 Parengė Algis Kučinskas
Visą pasaulį sukrėtė katastrofos Meksikos įlankoje padariniai, kai platformoje įvykus avarijai milijardai tonų naftos išsiliejo į jūrą. Tačiau naftos išsiliejimai Afrikoje vyksta kas savaitę ir labai daug dėmesio nesulaukia. Kodėl?
Buvo sunku patikėti naftos kompanija „British Petroleum“, kai ji pareiškė, kad praėjus 87 dienoms po avarijos naftos platformoje teršalai pagaliau nustojo lietis į Meksikos įlanką. Panaikinti padarinius prireiks daugybės metų. Todėl interneto svetainė Newsweek.com Meksikos įlankoje įvykusios katastrofos nevadina „išsiliejimu“. Tai esą pernelyg lengvas ir banalus žodis. Išsilieja kas savaitę
Tačiau dar labiau, anot Newsweek.com, trikdo tai, kad apie Nigeriją, kuri neginčijamai patyrė daugiausia žalos dėl didelių ir mažų naftos išsiliejimų (čia nafta išsilieja maždaug kas savaitę), beveik nežinome. Mirtina aplaidumo, korupcijos, silpnų įstatymų ir atskaitomybės trūkumo kombinacija lėmė, kad nuo 1960-ųjų Nigerijoje įvykę naftos išsiliejimai kartu sudėjus prilygsta tanklaivio „Exxon Valdez“ katastrofai Aliaskoje 1989-aisiais, per kurią išsiliejo daugiau nei 40 mln. litrų naftos.
Nigerijoje milžiniški teršalų plotai dengia kažkada derlingus buvusius laukus. Upės taip pat užterštos dar prieš dešimtmečius išsiliejusia nafta. Visa tai buvo pavadinta „juoduoju potvyniu“: storos lipnios naftos dėmės ne tik pasklido po didžiulius žemės plotus, bet ir užnuodijo orą, kuriuo kvėpuoja milijonai Afrikos gyventojų. Kai kuriose pelkėse po naftos katastrofų viešpatauja tyla, nes čia išnyko ir paukščiai, ir žuvys.
Afrikoje taip nebūna
Amerikiečiai sunaudoja dešimtadalį pasaulyje išgaunamos naftos. O 10 proc. jiems reikalingos naftos atkeliauja kaip tik iš Nigerijos. Tai reiškia, kad Nigerija yra penkta pagal dydį naftos tiekėja JAV. Tad kyla klausimas, kodėl pasaulis nė kiek nesijaudina ir nepyksta dėl to. Kodėl iš naftos kompanijų nereikalaujama atsakomybės pasauliniu mastu? Ypač dabar, kai aiškiai matyti, kiek žalos gamtai ir žmonėms atneša išsiliejęs juodasis auksas.
Dauguma Nigerijos gyventojų apstulbę stebėjo, kaip amerikiečiai plūdo kompaniją „British Petroleum“, o vėliau katastrofos vietoje apsilankė pats JAV prezidentas Barakas Obama ir pareikalavo neatidėliotinų veiksmų bei kompensacijos. Deja, Afrikoje taip nebūna. Grupė nepriklausomų ekspertų suskaičiavo, kad nuo 1958-ųjų Nigerio deltoje išsiliejo apie 13 milijonų barelių naftos.
„Visas pasaulis dreba ir net JAV prezidentas Barakas Obama apsilankė katastrofos vietoje. JAV turės imtis rimtų priemonių, kad tokios situacijos ateityje nepasikartotų“, – CNN interneto svetainei sakė Kenas Tebas, vietinis aplinkos apsaugos aktyvistas, kurį sukrėtė tai, ką pats pavadino dvejopais standartais.
„Juokinga, nes mes su šia problema mėginame susidoroti 50 metų. Naftos kompanija „British Petroleum“ sumokės 20 milijardų JAV dolerių už naftos išsiliejimo padarytą žalą. Kada kas nors panašaus atsitiks Nigerio deltoje?“ – klausė K. Tebas.
Skaudūs padariniai
Kaip rašo Newsweek.com, teršalai Nigerijoje buvo valomi vangiai, o iki šiol gautos kompensacijos už padarytą žalą – apgailėtinos. Nigerijos vyriausybė suskaičiavo, kad nuo 1970-ųjų iki 2000-ųjų čia įvyko maždaug 7 tūkstančiai mažų ir didelių naftos išsiliejimų.
Po įvykusių katastrofų vietos gyventojai skundžiasi skaudančiomis akimis, kvėpavimo sutrikimais ir odos žaizdomis. Praėjusiais metais organizacijos „Amnesty International“ parengta ataskaita liudija, kad dalis Nigerijos gyventojų prarado pagrindines žmogaus teises: sveikatą, prieigą prie maisto ir švaraus vandens, sugebėjimą dirbti. Šiandien dar maždaug 2 tūkstančiai nafta užterštų vietų laukia, kada bus išvalytos.
Visa tai vyksta dėl keleto priežasčių: sabotažo, nekokybiškos įrangos, korozijos paveiktos infrastruktūros. Įstatymai Nigerijoje silpni, retai įgyvendinami. Pavyzdžių, kai už naftos išsiliejimą buvo baudžiama ir nurodoma ją išvalyti, buvo vos keletas. Naftos kompanijų čia prašoma savo veiklą reguliuoti efektyviai.
Nigerijos prezidentas Gudlakas Džonatanas pažadėjo priversti jas prisiimti atsakomybę. Tačiau įstaigos, atsakingos už jų kontrolę, yra bedantės, susilpnintos dešimtmečius trukusio korumpuotų diktatorių, su naftos kompanijomis veikusių išvien ir susikrovusių didžiulius turtus, valdymo.
Pinigai, atėję iš naftos gavybos – kol kas maždaug 600 milijardų dolerių, – atiteko tik keletui laimingųjų. Dauguma nigeriečių iki šiol gyvena baisiame skurde.
„Problemos, susijusios su naftos produktais, dažniausiai yra nematomos tiems, kurie naftos sunaudoja daugiausia. Mes nematome, kokia nešvari ji yra. Įvykis Meksikos įlankoje yra tik šiek tiek ekstremalesnis už tai, kas kasdien vyksta Nigerijoje, kur naftos kompanijos rodė ir rodo nepagarbą aplinkai“, – sakė Rebeka Bratspies, Niujorko universiteto Teisės mokyklos profesorė.
Reikalauja atlyginti
Kaip jau skelbta, JAV prezidentas B. Obama naftos kompanijos „British Petroleum“ pareikalavo ne tik išvalyti išsiliejusią naftą, bet ir sumokėti 20 milijardų dolerių kompensaciją. Ar to pakaks? Tiesa, kiek tokios kompanijos kaip „Shell“ ar „Exxon Mobile“ turėtų sumokėti, jei Afrikoje tvirtai veiktų įstatymai ir jų būtų buvę paprašyta atlyginti žalą už prarastus pragyvenimo šaltinius, ligas ir žalą gamtai?
Dabar yra tinkamas metas įvertinti naftos industrijoje vyraujančią praktiką. JAV turėtų būti lyderė, parodyti pavyzdį, užtikrinti kruopščią naftos gavybos priežiūrą. Naftos gavyba greičiausiai niekada nebus visiškai saugi, bet kodėl pasaulis turėtų toleruoti skirtingus standartus, taikomus turtingoms ir neturtingoms šalims?
Profesorė R. Bratspies siūlo vieną paprastą dalyką: tam, kad kompanijos galėtų išgauti naftą, jos privalo naudoti gerai patikrintą technologiją ir turėti žinių, kaip reikia deramai reaguoti į nutekėjimus, diversijas ar sprogimus. Jos teigimu, jeigu šis reikalavimas būtų privalomas, jis turėtų lemti didžiulį kokybiškų valymo technologijų išradimą. | 
