 Daiva SAVICKIENĖ
Šaltis komunalininkų tarnyboms kol kas per daug rūpesčių nekelia – vamzdynų avarijos viena po kitos dar nepasipylė, tik kartais tenka vamzdžius atšildyti.
Žemiau kaip 20 laipsnių nukritusi oro temperatūra beveik visada komunalininkams pridaro darbo: tai vamzdis užšąla (ar dar blogiau – trūksta), tai kažkas netaupydamas bendro naudojimo ar kitoje patalpoje, kur yra vamzdynai, palieka atvirus langus.
Panevėžio butų ūkio įmonės direktorius Gintaras Ruzgys džiaugiasi, jog šią žiemą panašių bėdų bumas dar neprasidėjo: vidutinis kelių pastarųjų parų avarijų skaičius toks pat kaip anksčiau. „Visi avarinių pajėgumai kol kas nemetami vien tam“, – sako vadovas.
Tikrino papildomai
Tiesa, avarijų, susijusių su šalčiais, mieste jau pasitaikė: buvo atvejis, kai kažkas nuo vamzdžio nuardė izoliacijos gabalą.
Be to, G. Ruzgio teigimu, ne vienas gyventojas baiminasi, jog taip atšalus orams ir pleškant radiatoriams, šie gali neatlaikyti. Tačiau, Butų ūkio vadovo patikinimu, jei šilumos punktai renovuoti, juose yra įrenginių, įvade pakėlus temperatūrą, saugančių nuo padidėjusio slėgio.
„Ten, kur renovuoti punktai, radiatoriai masiškai netrūksta kaip anksčiau. Kai to nebuvo, nukentėdavo kur kas daugiau radiatorių“, – prisimena specialistas.
Pernai dideli šalčiai laikėsi ilgiau, tačiau ir tada įmonės darbuotojai ypač daug problemų neturėjo.
Bene labiausiai nerimaujama dėl kelių mieste esančių nedidelių daugiabučių. Juose, pasak G. Ruzgio, yra vandentiekis ir kanalizacija, tačiau nėra centralizuoto šildymo. Vamzdžiai eina per butus, ir jei kuris būna laikinai negyvenamas, o savininkas patalpų nešildo, vamzdžiai gali užšalti. Tuomet kyla problemų kaimynams – pernai tokių atvejų buvo ne vienas. „Todėl tuos objektus, kur pernai užšaldavo vamzdžiai, tikrinome papildomai“, – Butų ūkio direktorius tikina, kad net vasarą skirtas dėmesys objektams, kur žiemą gali kilti pavojų.
Reikia užsandarinti
„Panevėžio būsto“ įmonės direktorės pavaduotojas Renaldas Januška taip pat džiaugėsi, kad kol kas avarijų, kilusių dėl didelio šalčio, dar nepadaugėjo. „Darbuotojai žiūri, kad to būtų išvengta“, – vadovas tikisi, kad didelių bėdų nekils ir ateityje.
Tiesa, vienas gedimas jau buvo, bet, pasak R. Januškos, taip nutiko dėl gyventojo kaltės: vienas daugiabučio namo gyventojas savo rūsyje buvo palikęs atvirą langą, todėl vamzdynas užšalo.
„Aukštaitijos vandenų“ ir „Panevėžio energijos“ darbuotojai taip pat didelių problemų dėl trūkinėjančių vamzdžių neturi. Nors pastebima, kad patys gyventojai nesaugo. Pasak „Panevėžio energijos“ atstovės spaudai Daivos Paulauskienės, žmonės ne tik netaupo brangstančios šilumos, palikdami atidarytus langus (pavyzdžiui, rūsiuose), tačiau ne-pagalvoja, jog dėl to gali prisidaryti ir rimtesnių bei brangesnių bėdų, kai užšals vamzdynai. Specialistė pataria bendro naudojimo patalpas – laiptines, techninius koridorius, rūsius ir kitas patalpas, kuriose sumontuoti vamzdynai, gerai užsandarinti, patikrinti, ar tikrai nėra kur palikto atviro lango. |
