Praėjusį sekmadienį suėjo lygiai septyneri metai nuo JAV invazijos į Iraką pradžios. Šis karas nuvertė diktatorių Sadamą Huseiną, bet Iraką nugramzdino į bedugnę.
Irakas buvo sukurtas po Pirmojo pasaulinio karo Didžiajai Britanijai ir Prancūzijai padalijus buvusios Otomanų imperijos valdas. Taip vienoje valstybėje atsidūrė arabai sunitai, arabai šiitai ir kurdai. Pilietinė valstybė nesusiformavo. Religinei tapatybei visi teikia pirmenybę, išskyrus kurdus, kurie nori savo valstybės.
Nebėra tos civilizacijos
Irako karas, arba Antrasis Persų įlankos karas – besitęsiantis karas, prasidėjęs 2003 metais tarp JAV vadovaujamų sąjungininkų ir Irako. JAV ir sąjungininkų pajėgas sudarė daugiau nei 300 tūkstančių karių bei daugybė karinės technikos. Pagrindinė karo priežastis, anot JAV prezidento, yra ta, kad Irakas kūrė masinio naikinimo ginklus. Irako kuriami ginklai kėlė grėsmę JAV ir sąjungininkų interesams. Tačiau kita invazijos versija, kurią nurodo dauguma kritikų, yra ta, kad Irakas JAV svarbus dėl savo naftos išteklių.
Prasidėjo pilietinis karas
Karas prasidėjo 2003 m. kovo 20 d., kai daugianacionalinės, daugiausia JAV ir Jungtinės Karalystės, pajėgos užpuolė Iraką. Į sąjungininkų kontingentą įėjo nedidelės Australijos, Danijos ir Lenkijos pajėgos. Sąjungininkai nuvertė autoritarinį Irako lyderį Sadamą Huseiną. Tačiau koalicijos pajėgos nesugebėjo įtvirtinti taikos Irake. Irake prasidėjo pilietinis karas tarp Irako islamo religinių grupuočių sunitų ir šiitų.
Po JAV pergalės Iraką apėmė anarchija. Amerikiečiai ramiai stebėjo, kaip buvo plėšiami bankai, muziejai ir padegami pastatai.
„Mes esame senovės šalis. Mes jau kūrėme grožinę literatūrą, meną ir architektūrą, kai Bušo proseneliai gyveno olose kaip žvėrys“, – 2003 m. kalbėjo tuometis Irako užsienio reikalų ministras Naji Sabri. Šie jo žodžiai atspindėjo irakiečių pasitikėjimą savimi, savęs identifikavimą. Jie didžiavosi pasauliui atnešę civilizaciją, bet per pastaruosius septynerius metus neteko savos.
Prireiks ne vienos kartos, kad žvėriškas irakiečių elgesys su tautiečiais, kuriuo dabar garsi šalis, būtų pamirštas.
Taisyklės išimtis
Iki 2003-iųjų vairuotojus džiuginę platūs ir geri keliai dabar pavirto siaurais koridoriais, siekiant išvengti teroro aktų. Prieš septynerius metus buvo nemandagu ir storžieviška klausti irakiečių, kokios jie religijos, bet dabar tai pirmas klausimas susitikus nepažįstamą.
Vyrai bijo išleisti žmonas ir vaikus vienus iš namų.
„Anksčiau niekas gatvėse neužpuldavo moters, – pasakojo vienas irakietis. – Dabar niekas nemano, kad jų moterys yra saugios.“
Todėl tik keli irakiečiai sutinka, kad juos fotografuotų ir tikrais vardais įvardytų žurnalistai.
Plovas iš krikščionių
Irake vykstant pjautynėms tarp sunitų ir šiitų, ypač kenčia krikščionių asirų ir armėnų mažuma. Vyksta tikras krikščionių genocidas. Šalį jau paliko du trečdaliai krikščionių dėl islamistų žudynių, prievartavimų ir plėšimų. Irake buvo 1,5–1,7 krikščionių, dabar teliko 400–600 tūkstančių.
Islamistai vykdo dar Sadamo Huseino pradėtą darbą, kai arabizuojant Iraką buvo sugriauta 200 krikščionių gyvenviečių. Islamistai susprogdino 28 krikščionių bažnyčias, žvėriškai žudo krikščionis. Vienas asirų 14-metis berniukas buvo nukryžiuotas, o po to jam nukirto galvą. O kai asirė moteris negalėjo sumokėti išmokos islamistams, sūnų jie grąžino išvirtą plove. Tokių baisybių skaičiuojama šimtais.
Geri pokyčiai
Tiesa, yra ir gerų dalykų šiandieniame Irake. Iki JAV pergalės garsusis Bagdado rajonas Sadro miestas (šiitų dvasininko ir politiko garbei) vadintas Sadamo miestu, nors čia gyveno daugiausia režimo persekiojami šiitai. Tai iki šiol šiukšlina ir nelabai traukianti vieta, bet rajono gyventojai per neseniai vykusius rinkimus atrodė atsipalaidavę – jų nuomonė pagaliau svarbi.
Tai vienas iš kelių invazijos laimėjimų, išryškėjusių po tiek daug metų. Irakiečiai už tai sumokėjo labai daug, tačiau... Pasak XVIII–XIX a. prancūzų konservatoriaus Jozefo de Maistre, „žmonės gauna tokią vyriausybę, kurios nusipelno“. Bet irakiečiai iki šiol yra išimtis iš šios taisyklės.
Netikėtas vizitas
JAV viceprezidentas Džo Baidenas pirmadienį su neskelbtu vizitu atvyko į Iraką, – pranešė agentūra AFP, remdamasi amerikiečių ambasados Bagdade atstovu. Vizito detalių jis nekomentavo.
Žiniasklaidos teigimu, Dž. Baidenas vakar susitiko su Irako vyriausybės vadovu Nuriu al Malikiu ir aptarė politinę situaciją šalyje, turint omenyje planuojamą JAV dalinių išvedimą iš Irako.
Karas Irake baigiasi
JAV prezidentas Barakas Obama šeštadienį, likus trims dienoms iki Irake dislokuotų amerikiečių pajėgų kovinės misijos oficialios pabaigos, pareiškė, kad karas šioje šalyje baigiasi, ir vadino Iraką suverenia valstybe, galinčia laisvai spręsti savo ateitį.
„Antradienį, po ilgiau nei septynerių metų, Jungtinės Amerikos Valstijos baigs savo kovinę misiją Irake ir žengs svarbų žingsnį į priekį, siekiant atsakingai užbaigti karą Irake“, – B. Obama sakė savo savaitiniame kreipimesi per radiją.
Prezidentas vakar aptarė Irako klausimą per savo kreipimąsi Ovaliniame kabinete, jis buvo tiesiogiai transliuojamas per televiziją.
„Būdamas kandidatu į šį postą, žadėjau, kad užbaigsiu šį karą, – priminė B. Obama. – Būdamas prezidentu tą ir darau. Man pradėjus eiti pareigas, grąžinome namo daugiau nei 90 tūkstančių karių.“
Praėjusį antradienį JAV karių Irake liko mažiau nei 50 tūkstančių, įgyvendinant B. Obamos nurodymą „atsakingai išvesti“ Amerikos pajėgas, praėjus daugiau nei septyneriems metams po invazijos, per kurią buvo nuverstas diktatorius Sadamas Huseinas.
Šiuo metu JAV karių Irake belikęs trečdalis, palyginti su jų „antplūdžiu“ 2007 metais, kai šalyje vyko įnirtingos kovos tarp šiitų ir sunitų, nusinešusios tūkstančius irakiečių gyvybių.
Kaip rodo nepriklausomo tinklalapio www.icasualties.org statistika, per karą Irake nuo 2003 metų žuvo daugiau nei 4 400 JAV karių.
JAV prezidentas žadėjo, kad Amerikos pajėgų kovinė misija Irake oficialiai baigsis rugpjūčio 31 dieną. Šioje šalyje likę JAV kariai, kurie tęs pagalbos ir mokymo misiją, turėtų galutinai palikti šią šalį iki ateinančių metų pabaigos. | 
