 Neringa MARTINKUTĖ
Panevėžio miesto savivaldybė per visus šiuos metus miesto gyventojams išmokės iki 24 milijonų litų pašalpų.
Rajono Savivaldybė savo žmonėms 2010-aisiais planuoja iš viso atseikėti 9 milijonus litų.
Nepatenkins poreikio
Savivaldybėms pritrūkus pinigų gelbėti nuo bado galo su galu nesuduriančius ar iš viso jokių pajamų negaunančius savo gyventojus, Vyriausybė socialinėms išmokoms, kompensacijoms už karštą vandenį bei socialinei paramai moksleiviams papildomai skyrė 150 milijonų litų. Šie pinigai savivaldybėms leis atsigauti tik iš dalies, mat šiuo metu joms reikia net 241 milijono litų.
Panevėžio miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjo Viktoro Michailovo duomenimis, socialinės pašalpos liepos mėnesį buvo skirtos 7 tūkstančiams panevėžiečių šeimų – joms išmokėta 1,7 milijono litų.
„O rugpjūtį ši suma gali viršyti ir du milijonus litų“, – teigė tarnautojas.
Pasak V. Michailovo, praėjusių metų sausį socialinių pašalpų gavėjams buvo išmokėta tik 229 tūkstančiai, tačiau netrukus išmokos kiekvieną mėnesį ėmė augti po 100, 200 tūkstančių litų, o metų pabaigoje jau viršijo ir vieną milijoną.
Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjo skaičiavimais, šiais metais socialinėms pašalpoms iš viso gali reikėti net 24 milijonų litų.
Dar trūks dviejų milijonų
Panevėžio rajono savivaldybė socialinėms išmokoms, kompensacijoms už karštą vandenį ir socialinei paramai mokiniams iš Vyriausybės šį kartą turėtų gauti 2,2 milijono litų.
Socialinės paramos skyriaus vedėja Aldona Paškevičienė džiaugėsi, kad Savivaldybė turės pinigų nuo rugsėjo 10 dienos pradedamai mokėti paramai. Per mėnesį rajono žmonėms įvairios socialinės paramos skiriama apie 900 tūkstančių litų.
„Jei socialinių pašalpų gavėjų nemažės, o jų dabar yra daugiau kaip pusketvirto tūkstančio, iki metų pabaigos mums dar trūks apie du milijonus litų“, – „Panevėžio balsui“ sakė A. Paškevičienė.
Praėjusių metų sausį rajone socialines pašalpas gavo 217 šeimų, iš viso 686 asmenys, o šių metų liepą – jau 1637 šeimos, kuriose gyvena 3550 asmenų.
Socialinėms pašalpoms ir kompensacijoms už šildymą bei karštą vandenį rajono Savivaldybė nuo sausio jau panaudojo 5,5 milijono, skaičiuojama, kad iš viso per metus bus išleista apie 9 milijonus litų.
„Pinigai milžiniški, nes daugėja ir gavėjų, ir didėja išmokų dydžiai“, – tvirtino A. Paškevičienė.
Susiformavo išlaikytinių mentalitetas
Premjeras Andrius Kubilius praėjusią savaitę pareiškė, kad Lietuvoje vis dar tvyro išlaikytinių sindromas ir savivaldybės, jo nuomone, turi dėti pastangas, kad socialinė parama visuomet būtų skiriama teisėtai.
„Savivaldybės visada nori daugiau. Bet ir jos galėtų, man atrodo, atidžiau pasižiūrėti, kaip tos pašalpos yra skirstomos, o ne tik galvoti, kad jų atsakomybė vien tik tuos pinigus išdalyti. Kalbėdami apie socialinių pašalpų sistemą mes matome, kad čia, kaip ir visose socialinių išlaidų srityse, nemažų iššūkių, tai aptarėme ir su prezidente. Per dvidešimt metų Lietuvoje, man atrodo, susikūrė per daug tokio išlaikytinių mentaliteto, kai kas bando piktnaudžiauti ir nesąžiningai pasinaudoti valstybės parama – ar tai būtų nedarbo, ar socialinių išmokų atvejis“, – po Vyriausybės posėdžio, kuriame savivaldybėms buvo papildomai skirta 150 milijonų litų, sakė A. Kubilius.
Įstatymas taisytinas
Panevėžio rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja A. Paškevičienė tvirtino, kad savivaldybės negali daryti jokios įtakos socialinių pašalpų dydžiui. „Viskas pasakyta Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms įstatyme. Ten aiškiai nurodyta, kokiais atvejais skiriama socialinė pašalpa, kokius kriterijus privalo atitikti jos gavėjas. Skiriant pašalpas nėra jokios saviveiklos, griežtai laikomės įstatymo raidės. Tikrai nebūna taip, kad atėjo žmogus, sako: labas, duokite man pašalpą, o mes, jokių dokumentų nepaprašę, jam įteiktume pinigus“, – teigė tarnautoja.
„Yra įstatymas, ir nieko čia nepavarijuosi“, – tvirtino ir Panevėžio miesto Socialinės paramos skyriaus vedėjas V. Michailovas, paklaustas apie premjero įspėjimus, kad savivaldybės turi dar atidžiau skirstyti socialines pašalpas.
Tarnautojo teigimu, kita vertus, Seimui būtų verta išnagrinėti Piniginės socialinės paramos įstatymą, nes jame yra spragų.
„Pavyzdžiui, man nesuprantama, kodėl įstatyme į socialinę pašalpą gali pretenduoti ir verslo liudijimus turintys asmenys. Anksčiau pagal patentus dirbantiesiems pašalpa nepriklausydavo. Taip pat yra nelegaliai dirbančių žmonių, tačiau ir jiems kažkodėl gali būti skirta socialinė pašalpa“, – stebėjosi V. Michailovas.
Gavėjų padaugėjo kone 200 procentų
Iš viso socialinėms išmokoms ir kompensacijoms už šildymą bei karštą vandenį, taip pat socialinei mokinių paramai šiems metams šalyje buvo numatyta kiek daugiau nei 503 milijonai litų.
Tačiau jau birželį prireikė papildomų lėšų, tad Vyriausybė tam dar skyrė apie 84 milijonus litų. Rugpjūtį socialinei paramai mokiniams dar buvo atseikėta 578 tūkstančiai litų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, vidutiniškai per vieną šių metų pusmečio mėnesį socialinę pašalpą Lietuvoje gavo 159,7 tūkstančio žmonių, tai sudarė apie 4,8 procento nuolatinių Lietuvos gyventojų. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, gaunančiųjų socialinę pašalpą padaugėjo 180,7 procento – nuo 56,9 tūkstančio iki 159,7 tūkstančio žmonių.
Lietuvos savivaldybių asociacijos teigimu, socialinės paramos gavėjų skaičiaus augimą bei lėšų trūkumą lėmė didelis nedarbas bei sumažėjusios gyventojų pajamos. Lietuvoje apie 20 procentų darbą turinčių žmonių gauna vos 800 litų atlyginimą „popieriuje“.
Socialinės išmokos mokamos asmenims, kurių šeimos pajamos vienam asmeniui neviršija valstybės remiamų pajamų dydžio – 350 litų. | 
