 Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
Šiandien bažnyčiose šventinamos žvakės – sulaukėme Grabnyčių, ir nors senoliai tikėjo, kad ta diena – jau antrasis laiptelis pavasario link, šias Grabnyčias palydės tikras speigas.
Vasario 2-ąją minimos Grabnyčios – paskutinė kalėdinio meto šventė. Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas pastebėjo, kad ši šventė žmonių labai mėgstama. Jie gausiai renkasi į bažnyčias su žvakėmis rankose, kai kurie ne po vieną, o po visą glėbį tų žvakių atsineša.
„Grabnyčios tarsi būtų nuo žodžio „grabas“ – karstas. Bet pašventintos žvakės skirtos ne prie velionio karsto statyti, o žmogaus mirties valandą uždegti. Bažnyčia nepropaguoja tokio tikėjimo, kad per Grabnyčias pašventintos žvakės gali gelbėti nuo gaisrų ar ligų“, – pasakoja Jo Ekscelencija.
Tądien pašventintos žvakės degamos prie mirštančiojo, per šermenis, mirties metines.
Pasišventusiųjų diena
Vyskupas J. Kauneckas primena, jog vasarį yra ir daugiau dienų, per kurias bažnyčioje šventinamos žvakės, kiti simboliai.
Pavyzdžiui, kitądien po Grabnyčių minimas šventasis Blažiejus ir taip pat šventinamos žvakės, suteikiamas palaiminimas nuo gerklės ligų.
Vasario 5 dieną – šventoji Agota. Tądien žmonės iš bažnyčių parsineša pašventintos duonos, galinčios apsaugoti nuo gaisrų.
Grabnyčios turi prasmę tikintiesiems, tai pasišventusiųjų šventė. „Tų žmonių, kurie savo gyvenimus skyrė Dievui. Ta diena iškilmingai minima vienuolynuose, aukojamos Mišios, eina procesija su žvakėmis“, – pasakoja vyskupas.
Šiemet pasišventusiųjų diena bus minima Krekenavos Švenčiausiosios Mergelės Marijos bazilikoje, Mišios aukojamos 18 valandą. Koncelebracijai vadovaus Jo Ekscelencija vyskupas J. Kauneckas.
Eis procesija su žvakėmis, bus giedamos liturginės valandos.
Per Grabnyčias 10 valandą Mišios bus aukojamos ir žvakės šventinamos Kristaus Karaliaus katedroje, kitose bažnyčiose.
Laimindamas žvakes, kunigas meldžia Dievą: „Tegul visi, kurie šiandien bažnyčioje gėrisi žvakių spindesiu, laimingai pasieks Tavo garbės šviesą danguje“.
„Žvakė tarsi byloja Viešpaties žodžiais: aš esu pasaulio šviesa“, – sako vyskupas.
Grabnyčios dar vadinamos Perkūno diena, nuo seno tądien lietuviai meldėsi Perkūnui.
Nors Bažnyčia būrimų nepripažįsta, žmonės anksčiau pagal šventintas žvakes spėdavo ateitį. Uždegus žvakę būdavo žiūrima, kur link krypsta jos liepsna. Jei į trobos vidų – iš tų namų neišeis laimė, o jei durų pusėn – gali būti, kad kas nors iš namiškių greitai mirs.
Žiemos pabaigos dar teks palūkėti
Senolių patirtis byloja, kad per Grabnyčias jau pakvimpa pavasariu, nubąla beržų tošis, o gaidys gaudo nuo stogo varveklių lašus. Tądien net orus spėdavo: jei diena saulėta, pavasaris bus ankstyvas, o vasara – su dažnomis perkūnijomis. Jei dar daug sniego ant stogų, vasarą bus vešlios pievos. Vėjuota diena suvėlins pavasarį, dėl to ūkininkai gali pritrūkti pašaro.
„Dabar jau nelabai galima tikėti senolių pranašystėmis – gamta nepaprastai pasikeitusi. Nebent įdomumo dėlei galima pasidomėti, palyginti“, – sako Panevėžio hidrometeorologijos stoties viršininkas Rimantas Andrašiūnas.
Tačiau, žiūrėk, ir nesuklysi patikėjęs. Štai pernai rudenį medžiotojai pagal sumedžiotų žvėrių riebalų sluoksnį, kitus požymius pranašavo būsiant šaltą žiemą.
Žiemai įpusėjus, žmonės, prisiminę tas prognozes, juokėsi: kurgi ta šaltoji žiema? Bet staiga pašaipūnai nutilo, nes žiema vis dėlto parodė savo tikrąjį veidą.
Kaip teigia R. Andrašiūnas, šią naktį, Grabnyčių dienai pasibaigus, oro temperatūra Panevėžyje gali nukristi iki 33 laipsnių žemiau nulio.
„Apie pakvipimą pavasariu dar anksti kalbėti“, – sako hidrometeorologas. | 
