 Daiva SAVICKIENĖ
Ne visi panevėžiečiai turi iš ko nusipirkti šiltesnių apdarų ar avalynės, tad vis dažniau išdrįsta kreiptis pagalbos į labdaros organizacijas.
Spiginant šalčiui šilta avalynė ir drabužiai yra privalomi. Kitaip žmogus rizikuoja sveikata – ne tik kyla pavojus pasigauti slogą, bet ir nušalus galūnėms galima sulaukti labai rimtų pasekmių. Tačiau toli gražu ne visi turi už ką įsigyti šiltesnį drabužį ar apavą. Tokiais atvejais praverčia labdaros organizacijų dalijamas gėris. Kol kas nepastebima, kad jas būtų itin užplūdę lankytojai.
Agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyriaus vadovė Marytė Zabulionienė sako, kad dirbama kaip įprastai ir stengiamasi padėti visiems, reikalingiems pagalbos. Labdarai dalijamų drabužių čia nestinga. Pasak M. Zabulionienės, žmonės galbūt ne visada randa tai, ko ieško ar kas tinka – tokiais atvejais tenka užsukti ir dažniau. Prireikus reikalingą daiktą paprašoma atidėti, taigi vieni drabužiai atnešami, kiti paimami, ir kaita vyksta nuolat.
„Tai labdara ir negali suorganizuoti taip, kad visi rastų, ko reikia, iš karto, – tikina vadovė. – Tačiau šiltų drabužių netrūksta – tik reikia netingėti ir ateiti.“
Davė ir valgyklai
„Carito“ Panevėžio vyskupijos direktoriaus pavaduotoja Gražina Kacevičienė sako, kad jų punktas Katedros gatvėje mieste yra žinomas nuo senų laikų, kaip ir tai, kad jame darbuojamasi antradieniais bei trečiadieniais. Tad prireikus kokio daikto kreipiamasi.
Užsuka ne vien nuolatinės gyvenamosios vietos neturintys asmenys, bet ir visi, kas sunkiau verčiasi.
Šiemet „Caritas“ kelis maišus šiltesnių drabužių davė ir „Betliejaus“ labdaros valgyklai: čia pavalgyti ateinantys žmonės galėjo pasirinkti, ko jiems trūksta. „Jei reikės, dar nuvešime“, – tvirtina direktoriaus pavaduotoja.
G. Kacevičienės teigimu, turima visokių drabužių, kokių tik gali prireikti: panevėžiečiai labdarai atiduoda ir kepurių, šalikų, pirštinių. „Nors negalima sakyti, kad jų labai daug, juk sezonas“, – sako „Carito“ atstovė.
Bene labiausiai stinga vyriškos avalynės, tačiau jos trūksta visais metų laikais, ne tik per šalčius. O štai drabužių, G. Kacevičienės nuomone, gali prisitaikyti kiekvienas – pasirinkti būna iš ko. Tik, pastebima, kai kurie panevėžiečiai gana savotiškai traktuoja labdarą: gautus drabužius padėvi, kol išsipurvina, meta juos lauk ir jau, žiūrėk, vėl ateina naujų. „Būna, kad ne kartą juos aprengiame, ir vėl reikia. Tai jų gyvenimo būdo detalė...“ – apibūdina situaciją „Carito“ Panevėžio vyskupijos direktoriaus pavaduotoja.
Geriau aukoti pagal sezoną
Atiduodami ir mirusių žmonių drabužiai, tačiau paprastai labdaringų daiktų atsargos pasipildo panevėžiečiams sunešus nebereikalingus drabužius. „Žmonės išvalo spintas ir atneša“, – pasakoja G. Kacevičienė ir apgailestauja, jog dėl to labdaros organizacijas pasiekia netinkamo sezono drabužiai – pavyzdžiui, prieš žiemą sunešami nebereikalingi vasariniai apdarai. Ir tokia labdara, žinoma, reikalinga, tačiau kartu sukelia savanoriams rūpesčių – jų veiklai skirtos patalpos nebūna didelės ir sandėliuoti tikrai netinka.
„Jeigu žmogus linkęs drabužį dovanoti, tai geriau šiltą, tinkamą nešioti“, – norėtų G. Kacevičienė.
Aukotojų būna įvairių: vieni atneša tvarkingus drabužius – išplautus, sudėliotus į maišelius, o kiti visą maišą susuktų į krūvą apdarų, tarp kurių pasitaiko ir suplyšusių, ir purvinų. Tokių tenka mandagiai atsisakyti.
Priimami visi drabužiai – madų čia nesivaikoma. „Tie, kuriems reikia pagalbos, kostiumų nelabai ieško. Jiems labiau tinka megztiniai, sportinio stiliaus drabužiai“, – sako G. Kacevičienė.
Nepaisant to, priimami ir kostiumai – kam nors ir jie praverčia. |
