 Raimonda MIKUČIONYTĖ
Praėjusių metų pabaigoje „Panevėžio keliai“, atleidę keturias dešimtis nuolatinių darbuotojų, į jų vietą jau ieško kitų.
Asociacija „Lietuvos keliai“, vienijanti 26 kelių įmones, informuoja, kad sumažinus Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimą, iš darbo bus atleidžiama kone tūkstantis kelininkų.
Nors, Susisiekimo ministerijos nuomone, darbų ir užsakymų kelininkams užteks, 2011 metų pabaigoje bendrovės „Panevėžio keliai“ vadovybė iš darbo jau atleido 40 nuolatinių darbuotojų.
Atleido ir jau ieško
Vakar kalbintas bendrovėje „Panevėžio keliai“ pernai gegužės mėnesį įsteigtos profsąjungos pirmininkas Romualdas Majaras „Panevėžio balsui“ patvirtino, kad 2011-ųjų gruodžio mėnesį bendrovėje įvyko kone masinis atleidimas.
„Abipusiu susitarimu jie buvo atleisti, – aiškino jis, – bet užvakar tos pačios bendrovės tinklalapyje galima buvo atrasti skelbimus, kad ieško darbuotojų. Daugiausia buvo ieškoma mechanizatorių ir vairuotojų. Ieškojo tokių specialistų, kurie buvo atleisti.“
Pasakius, kad tokio skelbimo jau nebėra „Panevėžio kelių“ interneto svetainėje, R. Majaras nenustebo: „Išėmė tą skelbimą. Nieko keisto. Tik kas nors susidomi, kaip ten su tais, atleistaisiais, tai tuoj susitvarko.“
R. Majaras teigė rytoj, ketvirtadienį, važiuosiąs susitikti su Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovu Artūru Černiausku.
„Reikia jo pagalbos, – sako tiesiai šviesiai. – Blogiausia tai, kad „Panevėžio keliuose“ buvo paviešintos tų darbuotojų pavardės, kurie priklauso profsąjungai. Ne vienas jų buvo atleistas. Nors paaiškinta, esą atleidžiami tie, kurių darbas buvo įvertintas mažais balais ir jie dirba neprofesionaliai.“
Pats R. Majaras sako irgi išėjęs iš darbo ir likęs tik vadovauti profsąjungai. „Taip geriau, – prisipažino vyras. – Bet ir tai nenoriu daug kalbėti, nes dar reikia daug dalykų įteisinti bendrovėje. Kad ir kolektyvinę sutartį patvirtinti.“
Nuveikė nemažai
Bendrovės profsąjungos pirmininkas R. Majaras sakė, nors profsąjunga „Panevėžio keliuose“ veikia dar tik aštuonis mėnesius, jau nuveikė nemažai.
„Stengiamės bendrovėje įteisinti Darbo kodeksą ir kitus šalyje galiojančius įstatymus... Pasirodo, Lietuvoje veikiantys įstatymai galioja ne visiems. Dažniausiai jie negalioja darbdaviams. Galiu pateikti pavyzdį: jau nuo 2003 metų įteisinta, kad esant profesinei rizikai atostogos pailginamos dviem dienomis. Tačiau „Panevėžio keliuose“ tai negaliojo ir tik profsąjungai įsikišus šios dienos buvo įteisintos“, – dėstė profsąjungos vadovas.
„Blogai dar ir tai, kad bendrovės vadovybė nenori tartis su profsąjungomis. Juk bendraujant daugelį dalykų galim išspręsti“, – įsitikinęs pridūrė R. Majaras.
Mažėja darbų apimtis
Asociacija „Lietuvos keliai“ apskaičiavo, kad šiemet Kelių priežiūros ir plėtros programos iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšos keliams mažėja beveik trečdaliu. Dėl to pirmiausia darbo, ko gero, pritrūks kelių tiesimo ir statybos įmonės, kurios jau pernai dirbo kur kas mažiau ir turėjo atleisti dalį darbuotojų. Todėl bendrovės „Panevėžio keliai“ atstovė spaudai Rasa Čepienė tvirtino, kad įmonė pernai gruodžio mėnesį ir atleido keturias dešimtis nuolatinių darbuotojų. Esą tai buvo pirmas didesnis darbuotojų atleidimas nuo 2008 metų ekonominio sunkmečio pradžios. „Buvo įvertintos 2011 metų darbų apimtys, kurios yra susitraukusios iki 2005 metų lygio“, – paaiškino darbuotojų atleidimo priežastis „Panevėžio kelių“ atstovė spaudai.
Tuo metu Susisiekimo ministerija teigia, jog finansavimas keliams beveik nemažėja. Jei teks mažinti darbų apimtis, tai greičiausiai jos mažės kelių priežiūros įmonėms. Esą kelių tiesėjai galės naudoti ir pernai nepanaudotus ES pinigus. Tačiau ministerijos vadovai pripažįsta esant galimybei atleisti darbuotojus iš šalies kelininkų bendrovių, bet darbuotojų atleidimas susijęs ne su ES pinigais, o su didėjančia konkurencija tarp kelininkų įmonių.
Pokalbį atstojo pranešimas
Paties bendrovės „Panevėžio keliai“ vadovo Virmanto Puidoko pakalbinti nepavyko. Įmonės atstovė spaudai R. Čepienė paaiškino kodėl. Neva galioja visi anksčiau išplatinti pranešimai, kodėl bendrovė 2011-ųjų gruodį mažindama darbo vietų skaičių atleido 40 čia nuolat dirbusių žmonių. Esą darbuotojai atleisti šalims susitarus, o tai reiškia, kad žmonėms buvo išmokėtos ne tik įstatymų numatytos, bet ir papildomos kompensacijos.
„Tai pirmas darbuotojų atleidimas nuo 2008 metais prasidėjusios ekonominės krizės, nes ir gerokai sumažėjus darbo apimtims bendrovė siekė išsaugoti darbuotojus. 2011 metai parodė, kad kelių tiesimo rinkos Lietuvoje mažėjimas nėra laikinas, jai atsigauti artimiausiais metais prielaidų nėra: mažėja Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimas, baigiama išnaudoti kelių sektoriui skirta ES parama“, – pasikartota išplatintame pranešime, bet jame neužsimenama apie konfliktą su bendrovėje veikiančia profsąjunga.
Atlyginimai didesni
Pranešime teigiama, kad praėjusių metų pabaigoje bendrovėje „Panevėžio keliai“ dirbo 485 nuolatiniai darbuotojai. Dar iki 200 laikinų darbo vietų bendrovė sukuria darbų sezono metu.
Be to, išplatintame dokumente pažymima, kad bendrovės darbuotojų atlyginimai yra gerokai didesni nei šalies vidurkis. Pavyzdžiui, „Panevėžio kelių“ darbuotojo, dirbančio objekte, vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių 2009 metais siekė 2 627 litus, o 2010-aisiais jis buvo 2 530 litų. Pernai vidutinis atlyginimas už 9 mėnesius jau buvo 2 488 litai.
Užsimenama, jog nežinoma, ar tas darbo vietų skaičiaus mažinimas – vienintelis. Esą tai parodys ateitis, nes „įmonės perspektyvos iš esmės priklauso nuo situacijos rinkoje, nuo to, kiek bus paskelbta konkursų rangos darbams ir kiek pavyks jų laimėti. Šiuo metu kelių tiesimo rinka Lietuvoje traukiasi, Panevėžyje darbo yra nedaug.“
Apie profsąjungas – nė žodžio
Šiame išplatintame pranešime neužsimenama apie profsąjungos veiklą „Panevėžio keliuose“. Apie profsąjungos kelininkus galima perskaityti bendrovės leidinyje „Kelio žmonės“. Ypač daug dėmesio profsąjungos veiklai skirta 2011 metų gruodžio mėnesį išleistame numeryje. Jame išspausdintos „Panevėžio kelių“ darbuotojų mintys apie darbą, pinigus ir profesines sąjungas, apie kolektyvinę sutartį, kuri turi atspindėti visų darbuotojų ir kompanijos lūkesčius. Be to, leidinyje išspausdintas interviu su bendrovės vadovu V. Puidoku. Jis pavadintas „Padarysime viską, kad darbuotojų ir akcininkų interesai kompanijoje būtų apsaugoti.“ | 
