 Raimonda MIKUČIONYTĖ
Teismus užgriuvo bylos, susijusios su sporto klubų netikslingai naudotomis arba iššvaistytomis paramos lėšomis.
Akivaizdu, jog sporto įstaigų kontrolės beveik nėra, o jų gautas lėšas gali sužiūrėti nebent Valstybinė mokesčių inspekcija.
Lietuvoje stebima tendencija, kai sporto klubai ir federacijos vis dažniau patenka į specialiųjų tarnybų akiratį dėl aplaidžiai tvarkomos buhalterinės apskaitos: iš rėmėjų gaunami pinigai jokiuose dokumentuose nenurodomi, tad niekas tiksliai nežino, kokia dalis mokesčių nepatenka į valstybės biudžetą. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) specialistai neteigia, kad visos sporto organizacijos elgiasi būtent taip, tačiau pastebi aiškią tokių nusikaltimų tendenciją. Vien tik Panevėžio mieste už aplaidų buhalterinių dokumentų tvarkymą, lėšų iššvaistymą ir jų panaudojimą ne pagal paskirtį pastaruoju metu nubausti trijų klubų vadovai. Du iš jų – automobilių sporto klubai „Greičio ruožas“ ir „Akimirka“, taip pat rankinio klubas „Grifas“.
Dar dviejų sporto klubų bylas šiuo metu nagrinėja teismas: Panevėžio apygardos teisme jau bene metus aiškinamasi, kaip rėmėjų lėšas naudojo moterų rankinio klubas „Kova“, o greitai bus atversta dar viena rankinio klubo „Viesulas“ byla.
Apie tai, kaip sporto klubai, federacijos disponuoja gautomis lėšomis ir atskaito nuo jų priklausančius mokesčius į valstybės biudžetą, kalbėjomės su Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininku Aldu Skvarnavičiumi.
Disponuoja duomenų baze
– Ne paslaptis, kad sporto klubai ir federacijos disponuoja nemažomis lėšomis, gautomis iš rėmėjų. Kaip jie pakliūva į VMI akiratį, ar vykdoma kokia nors kontrolė?
– Jau ne pirmus metus įvairioms sporto organizacijoms teikiamai paramai, gaunamų lėšų apskaitai bei jų naudojimui VMI skiria ypatingą dėmesį. Mokesčių administratorius disponuoja įvairiomis duomenų bazėmis, leidžiančiomis stebėti įmonių veiklos rodiklių pokyčius: nustatyti, kiek lėšų paramai skyrė konkreti įmonė konkrečiam sporto klubui (juos VMI traktuoja kaip pelno nesiekiančias įstaigas). Sugretinus gautus duomenis galima palyginti, ar įmonės deklaruota paramos suma sutampa su ta, kurią gavo sporto klubas ar federacija.
VMI daug dėmesio skiria minėtai analitinei veiklai, nes tai netrukdo verslui. Sukaupta informacija padeda sutrumpinti vykdytinas kontrolės procedūras ir atrinkti tik rizikingiausius mokesčių mokėtojus. Nustačius įtarimų, neatitikimų finansiniuose dokumentuose arba įmonei nepateikus įtikinamo paaiškinimo, VMI gali imtis griežtesnių kontrolės veiksmų – operatyviai patikrinti, atlikti mokestinį tyrimą.
Atrinko rizikingiausius
– Ar tokia kontrolė duoda apčiuopiamų rezultatų?
– Esminiai pažeidimai yra susiję su sporto klubų gaunamos paramos panaudojimu ne pagal paskirtį. Siekiant išaiškinti tokius atvejus, šiemet Panevėžio apskrityje atlikti keturių su sportine veikla susijusių įstaigų (trys iš jų registruotos Panevėžyje) mokestiniai tyrimai. Prieš tai minėtos įstaigos analizės būdu buvo atrinktos kaip rizikingiausios. Pasitvirtino, kad dviejose sporto įstaigose paramos lėšos naudojamos ne pagal paskirtį. Medžiaga apie šias įmones atiduota Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Panevėžio skyriui, jis pradėjo ikiteisminius tyrimus.
2009 metais VMI specialistai patikrino į rizikingiausiųjų sąrašą patekusias sporto įstaigas: kaip finansinę paramą naudojo automobilių sporto klubas „Greičio ruožas“, „Akimirka“. Taip pat tikrintas rankinio sporto klubas „Grifas“.
Tais pačiais metais atlikus du mokestinius tyrimus ir du mokestinius patikrinimus Panevėžio automobilių sporto klubuose (jų pavadinimų A. Skvarnavičius negalėjo pasakyti – autorės pastaba) bei nustačius paramos panaudojimo ne pagal paskirtį atvejus, buvo priskaičiuota 198,7 tūkst. litų papildomai sumokėti mokesčius į valstybės biudžetą.
Prizai už menamas pergales
– Kokių pažeidimų pasitaiko dažniausiai?
– Paramai panaudoti ne pagal paskirtį randama įvairiausių būdų. VMI nustatė atvejų, kai sporto klubai apskaitos dokumentuose nurodo, kad gautas lėšas išmokėjo kaip maistpinigius, dienpinigius, kompensacijas arba skyrė lėšų sportininkų piniginiams prizams už pergales Lietuvos ir tarptautiniuose turnyruose. Tačiau patikrinimo metu paaiškėja, kad sportininkai tose varžybose, už kurias neva skirti prizai, išvis nedalyvavo, o buvo išvykę kitur, dirbo arba sirgo. Sporto klubai ar federacijos neturi ir negali patvirtinti, kur buvo panaudota parama: pateikiami dokumentai, rodantys, kad buvo įsigytas per didelis kiekis kokių nors prekių ar paslaugų. Tačiau kartu įstaiga nepateikia jokių kitų dokumentų, kurie patvirtintų, kad nupirktos prekės ar įsigytos paslaugos buvo panaudotos sporto įstaigos reikmėms.
Dažnai pasitaiko, kad didelės pinigų sumos įforminamos kaip avansu išduotos asmenims, tačiau pastarieji net po kelerius metus neatsiskaito su įstaiga – negrąžina gautų pinigų ir nepateikia jų panaudojimo patvirtinančių dokumentų, nors pati įstaiga turi skolų tiekėjams.
Vadovautis įstatymu
– Kaip sporto klubai turėtų tvarkyti savo finansus, kad nenusižengtų įstatymams? Kam gali būti naudojama gauta parama?
– Sporto klubai gaunamą paramą turėtų naudoti vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymu. Paramos gavėjai gautą paramą gali naudoti savo įstatuose ar numatytiems visuomenei naudingiems tikslams siekti, labdarai (jeigu jie pagal minėtą įstatymą turi teisę teikti labdarą).
Galima dar konkretizuoti, kad visuomenei naudingais tikslais laikoma veikla: tarptautinis bendradarbiavimas, žmogaus teisių apsauga, tautinių mažumų integracija, kultūros, religinių ir etinių vertybių puoselėjimas, švietimo, mokslo ir profesinis tobulinimas.
Be to, pinigus galima naudoti pilietiškumui ugdyti, sporto, socia-linės apsaugos ir darbo, sveikatos priežiūros, nacionalinio saugumo ir gynybos, teisėtvarkos, nusikalstamumo prevencijai, gyvenamosios aplinkos pritaikymui ir būsto plėtrai, autorių teisių ir gretutinių teisių bei aplinkos apsaugai.
Būdų daug, ir visos rėmėjų lėšos turi būti naudojamos pagal paskirtį, o ne bandant apeiti įstatymą.
Atskira apskaita
– Kaip turi būti tvarkoma gautos paramos apskaita?
– Paramą gaunantys sporto klubai, federacijos privalo atskirai tvarkyti gaunamos paramos apskaitą: joje reikia nurodyti, iš ko gauta parama (kai parama nebuvo gauta anonimiškai).
Be to, reikia nurodyti, kokia gautos paramos vertė, kur ji buvo panaudota. Jeigu parama gaunama materialinėmis vertybėmis (baldais, maisto produktais, knygomis ir t. t.), tuomet šias vertybes privalu įtraukti į apskaitą, surūšiuoti ir įkainoti.
Išsiaiškinti, kiek verta gauta parama, galima paramos davėjo pateikiamuose materialinių vertybių perdavimo dokumentuose. | 
