Tris kartus valio: nuostabi šventė – Rugsėjo 1-oji – atėjo ir į mūsų kiemą! Vienų ilgai laukta ir išsvajota, kitų – iškeikta ir apverkta. Bet laiko nesustabdysi, mokyklos himno skambesių – taip pat.
Tai kas geriau – nesijaudinti dėl ateinančių mokyklos bėdų ir su kardeliu rankoje striksėti į mokyklą ar susiraukus dar kartą prakeikti visą pasaulį?
Šiandien prasideda ruduo. Vėl mažai saulės, daug lietaus ir vaikų, kaip grybų dygstančių ant perėjų neleistinose vietose. Vėl prasideda botų ir skėčių sezonas, po kurio laukia žiema su šaltais ir niūriais sniego debesimis. Vėl... Ai, teisybė, šiandien vėl į mokyklą. Nežudykit mokytojų nervų, nes mokslo šaknys karčios, o vaisiai – saldūs.
Rugsėjo 1-oji, kokios norėtų dauguma: kas nors padega visas mokyklas, Švietimo ir mokslo ministeriją. Kas nors paskelbia, kad nuo šiol, norint dirbti, nereikia nieko baigti, ir gauname po gabalėlį pyrago. Kokia bus Rugsėjo 1-oji: nueisime į mokyklą, kamuos bloga nuotaika, ant lentos užrašyti žodžiai ves į silpnaprotystę. Kokios Rugsėjo 1-osios linkime: nesitikėkite, kad kas nors padegs mokyklas arba iškeps pyrago. Gerų švenčių.
Štai ir išaušo Rugsėjo 1-oji. Daugumai ji kaip apokalipsė arba kažkas baisesnio už 2012-uosius. Bet, mielieji, taip žmonės gyvena visus aštuoniolika savo metų, tad pradėkite meilintis mokytojams, galbūt išvengsite didesnių dramų. Galų gale, kodėl šią dieną reikia jaustis kaip kokiam mergišiui, vedamam prie altoriaus, juk gyvenimas nesibaigia... Visa DIDI vasaros laisvė – tik visiškas tingėjimas, slankiojimas po miestą ir centro kavinių lankymas. Taigi, mieli ereliai, būsite sužieduoti ir apkrauti knygomis, nes mokykla prasideda – live with it (better hapilly)!*
*Susitaikykite su tuo (džiaugsmingai)
Rugsėjo 1-oji – tai bent šventė! Džiaugsmo fanfaros skamba mano širdyje! Ko čia džiaugtis? Ir iš viso, kur motyvacija mokytis ir džiaugsmas knygas tampyti? Atleiskite, bet man nelabai patinka. Sakote, vasarą džiugina tik visiškas tingėjimas? MC Messiah repavo: „Sąmoningas ilsėjimasis, rodos, naudingesnis už pamokas!“ Ir vėl prisipumpuoti į galvą niekam nereikalingų formulių, šypsotis visiems iš mandagumo ir nekęsti kiekvieno ryto, prasidedančio tada, kai dar miegame. Oro sąlygos – dar pakenčiamos. Pareiga mokytis ir viltingos tėvų akelės – nelabai. Kad ir kaip ten būtų – niekur nepabėgsi. Laikykitės, draugai. |
