 Daiva SAVICKIENĖ
Dokumentus asbestiniams stogams susitvarkyti teikiantys rajono gyventojai aktyvūs, nors paraiškų rinkimas dar nė neįpusėjo.
Sveikatai pavojingų asbestinių stogų keitimui šiuolaikiškesne danga rajonų gyventojams skirta lėšų iš Europos Sąjungos finansuojamų programų. Paraiškos pradėtos priimti sausio 16 dieną ir jų rinkimas bus tęsiamas iki kovo 30-osios.
Sunku dar spręsti
Nacionalinės mokėjimo agentūros Komunikacijos skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vedėja Aistė Mileikaitė sako, kad, vasario 17 dienos duomenimis, visoje šalyje buvo surinktos 782 paraiškos. Panevėžio rajone pagal pateiktas paraiškas šiuo metu planuojama įgyvendinti 38 projektus. „Daug tai ar mažai, kol kas negalime komentuoti, nes paraiškų rinkimas dar net neįpusėjo. Patirtis rodo, kad aktyviausiai paraiškos teikiamos paskutinėmis rinkimo dienomis“, – sako ji.
Projektas bus įgyvendinamas kaimo vietovėje – tai yra kaime, miestelyje ar mieste, kuriame gyvena ne daugiau kaip 6 000 gyventojų. Parama projektui neteikiama, jei jo įgyvendinimo vieta bus savivaldybės centras arba sodo bendrija.
Paraišką paramai gauti gali teikti kaimo gyventojas, kuris ne mažiau kaip 5 metus iki paramos paraiškos pateikimo nuolatinę gyvenamąją vietą deklaruoja kaimo vietovėje.
Tačiau naują stogą dengti gyventojas turi pradėti nuosavomis lėšomis ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai teiks mokėjimo prašymus, kuriuose deklaruos patirtas ir apmokėtas išlaidas, pridėdamas reikiamus dokumentus. Bus finansuojamos ne visos išlaidos, be to, prašoma paramos suma negalės būti didesnė nei 10 tūkst. litų. Yra numatyta ir kokios bus tinkamos finansuoti išlaidos, o kokios ne.
Keitimas domina
Miežiškių seniūnas Albinas Jacevičius sako, kad seniūnijoje šia programa domisi nemažai gyventojų sprendžiant iš to, kiek jų jau pasiėmė iš seniūnijos reikiamus dokumentus.
„Ir domisi nuo pat pirmos dienos, kai tik pradėtos rinkti paraiškos“, – teigia seniūnas.
Jo manymu, per visą seniūniją gal susidarys iki 25 žmonių. Dar dalis gyventojų užsuka pasikonsultuoti. Nors, pripažįsta A. Jacevičius, kai ką nuo europinės paramos atbaido faktas, jog nė vienas jos negaus iš karto, į rankas, – iš pradžių visus stogų keitimo darbus teks atlikti savomis lėšomis. Tiesa, pasak A. Jacevičiaus, daug apsisprendusiųjų tvarkytis stogus, nors patys yra garbaus amžiaus ir neturi reikiamų lėšų, vis tiek teikia paraiškas sakydami, jog jiems pagelbės vaikai.
Yra ir tokių, kurie dabar graužiasi paskubėję susitvarkyti stogus pernai, mat atgaline data parama neskiriama.
Beje, bus keičiami tik gyvenamųjų namų stogai – ūkiniams trobesiams stogų keitimo kompensavimas nenumatytas.
A. Jacevičiaus manymu, kaimo gyventojams, apsisprendusiems keisti stogą, reikėtų pernelyg nedvejoti ir paskubėti: nėra aišku, ar kompensacijas siūlys ir kitais metais, o naujo laikotarpio parama bus tik nuo 2014 metų.
Ir keli tūkstančiai jau šis tas
Ramygalos seniūnas Valdas Chirv taip pat sako, kad vietos gyventojus domina parama. „Tiesa, iš pradžių tokių buvo labai daug, o dabar pamažu slūgsta srautas“, – priduria jis.
Vis dėlto, skaičiuoja seniūnijos galva, ir pas juos mažiausiai dvi dešimtys žmonių jau kreipėsi dėl galimybės gauti kompensacijas. Tiesa, kol kas nėra aišku, kiek jų atliks visą procedūrą iki galo – pristatys visus reikiamus dokumentus agentūrai.
Į paramą gali pretenduoti ir Ramygalos miesto gyventojai – jų čia mažiau nei 6 000, taigi, seniūno teigimu, ramygaliečiai patenka į remiamą grupę. Kita vertus, jiems tenka susidurti su šiek tiek daugiau biurokratinių reikalavimų.
V. Chirv manymu, žmonėms parama net ir su apribojimais yra gerai – susigrąžina nors nedidelį procentą pinigų. Turint omenyje, kad stogo keitimas kainuoja ne vieną tūkstantį litų, susidaro gana nemaža suma. „Du trys tūkstančiai litų ant kelio nesimėto“, – naudą įžvelgia seniūnas. Juolab kad iš pradžių kaimo žmones taip nugąsdinę biurokratiniai reikalavimai vėliau buvo supaprastinti. V. Chirv žiniomis, ir pats dokumentų pildymas įveikiamas – viena Ramygalos seniūnijos gyventoja paraišką užsipildė pati be konsultantų pagalbos. | 
