti šildymo.
Panevėžio savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausiasis specialistas Eugenijus Kuchalskis sako dar nežinantis, kaip pasielgs miesto mokyklos – norės keisti atostogų laiką ar ne. Kol kas apie tai neinformavo nė viena.
E. Kuchalskio aiškinimu, mokyklos turi jau patvirtinusios atostogų laiką pagal ugdymo planus. Jei jį keičia, privalo apie tai informuoti.
Beje, šį klausimą – keisti atostogų laiką ar ne, – mokyklose svarsto ne direktorius, o mokyklos taryba.
Kadangi laiko iki atostogų dar nemažai, specialistas neatmetė galimybės, kad kuri nors mokykla, o gal net ir visos, jei taip nuspręstų Savivaldybės administracija, gali šiemet atostogauti vėliau.
Kol kas nieko nekeičia
Panevėžio „Žemynos“ vidurinės mokyklos direktorius ir Miesto mokyklų direktorių asociacijos vadovas Romualdas Grilauskas tvirtina, kad jų mokykla bent kol kas nieko nežada keisti. Tiesa, neatmetė galimybės, kad kiek vėliau, atšilus orams, atostogų perkėlimo klausimą vis dėlto gali tekti spręsti.
Šiuo metu šildymo sistema, anot direktoriaus, yra praktiškai išjungta: didelių šalčių nėra, tad vyksta tik cirkuliacija.
„Kaip aš sakau – sistema tik „gyva“, – sako R. Grilauskas. – Jei ir vėliau bus toks oras kaip dabar, nebus ko ir svarstyti. O jei bus poreikis, tuomet matysime, ką daryti...“
Vis dėlto direktorius sako manantis, jog tokiu klausimu kaip moksleivių atostogos turėtų būti vieninga politika, nes taupymas miestui itin aktualus.
Nors toli gražu ne visos taupymo priemonės pasiteisina taip, kaip norėtųsi.
Abejotina nauda
Rudenį, siaučiant gripo epidemijai, Panevėžio moksleiviai priverstinai atostogavo bemaž dvi savaites. Tuometės miesto savivaldybės administracijos direktorės pareigas laikinai ėjusios Janinos Gaidžiūnaitės nurodymu visose mokyklose buvo visiškai išjungtas šildymas – neva taupymo tikslais. Tačiau iš karto iškilo abejonių, ar toks sprendimas pasiteisino. Savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausiasis specialistas E. Kuchalskis tąkart teigė girdėjęs įvairių nuomonių.
„Mokyklos į tą reikalą žiūrėjo gana pesimistiškai: nešildant susikaupė drėgmė, atsirado pelėsis, vėliau patalpas vėl reikėjo prišildyti. Mokiniai nuo to nenukentėjo, tačiau klausimas, ar buvo sutaupyta“, – svarstė jis prisipažinęs, jog nežino, ar koks nors finansinis efektas buvo apskaičiuotas Savivaldybėje.
„Žemynos“ vidurinės mokyklos direktorius R. Grilauskas mano, kad iš to išlošta mažai. Šildymas buvo išjungtas, kai lauke jau buvo šalta, tad mokyklos pastatas įšalo, kai kuriose patalpose susikaupė drėgmė. Pasak vadovo, vėliau jį įšildyti prireikė dvigubai daugiau energijos, tad ir išlaidos buvusios didesnės. Dar savaite mokyklose pratęsus karantiną, paliko įjungtą cirkuliacinį siurblį, ir toks variantas, pasak jo, buvęs geresnis.
Pasiteiravus Savivaldybėje, koks gi tokio taupymo efektas buvęs, paaiškėjo, jog niekas jo neskaičiavo. Savivaldybės Finansų ir biudžeto skyriaus vedėja Ona Chomentauskienė teigė, kad jokių skaičiavimų nebuvo daryta. „Noras buvo, bet laiko nebuvo, – laukė daug darbų, biudžetas buvo rengiamas“, – paaiškino specialistė.
Tačiau, kiek prisiminė O. Chomentauskienė, mokyklų sąskaitos už šildymą buvusios didelės. | 
