 Raimonda MIKUČIONYTĖ
Savivaldybės savo nuomininkams padidintus mokesčius komunalininkai puolė rinkti su ypatingu įkarščiu.
Miesto Savivaldybės atliktų nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bei jų teisinio įregistravimo pasekmės kirto Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkams – jiems padidėjo ne tik nuomos mokestis, bet ir mokesčiai už suteiktas paslaugas. Tačiau didžiausią gyventojų pasipiktinimą sukėlė tai, kad padidėjusius mokesčius iš nuomininkų Savivaldybei pavaldi įmonė „Panevėžio būstas“ pradėjo imti dar nepakeitus nuomos sutarties.
Didesnės sąskaitos – už dalį koridoriaus
Panevėžietė Žana Štempelienė jau dvidešimt metų gyvena bendrabutinio namo kambario bute, kurį nuomojasi iš Panevėžio miesto savivaldybės. Moteris kas mėnesį moka nuomos mokestį už 33,73 kvadratinio metro gyvenamųjų patalpų. Toks plotas įrašytas ir jos nuomos sutartyje.
„Už pernai lapkričio mėnesį sumokėjau mokesčius, gautoje sąskaitoje iš bendrovės „Panevėžio būstas“ buvo nurodyta, kad moku, kaip ir priklauso, už 33,73 kvadratinio metro. Iš viso už nuomą ir kitas suteiktas paslaugas sumokėjau 55,02 lito, – aiškino dienraščiui ponia Žana. – O už gruodžio mėnesį jau gavau sąskaitą, kad moku už 43,52 kvadratinio metro, nors kaip ir lapkričio mėnesį, taip ir gruodžio gyvenamosios vietos nepakeičiau.“
Nepaisant to, moteris sakė už gruodžio mėnesį turėjusi sumokėti kur kas didesnius mokesčius – 73,38 lito.
Anot Ž. Štempelienės, pabandžius bendrovėje „Panevėžio būstas“ išsiaiškinti, kaip per mėnesį jos bendrabutinis kambarys padidėjo beveik dešimčia kvadratinių metrų ir kodėl ji turi mokėti didesnius mokesčius, jai buvo pasiūlyta eiti aiškintis į miesto Savivaldybę. Ten panevėžietė ir sužinojo, kad jos butas padidėjo, nes jai priskyrė... 9,79 kvadratinio metro koridoriaus.
„Ir netgi parodė, kurios koridoriaus dalys priklauso man, – pasakojo Ž. Štempelienė. – Teiravausi, gal galėčiau tą koridoriaus dalį prisijungti prie buto. Tada, sakiau, bent žinosiu: mano būstas padidėjo ir kartu padidėjo nuomos mokesčiai. Bet buvo paaiškinta, kad to padaryti negaliu, mat koridorius – bendrojo naudojimo patalpa.“
Miesto valdžios rūmuose ponia Žana sužinojo ir dar vieną staigmeną: pasirodo, jeigu ji dabar nuspręs privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas, išsipirkti turės padidintą kvadratūrą – kartu su koridoriumi.
Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkė Ž. Štempelienė nesupranta, kodėl turi mokėti už koridorių, kurio ne tik kad atsitverti, bet jame nei savo spintos ar stalo pasistatyti negali.
„Nesuprantu, kodėl bendrosios paskirties patalpos priskirtos tiems, kurie nuomojasi patalpas iš Savivaldybės, o ne išdalintos visiems bendrabučio gyventojams? Juk koridoriais naudojasi visi, tai ir mokėti už juos privalėtų visi“, – svarstė moteris.
Komunalininkai buvo įspėti
Savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėjo pavaduotojas Albertas Dragūnas tikina, kad Savivaldybei buvo būtina atlikti gyvenamųjų patalpų kadastrinius matavimus ir juos teisiškai įregistruoti. „Būtina sužinoti, kokius gyvenamuosius plotus valdo Savivaldybė“, – paaiškino specialistas. Mat tokie skaičiavimai lig šiol nebuvo daryti.
„Savivaldybė paveldėjo nemažai bendrabučių, kuriuose yra ne tik socialiniai būstai, bet kai kurie butai nuomojami, – tęsė A. Dragūnas. – Norint išsiaiškinti, kokie tiksliai gyvenamieji plotai nuomojami, ir reikėjo atlikti tikslius matavimus. Atlikus juos keitėsi nuomojamų plotų dydžiai: vieniems nuomininkams jie sumažėjo, kitiems padidėjo.“
„Be to, nuomotojams buvo priskirtos ir bendrojo naudojimo patalpos“, – pridūrė vedėjo pavaduotojas ir perspėjo: „Visi matavimo duomenys buvo perduoti gyvenamąsias patalpas administruojančiai įmonei. Šiuo atveju tai – „Panevėžio būstas“. Tačiau ši įmonė buvo perspėta, kad keisti gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio negali, kol nebus pakeistos su nuomininkais Savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartys.“
Tad išgirdęs, jog „Panevėžio būstas“ iš mažiausiai vienos panevėžietės jau išreikalavo didesnius nuomos bei paslaugų teikimo mokesčius, A. Dragūnas nusistebėjo.
„Jiems teks ištaisyti klaidą ir imti nuomos ir kitus paslaugų mokesčius pagal senąją nuomos sutartį“, – vienareikšmiškai konstatavo valdininkas. Pasak A. Dragūno, Ž. Štempelienė, kol nepakeista sutartis, mokesčius turi mokėti kaip ir anksčiau – už 33,73 kvadratinio metro.
„Kitaip ir būti negali, – pabrėžė jis. – Padaryta klaida, kurią „Panevėžio būstas“ turės ištaisyti. Tačiau kai sutartis bus pakeista, nuomininkė už gyvenamąsias patalpas mokės daugiau. Jai pagal atliktus kadastrinius matavimus priklausys mokėti už priskirtas bendrojo naudojimo patalpas. Juolab kad ji koridoriumi naudojasi – juk į savo butą per langą neįskrenda.“
Mokesčių neperskaičiuos?
Bendrovės „Panevėžio būstas“ direktorė Virginija Čiurlienė, nors ir pripažino, kad paskubėjo išrašyti didesnę sąskaitą už gyvenamųjų patalpų nuomą bei paslaugų teikimą Ž. Štempelienei, tačiau tvirtino, jog moteriai permokėtų mokesčių negrąžins.
„Anksčiau ar vėliau jai vis tiek teks mokėti daugiau, – įsitikinusi kalbėjo direktorė. – Ji gali ateiti į bendrovę ir pasirašyti kitą sutartį, jeigu senoji nepatinka. Tuomet jokių neaiškumų nebeliks – mokės pagal naują sutartį, kurioje bus nurodyta kita gyvenamųjų patalpų kvadratūra.“
Duomenis apie iš naujo perskaičiuotus gyvenamųjų patalpų plotus „Panevėžio būsto“ vadovė iš Savivaldybės pripažino gavusi, ir įmonė iškart nusprendusi perskaičiuoti nuomos ir teikiamų paslaugų mokesčius.
„Nematau nieko blogo, kad paskubėjome, – sakė V. Čiurlienė. – Tiesa, po kelių dienų iš Savivaldybės gavome raštą neskubėti imti didesnių nuomos ir kitų mokesčių, kol nesudarytos naujos sutartys su gyvenamųjų patalpų nuomininkais. Iš kur galime žinoti, ką ir kada daryti? Be to, juk ne mes perskaičiavome gyvenamųjų patalpų bendruosius plotus. Mes tik apskaičiavome mokesčio tarifą pagal gautus duomenis iš Savivaldybės apie pasikeitusius bendruosius nuomojamus plotus. | 
