 Daiva SAVICKIENĖ
Jau ne pirmus metus tarpusavyje besivaržantys du miestai rado naują konkuravimo objektą – Bendrojo pagalbos centro 112 skyrių, kurį siekiama perkelti iš Šiaulių į Panevėžį
Vyriausybės nutarimu Bendrojo pagalbos centro 112 regioninis padalinys turi būti steigiamas Šiauliuose. Tačiau Šiauliai neturi šiam tikslui tinkamo pastato, tad jį reikėtų statyti ir tai kainuotų ne vieną milijoną litų.
Panevėžyje pigiau
Taigi nutaikęs progą Panevėžys pasiūlė kitą variantą: padalinį perkelti į Aukštaitijos sostinę ir taip sutaupyti, nes yra tam tinkamos laisvos patalpos Sietyno gatvėje 5B. Tereikėtų tik jas rekonstruoti ir pritaikyti centro reikmėms.
Tikisi, kad triumfuos logika
Šį pirmadienį įvyko dar vienas pasitarimas dėl galimybių Bendrojo pagalbos centro 112 padalinį steigti Panevėžyje. Jo metu apskrities viršininkas Viktoras Trofimovas, apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Arūnas Tautkevičius ir Seimo narys Vitas Matuzas svarstė, kokių veiksmų reikėtų imtis siekiant konkrečių sprendimų. Tikimasi, kad šiuo atveju daugiausia įtakos turėtų daryti ne politiniai sprendimai, o ekonominė logika, nes pastatas Šiauliuose valstybei kainuotų gerokai brangiau nei rekonstrukcija Panevėžyje. Centrui siūlomas patalpas jau ne kartą apžiūrėjo įvairūs specialistai ir, pasak Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vadovo, esminių trūkumų nerado.
Vakar ekspertai jau turėjo pradėti vertinti, kiek prireiktų lėšų pastato Sietyno gatvėje rekonstrukcijai ir pritaikymui centro reikmėms. Tuomet paaiškėtų ir reali ekonominė nauda. Tačiau vargu ar to pakaks – be politinių sprendimų, tam tikrų teisės aktų turbūt nebus apsieita.
Stiprus konkurentas
A.Tautkevičius įsitikinęs, kad kovojant už 112-ąjį šiauliečiai susidūrė su stipriu konkurentu.
Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko manymu, mūsų mieste yra Bendrojo pagalbos centro padaliniui reikalingi ištekliai, bazė, tinkama geografinė padėtis ir daugelis kitų dalykų. Dėl pačios pagalbos teikimo didelio skirtumo nėra, kur būtų padalinys – Šiauliuose ar Panevėžyje, tačiau esant sunkmečiui galutinio sprendimo logiką diktuoja kiti veiksniai ir Panevėžys tuomet įgyja nemažą pranašumą.
Pavyzdžiui, naujo pastato statyba Šiauliuose kainuotų apie 8–12 mln. litų, o rekonstrukcijai Panevėžyje, A.Tautkevičiaus manymu, greičiausiai užtektų ir poros milijonų litų. Tad valstybė nemažai sutaupytų.
Pačiam Panevėžiui tai būtų naudinga dėl naujų darbo vietų. Planuojama, kad centro padalinyje atsirastų 118 pareigybių. Tad, pasak A.Tautkevičiaus, maždaug vienu procentu mieste sumažėtų bedarbių. Tai esant krizei irgi labai svarbu, nes Panevėžys pirmauja tarp didmiesčių pagal bedarbių skaičių. Norinčių dirbti centre žmonių, viršininko manymu, atsirastų – gabių specialistų mieste netrūksta. Tiesa, jiems būtų taikomi specialūs reikalavimai, nes darbuotojai – statutiniai.
Padaugėjus darbo vietų, pasipildytų ir miesto biudžetas.
„Panevėžys tampa labai dideliu Šiaulių konkurentu“, – mano A.Tautkevičius. Iki šios dienos, jo žiniomis, Šiauliai dar nėra nieko investavę į naujo objekto statybą.
Svarbu ir tai, kad Priešgaisrinei gelbėjimo valdybai vis tiek reikės išlaikyti pastatą.
Beje, pastate, kuriame dar neseniai buvo įsikūręs apskrities Civilinės saugos ir mobilizacijos departamentas, esanti slėptuvė yra viena tarp trijų geriausių Lietuvoje. Ji tiktų ir centro reikmėms. | 
