 Daiva SAVICKIENĖ
Svarstoma galimybė globos įstaigose įdarbinti sielovados specialistus. Kunigai ir dabar teikia šias paslaugas, bet manoma, kad šiuo metu jų įdarbinti neleistų įstaigų finansinės galimybės.
Vertindamas įstatymo projektą, teisingumo ministras Remigijus Šimašius išsakė ir keletą pastabų. Jo manymu, projektas nėra aiškus ir tikslus ir dėl to ateityje gali kilti problemų. Pagal jį, gali dirbti ne vien kunigai, bet ir pasauliečiai.
Daug neaiškumų
Teisingumo ministro patarėja ryšiams su visuomene Vaida Vincevičiūtė taip pat sakė mananti, kad nėra aišku, ar tą asmenį su socialinės globos įstaiga darbiniai santykiai sietų taip, kaip priklausytų.
Pasak jos, projekte teigiama, kad darbuotojai dirba, bet kartu teigiama, kad jie turi gauti šiam darbui tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos leidimą. Tad nėra aiškūs kai kurie atvejai. Pavyzdžiui, jei bažnyčia dėl kokių nors priežasčių nuspręstų atšaukti leidimą, kaip tuomet būtų su darbo sutartimi. V. Vincevičiūtė pasakojo, kad būta ir daugiau pastabų, tačiau šios pagrindinės ir dėl jų kiltų nemažai problemų.
„Norima užtikrinti, kad įstatymai būtų kokybiški ir nereikėtų jų ateityje keisti“, – aiškino ministro patarėja ryšiams su visuomene.
Beje, prieš maždaug metus laiko kalbėta ir apie kunigų įdarbinimą gydymo įstaigose. Tuomet Sveikatos apsaugos ministras teigė, kad tai draudžia įstatymai.
Ne kunigų noras
Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas sakė, kad yra paskyręs visoms didesnėms ligoninėms kapelionus. Kapelionams kai kur padeda vienuolės. Jie dirba ir kitose įstaigose, tačiau niekur nėra įdarbinti. Noras įdarbinti, jo teigimu, kilo ne iš kunigų pusės ir yra daugiau žurnalistų išpūstas reikalas.
Vis dėlto mano, kad dvasinė pagalba, ypač globos įstaigose – senelių, vaikų, – yra labai reikalinga. Dvasininkai ypač jaučia žmonių norą išsikalbėti, o ne vien išpažinti nuodėmes. Vyskupas teigė ir pats nueinantis į senelių globos namus pasišnekėti su jų gyventojais.
„Visą gyvenimą žmonės buvo tikintys, tad jie nori, kad kunigas su jais pasikalbėtų“, – sakė jis.
Kunigai bažnyčiose visada yra pasirengę išklausyti žmones ir ne išpažinties metu – bet kas gali ateiti ir pasikalbėti. Ir tokia pagalba, beje, labai reikalinga.
Vyskupas J. Kauneckas sakė, kad iš kai kurių žmonių išgirstama, jog pasikalbėjus su kunigu pasidaro geriau nei nuėjus pas psichologą.
Vis dėlto jis nemano, kad dabar valstybė įteisintų sielovados specialistų įdarbinimą.
„Tokia krizė – nei kas turi pinigų, nei mokės“, – mano J. Kauneckas.
Be to, galėtų kilti problemų ir dėl kunigų trūkumo.
Atskiria sielą ir kūną
Kunigų pagalba globos namų gyventojams džiaugiamasi – jie ateina laikyti šventų mišių, suteikia sakramentus, pasikalba su žmonėmis. Vis dėlto manoma, kad būtų gerai įstaigoje turėti nuolat dirbantį žmogų.
„Jei būtume pakankamai turtingi, būtų aktualu – toks etatas labai reikalingas“, – mano Šv. Juozapo globos namų direktorius Patrikas Skrudupis.
To reikia ne vien globos namų gyventojams, bet ir personalui. Pasak direktoriaus, socialinio darbuotojo darbas yra sunkus – jam tenka susidurti su pretenzijomis, nuolatiniu stresu ir kitais neigiamais dalykais, tad reikia rūpintis, kad ir jie neišsektų kaip žmonės. Tam reikalinga ir dvasinė, ir psichologinė pagalba.
Jam jau yra tekę susidurti su tokiais specialistais, dirbančiais ligoninėse JAV. Ten, pasak P. Skrudupio, dirba ne vien dvasininkai, bet ir pasauliečiai, tam specialiai pasirengę žmonės.
„Turi būti pakankamai stiprus psichologinis pasiruošimas“, – sakė jis.
Tokie darbuotojai padeda ne tik ligoniams, jų artimiesiems, bet ir personalui.
„Jie dirba, kur chaosas, sumaištis ir padeda suvaldyti situaciją“, – pasakojo direktorius.
O situacijų būna įvairių – žmonėms reikia ir maldų, ir suteikti pagalbą mirus artimam žmogui, ir panašiai. Mūsų įstaigoms taip pat būtų gerai turėti panašius specialistus.
P. Skrudupio manymu, pas mus vis dar žmogus kažkodėl skirstomas: čia – kūnas, čia – siela. Tačiau, jo įsitikinimu, reikia žiūrėti į visumą.
„Sveikata – ne vien fizinis kūnas. Rūpestis nesibaigia vien sutvarsčius žaizdą“, – sakė P. Skrudupis.
Jo teigimu, žmogų ištinka ir šokas, ir su nelaime reikia susigyventi, o mūsų šalyje tarsi viskas sustoja suteikus medicinos pagalbą, ir žmogus lieka dažnai vienas su savo mintimis. | 
