 Neringa MARTINKUTĖ
Karsakiškio seniūnijos vadovai į savo kiemą persikėlė tris anksčiau prie autobusų stotelės stovėjusius konteinerius. Nors talpyklos buvo skirtos tik stiklui, popieriui ir plastikui, jos nuolat skendėdavo ir kitokiose šiukšlėse.
„Nebeturėjome sveikatos jas kasdien kuopti, toks šiukšlynas nepuošė ir gyvenvietės. O dabar bus daugiau kontrolės, dar daugiau žmonių pradės atliekas rūšiuoti“, – kodėl taip padarė, tvirtino seniūnės pavaduotojas Saulius Sarcevičius. Buvo ir yra baisu
Panevėžio rajono Karsakiškio miestelio gyventojai jau kiek laiko nebediskutuoja apie vis dar neįgyvendintus valdžios pažadus nutiesti aplinkkelį ir išvaduoti gyvenvietę iš sunkiasvorių mašinų keliamo triukšmo ir dulkių.
Dabar sutikę kaimyną karsakiškiečiai aptarinėja seniūnijos sprendimą į savo kiemą pervežti prie autobusų stotelės pačiame miestelio centre stovėjusius stiklo, plastiko ir popieriaus rūšiavimo konteinerius.
„Taip, prie tų konteinerių būdavo baisu, nes ir patys karsakiškiečiai, ir pravažiuojantieji ten mesdavo ne tik butelius ar plastmasinę tarą, bet ir kraudavo visokį kitokį šlamštą.
Tačiau ir dabar ten vaizdas neką gražesnis, mat žmonės ir toliau iš įpratimo pila atliekas“, – „Panevėžio balso“ žurnalistėms emocingai aiškino kitoje kelio pusėje gyvenantys Marijonas ir Veronika Dirsės.
Veža į miesto konteinerius
Pusamžio vyro teigimu, kol stovėję konteineriai, šiukšlės aplink juos būdavo iškuopiamos, o kai talpyklos buvo išvežtos, pradėję voliotis popiergaliai, plastikiniai buteliai, kitos atliekos.
„Kitas dalykas, gabenti butelius ar popierius į seniūnijos kiemą daugeliui žmonių dabar per toli, todėl ne vienas jų daug nesivargindamas atliekomis atsikratys vos už kelių žingsnių“, – tvirtino M. Dirsė.
Paklausti, o ar patys savo namų valdoje turi šiukšlių konteinerį, sutuoktiniai nė nebandė slėpti. „Neseniai įsikūrėme, dar nenusipirkome. Sudedame viską į maišus ir vežame į miesto konteinerius“, – prisipažino ponia Veronika.
Nusprendė bendruomenė
M. ir V. Dirsių kaimynė Jolita Samackienė su šeima gyvena Panevėžyje, o savo rankomis išpuoselėtoje, tikra grožio oaze paverstoje Karsakiškio sodyboje leidžia tik vasaras. Tačiau ir šią moterį piktino prie anapus gatvės stovėjusių atliekų rūšiavimo konteinerių pilamos šiukšlės.
„Dabar ten švaru, o kad butelius ir plastiką reikia panėšėti iki seniūnijos, nematau jokios problemos. Juk ne kiekvieną dieną tenka tai daryti“, – seniūnijos sprendimui pervežti konteinerius pritarė J. Samackienė.
Karsakiškio parduotuvės pardavėja Valentina Vilėniškienė stebėjosi kai kurių karsakiškiečių nepasitenkinimu, jog seniūnija atliekų rūšiavimo konteinerius nuo pagrindinio kelio nuvežė į atokesnę vietą maždaug už puskilometrio. „Juk seniūnija taip pasielgė pačios Karsakiškio gyventojų bendruomenės valia. Buvo sušauktas susirinkimas ir nuspręsta, kad miestelio viduryje šiukšlynu virtusi konteinerių aikštelė tikrai nepuošia Karsakiškio ir ją būtina iškelti toliau nuo pravažiuojančiųjų akių“, – tvirtino iš Panevėžio į darbą Karsakiškyje kasdien važinėjanti ponia Valentina.
Pasak pardavėjos, nedaug karsakiškiečių antrines žaliavas mesdavo į atskirus konteinerius, todėl juos pervežus po seniūnijos langais rūšiavimas tikrai pagerėsiąs.
Šiukšlintojus tramdo kontrolė
„Nebeturėjome sveikatos kasdien kuopti šiukšlių kalnus, sukrautus prie konteinerių. Atliekų maišus ten palikdavo ir vietiniai, ir pravažiuojantieji. Būdavo, važiuoja pro mus kokie svetimi žmonės, tai į mašinas susideda ne tik kelionės mantą, bet ir kokius tris maišus atliekų. Kai konteinerius pervežėme į seniūnijos kiemą, atsirado kontrolė ir niekas nebedrįsta čionai pilti šiukšlių“, – sakė Karsakiškio seniūnės pavaduotojas Saulius Sarcevičius.
Seniūnijos vadovas pakvietė korespondentes žvilgtelėti į konteinerių vidų ir pačioms įsitikinti, jog ir čia jie netušti.
„Prieš porą dienų atliekas iškrovėme, o jau, matote, talpyklos vėl pilnėja. Taigi kas nori, kam rūpi gyventi gražiau, tie atliekas kaip rūšiavo, taip rūšiuoja. O kad dabar nešti butelius į konteinerius yra toliau, netiesa – atstumas liko toks pats“, – tvirtino S. Sarcevičius.
Seniūnės pavaduotojas pridūrė, jog įvažiuoti į seniūnijos kiemą jokių kliūčių nėra, karsakiškiečiai antrines atliekas čionai dažniausiai gabena savaitgaliais.
Stiklo, plastiko ir popieriaus atliekų rūšiavimo konteineriai Karsakiškio seniūnijoje dar pastatyti Tiltagaliuose, Geležiuose ir Paliūniškyje. S. Sarcevičiaus duomenimis, apie pusę seniūnijos gyventojų naudojasi individualiais šiukšlių konteineriais.
Nenori mokėti už atliekas
„Darbo dar turime nemažai. Nors per dvejus pastaruosius metus situacija ir labai pagerėjo, šiandien individualių atliekų konteinerių dar nėra įsigiję ir sutarčių su atliekų tvarkytojais nepasirašę dar apie 30 procentų rajono sodybų šeimininkų“, – vakar „Panevėžio balsui“ teigė rajono Savivaldybės Architektūros skyriaus vyriausioji specialistė Sigita Biveinienė.
Pasak tarnautojos, Savivaldybė glaudžiai bendradarbiauja su atliekų tvarkymo įmonėmis, seniūnijomis, konteineriais dar nesinaudojantiems kaimiečiams siunčia administracijos direktoriaus pasirašytus raginimus pradėti atliekas tvarkyti civilizuotai.
„Į kaimus pas žmones važiuojame ir patys. Kartais paaiškėja, jog ir turėdami konteinerius šiukšlių atliekų surinkėjams neatiduoda, jomis atsikrato visais kitais įmanomais būdais. Kai kurie gyventojai dar neatpratę nuo sovietinės tvarkos, kai šiukšlių surinkimas nekainavo. Girdėjau kaimiečius netgi kalbant, jog už elektrą ar vandenį tai galima mokėti, o jau už atliekas – visiškai neįmanomas dalykas“, – kalbėjo S. Biveinienė.
Architektūros skyriaus vyriausiosios specialistės duomenimis, 240 litrų talpos konteineris kainuoja apie 70 litų, jį galima įsigyti ir išsimokėtinai. Dar po 8–9 litus atsieina šiukšlių išvežimas. Atliekų surinkėjai pas kaimo gyventojus paprastai atvyksta kartą per mėnesį. | 
