 PARENGĖ AISTIS GIRNIUS
Olimpiečiai – tokie pat žmonės kaip ir mes visi ir jiems pragyventi taip pat reikalingi pinigai. Tačiau jei vidutinis statistinis pilietis be atlyginimo gali tikėtis premijos arba uždarbio „iš šono“, tai atletams finansinis Everestas – priziniai pinigai.
Niekam ne paslaptis, kad sportininkai už savo pasiekimus gauna premijas. O štai kokio dydžio – priklauso nuo sportinių rezultatų ir nuo kiekvienos konkrečios šalies galimybių.
Pasiryžę aplenkti pasaulį
Štai Rusija Vankuverio olimpinių žaidynių išvakarėse su pasididžiavimu paskelbė, jog, palyginus su Turino žaidynėmis prieš ketverius metus, priziniai fondai jų olimpiečiams padidėjo triskart, paraolimpiečiams – beveik 30 kartų. Panašaus dydžio finansinės motyvacijos savo sportininkams, anot rusų, neužtikrina daugiau nė viena valstybė pasaulyje.
Už kiekvieno Rusijos atleto auksinę pergalę Kanadoje Vladimiro Putino vyriausybė pažadėjo skirti 100 tūkst. eurų premiją (tik rubliais, žinoma). Sidabro medalį rusai įvertino 60 tūkst., kiekvieną bronzinį – 40 tūkst. eurų.
Be to, kiekvienoms žaidynėms dar yra skiriamas Rusijos olimpiečių palaikymo fondo prizas – automobilis, kiekvienos sporto šakos federacija bei regioninė valdžia yra numačiusios iki 100 tūkst. JAV dolerių dydžio premijas medalius Vankuveryje iškovojusiems atletams. Kai kurių Rusijos regionų gubernatoriai jau yra paruošę medalininkams raktus nuo naujutėlaičių butų, kitur žaidynių herojų laukia žemės sklypai arba jų vardo sporto mokyklos.
Olimpinių prizinių pinigų „reformą“ rusai įvykdė palyginti neseniai – Pekino žaidynių išvakarėse. Iki to laiko šios šalies sportininkai prizinius pinigus gaudavo pagal dar nuo 1996-ųjų Atlantos olimpinių žaidynių galiojusius įkainius – 50 tūkst., 30 tūkst. arba 20 tūkst. JAV dolerių už atitinkamos spalvos medalį. Kad metas keisti „tarifus“, Rusijos valdžia suprato, kai 2008-aisiais tapo nebeįmanoma sportininkui už „olimpinius pinigus“ įsigyti naujo buto.
Atletų nelepina
Jungtinėse Amerikos Valstijose olimpinės premijos visiems sportininkams jau ilgą laiką – bemaž nuo 1984-ųjų – yra simbolinės: 25 tūkst., 15 tūkst. ir 10 tūkst. dolerių už auksą, sidabrą ir bronzą. Tiesa, žadama, jog iki 2012 metų Londono vasaros olimpinių žaidynių pradžios jos specialaus nacionalinio fondo dėka bus padidintos iki astronominių mastų (pagal amerikiečių mastelį) – 250 tūkst., 150 tūkst. ir 100 tūkst. dolerių už atitinkamos spalvos medalį.
O štai kanadiečiai apskritai niekada nieko savo olimpiečiams nemokėjo. Atstovauti nacionalinei komandai žaidynėse čia ir taip buvo laikoma didžiausia garbe, kokios tik gali nusipelnyti atletas. Šios taisyklės Kanada griežtai laikėsi iki praėjusių metų gruodžio, kai šalies valdžia pagaliau vis dėlto nutarė, jog vertėtų paskatinti savo sportininkus už iškovotus medalius, ir skyrė beveik to paties dydžio premijas kaip ir kaimynai amerikiečiai – 20 tūkst., 15 tūkst. ir 10 tūkst. dolerių (tik Kanados).
Geriau vėliau negu...
Kitos valstybės apie savo atletų paskatinimą susimąsto tik tuomet, kai šie iš olimpiados grįžta apskritai be medalių. Taip nutiko, pavyzdžiui, Kazachstane. Kai tenykščiai sportininkai prieš ketverius metus iš Turino grįžo tuščiomis rankomis, vietos valdžia nusprendė, jog olimpiečiams reikia motyvacijos – ir nesismulkino skirstydama sumas. Taigi dabar auksą iš Vankuverio parvežęs Kazachstano sportininkas praturtės nei daug, nei mažai – ketvirčiu milijono JAV dolerių, sidabro medalio laimėtojui atiteks 150 tūkst. dolerių, na, o bronzos – „tik“ 75 tūkst. JAV dolerių.
Gilioje ekonominėje krizėje skendinti Ukraina irgi nepagailės prizų savo sportininkams: už olimpinį auksą čia žadama 140 tūkst., už sidabrą – 100 tūkst. ir už bronzą – 70 tūkst. JAV dolerių premija. Beje, lygiai tokias pat sumas „užsidirbs“ ir Ukrainos olimpiečių medalininkų treneriai.
Medalius Vankuveryje laimėję Estijos sportininkai iš savo valstybės gaus 100 tūkst. eurų už pirmąją vietą, 70 tūkst. – už antrąją ir 45 tūkst. eurų – už bronzą. Be to, šiųmečių žiemos olimpinių žaidynių nugalėtojų bei prizininkų treneriai gaus pusės savo auklėtinių prizo dydžio premijas.
Krizės nukamuoti latviai savo atletus apdovanos šiek tiek kukliau: žaidynių čempionas gaus 50 tūkst. JAV dolerių, vicečempionas – 25 tūkst., o trečiosios vietos laimėtojas – 15 tūkst. JAV dolerių.
Norvegija, Šiaurės Korėja, Švedija, Naujoji Zelandija ir dar daugybė valstybių olimpiečiams apskritai nieko nemoka. Sportininkai, žaidynėse ginantys savo valstybės garbę bei prestižą, gali tikėtis nebent atminimo ženklelių ir diplomų. Na, ir rėmėjų dosnumo.
Čempionai neskursta?
Autoritetingas amerikiečių žurnalas „Forbes“ neseniai išspausdino daugiausia uždirbančių pasaulio sportininkų, dalyvaujančių ir 2010-ųjų Vankuverio olimpinėse žaidynėse, sąrašą. Pirmojoje vietoje atsidūrė legendinis JAV snieglentininkas Šonas Vaitas bei dailiojo čiuožimo žvaigždė Kim Ju Na iš Pietų Korėjos.
Vos 23-ejų vienas geriausių snieglentininkų pasaulyje Š. Vaitas, pravarde Skraidantis pomidoras, pernai uždirbo daugiau nei 8 mln. JAV dolerių. Vadinamas gyvąja šios, dar palyginti jaunos, olimpinės rungties legenda, vaikinas tvirtina, jog pinigai jo tikrai nesugadins.
„Nei pinigai, nei šlovė negali manęs sugadinti, – dievagojosi pavojingiausiais triukais trasoje pagarsėjęs raudonplaukis. – Aš paprastas vaikinas, mėgstantis pasilinksminti.“
Panašiai tiek pat kiek ir Š. Vaitas 2009-aisiais uždirbo ir 19 metų čiuožėja iš Pietų Korėjos Kim Ju Na, neginčijama moterų dailiojo čiuožimo varžybų lyderė. Ir tapo vienintele ne amerikiete, patekusia į daugiausia uždirbančių pasaulio sportininkų pirmąjį dešimtuką.
Net 5 mln. JAV dolerių mažiau už reitingo lyderius uždirbo pripažinta sniego trasų gražuolė ir pagrindinė amerikiečių viltis olimpinėse kalnų slidinėjimo varžybose Linsė Von: pernai ji uždirbo „vos“ 3 mln. dolerių.
Taip pat kalnų slidininkas Timas Ligetis, į savo sąskaitą susižėręs 2 mln., ir Bodė Mileris, uždirbęs 1,3 mln. JAV dolerių, užėmė ketvirtą ir penktą „Forbes“ sąrašo vietas.
Greitojo čiuožimo žvaigždė Apolonas Entonas su 1,5 mln. dolerių uždarbiu liko penktas. Po jo rikiuojasi net trys Amerikos snieglentininkės, praėjusiais metais užsidirbę po milijoną dolerių: Gretchen Bleiler, Lindsė Jakobelis ir Hana Teter.
Turtingiausių olimpiečių dešimtuko gale atsidūrė kalnų slidininkė Marija Raič – beje, taip pat su milijonu dolerių sąskaitoje.
Reikia pabrėžti, kad sportininkus žurnalas „Forbes“ reitingavo pagal grynąjį pelną, gautą iš prizinių pinigų, taip pat licencines įplaukas bei premijas, gautas 2009 metais, prieš sumokant mokesčius ir honorarus agentams. NHL žaidėjai – milijonus dolerių per metus uždirbantys ledo ritulininkai – į sąrašą nepateko, nes yra „etatiniai“. | 
