 Raimonda MIKUČIONYTĖ
Miesto Savivaldybėje apsilankę šiauliečiai pasidalijo patirtimi: kaip išgyventi iš deficitinio biudžeto ir nepadidinti ir taip didelių skolų.
Panevėžio miesto savivaldybėje vakar lankėsi Šiaulių miesto savivaldybės atstovų delegacija, vadovaujama mero Justino Sartausko. Susitikę miestų vadovai – Panevėžio Vitalijus Satkevičius bei šiaulietis J. Sartauskas – ne tik pasidalijo patirtimi, bet ir aptarė, kaip išgyventi su praskolintais biudžetais.
„Turime stiprinti bendradarbiavimą su Šiauliais, nes esame kaimynai ir mūsų miestai labai panašūs“, – tvirtino Panevėžio meras V. Satkevičius, pridūręs, jog pačiam ne kartą teko lankytis Šiauliuose, domėtis patirtimi, tvarkant miestą. „Turime ko pasimokyti iš jų, – kalbėjo miesto vadovas, – bet turime ką parodyti ir patys. Juk anksčiau už Šiaulius esame išsprendę didžiąsias švietimo problemas, todėl mielai pasidalysime patirtimi.“
Teks verstis pagal poreikį
Šiauliečių delegaciją Panevėžyje domino daugiabučių namų administravimas, investiciniai projektai bei šilumos ūkis.
Patys šiauliečiai buvo pasiruošę pasidalyti patirtimi optimizuojant miesto biudžetą. Šiaulių meras J. Sartauskas teigė, kad 2012 metus jų miestas pradėjo šūkiu „Gyvenkime ne pagal poreikius, o pagal turimus išteklius!“ Tokiu pačiu šūkiu jis siūlė vadovautis ir panevėžiečiams, nes abiejų miestų skolos beveik panašaus dydžio: panevėžiečius slegia daugiau kaip 85 milijonų litų našta, o šiauliečių skola turėtų būti jau perkopusi 100 milijonų litų.
Panevėžyje – vienu daugiau
„Mūsų miestai labai panašūs, – neironizuodamas teigė šiaulietis meras. – Panaši ir struktūra, ir problemos. Todėl mums įdomu pasižiūrėti, kaip sunkmečio problemas sprendžia kaimynai.“
Spręsti finansines problemas, anot J. Sartausko, yra daug kelių: „Manau, kad didžiausia optimizavimo sfera yra švietimas. Išlaidos jam sudaro 60 procentų viso biudžeto, nors mokinių per 10 metų sumažėjo perpus. Tačiau neįgaliųjų ir pensininkų stabiliai daugėja, todėl lėšų proporcijos šioms sritims finansuoti biudžete nesikeičia. Manau, analogiška situacija ir Panevėžyje.“
Žinia, kad abiejų savivaldybių – Panevėžio ir Šiaulių – struktūros panašios, turėjo nudžiuginti V. Satkevičių, nes visai neseniai padaugėjo miesto Savivaldybės vadovų. Atsirado nauja pareigybė – dar vienas administracijos direktorės pavaduotojas. Šiuo metu abiejų miestų merams padeda po du vicemerus, o administracijų direktoriams į pagalbą šoka po du pavaduotojus. Tik šiek tiek skirtingi tarybų sekretoriatai. Panevėžio miesto tarybos sekretoriate dirba 8 asmenys, o Šiaulių 7.
O kas šiais laikais neskolingas?
„Panevėžio balsui“ pasiteiravus, kaipgi vis dėlto bus sprendžiamos šiauliečių skolų problemos – gal pamokys panevėžiečius, kaip tokios kupros išvengti, – Šiaulių meras J. Sartauskas neslėpė, kad skolos akmeniu kabo po bene kiekvienos šalies savivaldybės kaklu.
„Tik tos skolos nevienodo dydžio, – pripažino. – Tačiau mūsų miesto ir Panevėžio skolos daugmaž vienodos, todėl galime bendrai ieškoti kelių, kaip iš tų skolų išbristi.“
Anot J. Sartausko, viena iš prasiskolinimo priežasčių – europiniai projektai. „Savivaldybėms buvo uždėta privilegija, vykdant investicinius projektus, prisidėti 15–20 procentų dydžio savomis lėšomis. Ne paslaptis, kad savų lėšų savivaldybės neturėjo – teko skolintis. Tie pasiskolinti milijonai kaupėsi nuo 2004 metų, toms skoloms grąžinti valstybė pinigų neskyrė. Nors dar galime imti paskolas europiniams projektams įgyvendinti, bet skolinimosi limitai senka“, – kalbėjo Šiaulių miesto meras ir sakė, kad jau pernai ėmėsi drastiško taupymo režimo.
Gyvena taupydami
Pasak J. Sartausko, jau šių metų suformuotame biudžete numatyta, kokių taupymo priemonių bus imtasi.
„Visose sferose taupysime, o programų finansavimas sumažintas iki 20 procentų, – aiškino Šiaulių miesto vadovas. – Taupymo planų neprimetame. Kiekviena biudžetinė įstaiga pati pasitvirtins taupymo režimą. Pavyzdžiui, Šiaulių savivaldybės administracija nusprendė dirbti po 7 valandas per dieną ir taip taupyti darbo užmokesčio fondą“, – pateikė taupymo planą šiaulietis ir sakė, kad patvirtinus biudžetą per metus jį peržiūrės 3–4 kartus.
J. Sartauskas atskleidė taupymo subtilybes. „Bus padidinti maitinimo įkainiai, – pateikė taupymo planus meras. – Kai kurios įstaigos atsisakė valytojų etatų, o vietoj sargų pastatus saugo privačios saugos tarnybos. Nors kultūros įstaigų darbuotojams darbo užmokestis paskaičiuotas 12 mėnesių, bet mokos fondas sumažintas 25 procentais. Sporto organizacijos peržiūrėjo savo sporto prioritetus, ir kai kuriose sporto mokyklose sumažėjo mokinių, nes pabrango lankymo įkainiai. Gyvename sudėtingą ir sunkų periodą, bet, kaip jau sakiau, išsikėlėme sau šūkį, kad reikia gyventi pagal turimas lėšas, nes iki šiol buvo gyvenama pagal poreikius. Bandysime išgyventi.“ | 
