 DELFI
Keli tūkstančiai maskviečių galėjo numirti liepą, neištvėrę anomalios kaitros, o rugpjūtį liūdna statistika gali pasipildyti, – taip mano vienas Rusijos mokslininkas.
Daugiau kaip 10 mln. Maskvos gyventojų buvo priversti kęsti labai karštus orus, kurie atėjo į sostinę birželio pradžioje. Kartais oro temperatūra siekdavo 40 laipsnių.
Anomali kaitra Rusijoje sunaikino 30 proc. javų derliaus; mažiausiai 54 žmonės žuvo miškų gaisruose.
Rusijos mokslų akademijos Liaudies ūkio prognozavimo instituto Aplinkos kokybės ir gyventojų sveikatos programavimo laboratorijos vadovas Borisas Revičius antradienį sakė, kad liepą Maskvoje mirė 5 840 žmonių daugiau nei per tą patį mėnesį prieš metus. Jis rėmėsi Maskvos civilinės metrikacijos biuro duomenimis.
„Tai buvo visiškai prognozuojama situacija, – sakė B. Revičius spaudos konferencijoje. – Savo kaltę matau tik tą, kad nurodžiau per mažus duomenis (apie mirtingumą) karščių pradžioje“.
Pasak B. Revičiaus, Valstybinis statistikos komitetas turi paskelbti savo mirtingumo nuo kaitros statistiką maždaug rugpjūčio 20 dieną. Rugpjūčio mėnesio mirtingumo duomenys bus paskelbti rugsėjį.
Nutraukdamas valdžios tylėjimą dėl anomalios kaitros ir miškų gaisrų sukelto smogo, tarsi antklode apgaubusio Maskvą liepos pabaigoje, rugpjūčio 9 dieną sostinės sveikatos apsaugos departamento vadovas Andrejus Selcovskis pripažino, kad daugiausia dėl karštų orų mirčių beveik padvigubėjo iki 700 aukų per parą.
B. Revičius pabrėžė, jog Civilinės metrikacijos biuro duomenys „visiškai patikimi“, ir pridūrė, kad, jo nuomone, didelė dalis žuvusiųjų – pagyvenę žmonės, sergantys širdies, kraujagyslių ir plaučių ligomis. Prie padidėjusio mirtingumo neabejotinai prisidėjo ir tai, kad greitosios pagalbos automobiliuose, gimdymo namuose ir ligoninėse Maskvoje nėra kondicionierių. Vaistinėse tuo laiku, kai buvo daugiausia dūmų, negalima buvo nusipirkti kaukių ir deguonies balionėlių. Mokslininkas pabrėžė, kad situacija šalyje nėra išskirtinė, ir priminė 2003 metų anomalius karščius Vakarų Europoje, kai, įvairiais vertinimais, žuvo 45–50 tūkst. žmonių.
Tačiau B. Revičius pažymėjo, kad situacijai Maskvoje ir kituose dideliuose Rusijos centrinės dalies miestuose, be anomalių karščių, dar būdinga didelė oro tarša dėl gaisrų.
„Gamta surengė mums liūdną eksperimentą“, – sakė B. Revičius.
Rusijoje nuo liepos buvo užfiksuoti 27 724 gaisrai, tarp jų 1 133 durpynų, – pranešė žurnalistams Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos atstovas Jurijus Bražnikovas. Jo duomenimis, ugnis išsiplėtė 134 gyvenvietėse ir sunaikino maždaug 2 tūkst. namų; maždaug 1 100 žmonių buvo apgyvendinti laikinuose būstuose. | 
