 Daiva SAVICKIENĖ
Policijos pareigūnams kartais tenka tirti miško vagystes. Miškininkai tikina, jog tokie nusikaltimai nėra dažni ir paprastai netyčiniai – supainiojus sklypus, nusikertamas vienas kitas svetimas medis.
Policijos suvestinėse pasirodo pranešimų apie miško vagystes, kurios dažniausiai pastebimos privačiuose miškuose. Pavyzdžiui, liepos 25-ąją Kupiškio rajone iš privataus miško nupjauta ir pavogta 10 uosių. Rugpjūčio 8 dieną Panevėžio rajono Kulkių kaimo miške pasigesta apie 12 kubinių metrų supjautų medienos trinkų.
Daugiausia – savivaliautojų
„Pasitaiko atvejų, bet kad tai būtų labai didelė problema, negaliu sakyti“, – Panevėžio miškų urėdijos miškų urėdas Daugirdas Lukoševičius tikina, jog vagystės mūsų miškuose nėra masinis reiškinys. Vienos kurios nors girininkijos, pasižyminčios didesniu vagysčių kiekiu, jis negalėjo išskirti: pasak jo, vieną kartą gali toks atvejis būti Anciškiuose, kitą – jau Paežeryje.
Jei nebūtų miškų apsaugos, pasekmės greičiausiai būtų kitos.
Dabar miškininkai su įvairių tarnybų pareigūnais organizuoja bendrus reidus. Jų metu aptinkama pažeidimų: savavališko miškų kirtimo, medienos vežimo taisyklių pažeidimų ir kt. Jų išaiškinama daugiau nei 90 procentų.
D. Lukoševičiaus teigimu, urėdijos darbuotojai daugiausia aptinka savavališkų kirtimų. Bet ne visada piktybiškų: tiesiog sklypus supainioję medkirčiai kirviais ir pjūklais prasisuka ne ten, kur turėtų.
Pirmąjį ir paskutinį metų ketvirčiais žmonės dažniausiai perka nenukirstą mišką – malkomis apsirūpina patys. Tuomet taip pat pasitaiko, kad nusikerta ir vieną kitą medį papildomai.
„Bet kiekvieno, apsilankančio miške, negali laikyti priešu“, – konstatavo D. Lukoševičius.
Vagia ne tik medieną
Panevėžio miškų urėdijos miškų urėdas neatmeta galimybės, kad privatūs miškai nuo vagišių kenčia labiau nei valstybiniai, nes jų savininkai savo nuosavybę apžiūri rečiau. Tad ilgapirščiai kiekvienai progai pasitaikius naudojasi tuo: juk malkos dabar nėra pigios, ir jas perka ne vien gyventojai, bet ir pramonė.
Kita vertus, pasak D. Lukoševičiaus, ketinantiesiems vogti medieną nelabai ir svarbu, kieno ji bus. „Žulikas, eidamas vogti, nelabai skiria, kur privatus, o kur valstybinis miškas“, – iš patirties žino urėdas.
Pastaruoju metu ir urėdijai dažniau tenka susidurti su kito turto iš miškų vagystėmis. Pirmąją rugpjūčio dieną Paežerio girininkijos miške nugvelbti medvežio vikšrų segmentai. Tuomet padarytas nuostolis viršijo 17 tūkstančių litų. Neseniai vėl pasidarbavo ilgapirščiai: Naujamiesčio girininkijoje dingo apie 300 m vielos tinklo, kuriuo liepos mėnesį buvo aptverti sodinukai. D. Lukoševičiaus spėjimu, greičiausiai vagystė įvykdyta savaitgalį, tačiau kažkas sutrukdė juodą darbą atlikti iki galo – buvo pasiruošta išvežti daugiau tinklo. Padaryta žala šiuo metu tikslinama.
Baudžiamosios atsakomybės dar neužsitraukia
Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės skyriaus vedėjas Romualdas Lukšas sako, kad dažniau nei tikri nusikaltimai giriose užfiksuojami nesusipratimai – kai iškertama ne toje vietoje ir paprastai padarant nedaug žalos, o tie, kurie tai padarė, tuoj pat ir surandami. Tad medienos vagystės, specialisto teigimu, nėra didelė problema: per pusmetį užfiksuota kiek daugiau nei dešimt atvejų.
Tiesa, paskutinis R. Lukšui žinomas atvejis buvo gana stambus – Pasvalio rajone, preliminariais duomenimis, plynai iškirsta apie 4 hektarus miško. Tai miško valdai neseniai buvo padarytas miškotvarkos projektas ir beveik visą ją buvo galima iškirsti, nes ten augantys medžiai – 60–80 metų. Tačiau leidimo kirsti neturėta, o ištuštinta bemaž trečdalis valdos. Kiek tiksliai medžių buvo iškirsta ir kokia žala padaryta, dar skaičiuojama. Panašiais nusižengimais, R. Lukšo aiškinimu, kai kuriais atvejais galima užsitraukti ir baudžiamąją atsakomybę. Laimė, jie Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento teritorijoje nėra dažnas reiškinys – anksčiau buvo tik vienas atvejis. | 
