 Raimonda MIKUČIONYTĖ
Suintensyvėjus šiluminės energijos gamybai energetikos įmonėse ir individualiuose namuose, padidėjo oro užterštumas kietosiomis dalelėmis.
Šaltomis dienomis – o tokios kaip tik šiuo metu ir vyrauja visoje Lietuvoje, orai dažnai būna ramūs, be kritulių, ir oro srautai apatiniuose atmosferos sluoksniuose juda nepakankamai, kad išsklaidytų besikaupiančius teršalus.
Balansuoja ties riba
Kietosios dalelės – tai ore esančių kietųjų dalelių ir skysčio lašelių (aerozolių) mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairių komponentų – rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dulkių, suodžių, pelenų.
Nors aplinkosaugininkai sako, kad Panevėžyje oro užterštumas kietosiomis dalelėmis sausio 30 dieną neviršijo paros normos, bet matuojant kietųjų dalelių koncentraciją ore kai kuriomis valandomis oro tarša miesto centre buvo padidėjusi net iki 250 mikrogramų viename kubiniame metre (µg/m³), o pagal galiojančius teisės aktus gali būti 50 µg/m³. Tačiau bendra taršos paros norma užvakar buvo 48 µg/m³.
Panevėžio miesto savivaldybės Ekologijos skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Taučikienė „Panevėžio balsui“ patvirtino, jog padidėjusiam oro užterštumui susidaryti padėjo šiuo metu vyraujantys orai.
„Oras šaltas ir sausas, – aiškino vakar kalbinta ekologė. – Be to, didžiausią įtaką turėjo silpnas vėjas, neišsklaidęs į orą patenkančių teršalų, susidarančių dėl intensyvaus kūrenimo šildant patalpas. Tiesa, į orą teršalai patenka ne vien tik dėl intensyvaus šildymo, bet ir nuo susidariusių dulkių.“
R. Taučikienė įspėjo, jog prognozuojama, kad ir kitomis dienomis kietųjų dalelių koncentracija išliks nemaža ir gali viršyti paros ribinę normą.
Pavojaus dar neskelbė
Panevėžio mieste oro tarša matuojama vienoje vietoje – miesto centre Sirupio gatvės prieigose. Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento miesto agentūros vyriausioji specialistė Justina Grybaitė tvirtino, kad nors sausio 30 dieną matuojant oro užterštumą buvo neviršyta kietųjų dalelių paros norma – buvo 48 µg/m³, bet buvo užfiksuoti pliūpsniai iki 250 µg/m³.
„Pavojaus varpais skambinti dar nebūtina, nes vidutinė paros oro užterštumo norma nebuvo viršyta“, – patikino aplinkosaugininkė, pasak kurios nieko keista, kad oro tarša padidėjo. „Juk žiema: orai atšalo ir nusistovėjo ramios, beveik be vėjo dienos, todėl oro taršos koncentracija ir didėja. Be to, šaltomis dienomis žmonės intensyviau šildosi savo butus ir į orą patenka daugiau taršos – juk privačių namų kaminuose nėra įrengtų oro taršą mažinančių įrenginių. Todėl į orą patenka kietųjų dalelių liekanos, susidarančios krosnis kūrenant malkomis, kietuoju kuru ir kitomis, neleistinomis priemonėmis.“
Tarša gali išsilaikyti
Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, artimiausiomis dienomis kritulių nenumatoma, pūs nestiprus rytinių krypčių vėjas, išsilaikys šalti orai. „Tokios sąlygos teršalams sklaidytis bus nepalankios, – sakė J. Grybaitė. – Todėl tikėtina, kad užterštumo normos gali būti ir viršytos. Šiais metais, nors sausio 30 dieną ir buvo užfiksuota oro taršos pliūpsnių, vidutinė oro taršos paros norma nebuvo viršyta, kietųjų dalelių sklaida ore buvo normali. Pernai Panevėžyje buvo užfiksuota devyniolika parų, kai oro tarša viršijo normą. Tačiau tai leistina. Pavojinga yra tuomet, kai oro tarša per metus viršija normą 35 paras. 2011 metais labiausiai oras užterštas buvo sausio ir vasario mėnesiais.“
J. Grybaitė perspėjo kol kas negalinti pasakyti, ar vakar, paskutinę sausio dieną, oro užterštumas viršijo leistiną normą. Tai taps aišku tik šiandien, kai Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento miesto agentūra gaus oro taršos kietosiomis dalelėmis paros normos davinius iš Vilniaus.
Dūmų tvaikas ore – įspėjimas
Panevėžio konsultacinės poliklinikos pulmonologas-alergologas Admontas Pocius prisipažino ir pats vakar, eidamas rytą į darbą, jutęs smogo kvapą. Skundėsi juo ir pacientai.
„Ypač tuos dūmus jautė pacientai, ėję iš Rožyno, – sakė medikas. – Jie pasakojo, kad visur pilna dūmų. Tikriausiai tai krosnių kūrenimo pasekmės.“
„Geriausia, kai padidėjusi oro tarša, astmininkams ir sergantiesiems lėtinėmis plaučių ligomis neiti į lauką ir nekvėpuoti užterštu oru, – įspėjo A. Pocius. – Juk galima pakentėti ir pasisaugoti. Tiesa, dirbantiems žmonėms vis tiek teks eiti į darbą ir neišvengiamai kvėpuoti užterštu oru.“
„Gerai yra tai, kad smogas ilgai nesilaiko: papūs vėjas ir tarša išsisklaidys“, – vylėsi gydytojas, bet patarė artimiausiomis dienomis, jei niekas nesikeis, nesant būtinybės, po miestą nevaikštinėti. |
