MIESTASLIETUVAPASAULISVERSLASKRIMINALAITEMASPORTASSVEIKATASAVAITGALISĮVAIRENYBėS
2010 m. rugsėjo 10 d., penktadienis

Savaitgalis

Amerikiečius valgydina panevėžietiškais ledais

Skaityti komentarus (2)

Raimonda MIKUČIONYTĖ

Užėjusiais karščiais labiausiai džiaugiasi ledų gamintojai. Bendrovės „Pieno žvaigždės“ filialo „Panevėžio pienas“ darbuotojai triūsia išsijuosę ir meldžiasi, kad šiluma Lietuvoje išsilaikytų kuo ilgiau.

Užsitęsę vasaros karščiai nuo jų išvargusius panevėžiečius gena į parduotuves, kuriose tokiu metu populiariausia po vaisvandenių prekė – ledai. Mažyliai tampo tėvus už skvernų ir rodydami pirštais į ledus reikalauja kelių porcijų.

 

Per pamainą – dešimt tonų
 
Ledais per karščius mielai mėgaujasi ir suaugusieji. Vieni jų po kelias porcijas ledų šlamščia darbo vietose, kiti suvalgo vykdami į darbą arba namo, treti – solidaus amžiaus panevėžiečiai – juos valgo lauko kavinėse.
Artimiausios orų prognozės turėtų pradžiuginti bendrovės „Pieno žvaigždės“ filialo „Panevėžio pienas“ darbuotojus. Įmonės direktoriaus pavaduotojas Albertas Balčiūnas bei vyriausioji technologė Angelė Šadauskienė „Panevėžio balsui“ tvirtino, kad spartesnei ledų gamybai pasiruošiantys prieš kiekvieną vasaros sezoną.
„Visada tikimės karštos vasaros, – prisipažino A. Balčiūnas. – Todėl vasaros sezonui priimame daugiau darbuotojų, kad ledus galėtume gaminti visą parą. Priimame sezoninius darbuotojus, jie padeda per vasarą gaminti ledus, juos fasuoti. Gera vasara mums visada pakelia ūpą.“
Ledų verslo vadovai sakė, esą dirbti visą parą reikia, nes nori, kad visus pasiektų šviežiai pagaminti gaivinantys skanėstai.
„Per pamainą pagaminame apie 10 tonų ledų, – išdidžiai sakė A. Balčiūnas. – Nepamirškite, kad ledų reikia ne tik lietuviams, bet ir vokiečiams, amerikiečiams. Jiems skirti ledai kraunami į konteinerius ir vežami pas smaližius į Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas, taip pat Izraelį.“
 
Užsieniečiams ledai tokie pat
 
Kai lankėmės „Panevėžio piene“, ledų ceche kaip tik buvo gaminami skanumynai Vokietijos ir JAV smaližiams. Buvo smalsu sužinoti, kokio skonio ledais mėgaujasi užsieniečiai. Gūžtelėjęs pečiais įmonės vadovas A. Balčiūnas sakė, kad jiems ledai gaminami lygiai tokie pat kaip lietuviams.
„Jie mėgsta klasikinio skonio – šviežios grietinėlės plombyrą, – teigė įmonės vyriausioji technologė A. Šadauskienė. – Tik jiems pakuojame kitaip – jie užsako, kokios pakuotės reikės, atsiunčia mums pakuotės dizainą, o mes pagaminame ledus ir supakuojame.“
Ledų gamintojai pasakojo, kad ilgiausiai jų produkcija keliauja į Ameriką.
„Ledai sukraunami į konteinerius, kuriuose temperatūra 30 laipsnių šalčio, – aiškino bendrovės vadovas. – Konteineriai pakraunami į laivus ir per mėnesį pasiekia Ameriką. Vienoje siuntoje būna iki 20 tonų ledų.“
Panevėžiečiai, o ir kitų Lietuvos miestų gyventojai labiausiai mėgsta „Smilgos“, „Miau“ ir „Nykštuko“ rūšių ledus. Anot gamintojų, lietuviai vertina iš natūralių produktų pagamintus ledus, todėl kiekvienais metais asortimentas keičiamas ir stengiamasi ledus gaminti išrankiausio skonio vartotojams.
„Yra ledų, skirtų gurmanams, – aiškino A. Balčiūnas. – Tuomet jie gaminami su įvairiais egzotinių vaisių priedais, šokolado gabaliukais. Ledus gaminame iš natūralios grietinėlės ir jų gamybai nenaudojame pakaitalų – augalinių riebalų. Todėl mūsų ledai vertinami, nors jų kainos didesnės nei kitų gamintojų.“
 
Tenka ir „numarinti“
 
Pokalbyje prisiminti ir senoviniai – sovietmečiu gaminti ledai, kuriuos su ilgesiu prisimena dažnas vyresnio amžiaus panevėžietis. Pasirodo, anais laikais ledai taip pat gaminti iš grietinėlės, bet didelėmis gilzėmis ir būdavo seikėjami tiesiog šaukštais ir dedami į atskirai pagamintus vaflinius indelius.
O pasiteiravus, kaip pradingsta ledų rūšys, A. Balčiūnas šį procesą palygino su moterų suknelėmis. „Jos keičia drabužį, kai atsibosta, – vaizdžiai pasakojo. – Tada suknelė užkišama kur nors spintoje. Taip ir su ledais. Atsibosta žmonėms valgyti kurios nors rūšies ledus, tad jų nebegaminame. Tačiau būna ir taip, kad tenka prisiminti seniau gamintų ledų receptą – taip pat kaip ir moteris prisimena seniai užkištą spintoje suknelę.“
Į pagalbą A. Balčiūnui papasakoti apie atgaivintą nustotų gaminti ledų rūšį atėjo A. Šadauskienė.
„Prieš keletą metų gaminome plombyro ledus, paskanintus razinomis, – prisiminė vyriausioji technologė. – Keitėsi asortimentas ir juos „numarinome“. Tačiau išgirdome, kad parduotuvėse žmonės pradėjo reikalauti tų ledų. Todėl atnaujinome jų gamybą, tik dar patobulinome receptą .“
Specialistai sako labai atidžiai stebintys rinką.
„Stengiamės gaminti tokias ledų rūšis, kurios populiarios, be to, kiekvienais metais atnaujiname  asortimentą, – paaiškino A. Šadauskienė. – Ieškome vis naujų būdų įtikti ledų valgytojams. Rugpjūčio mėnesį jau pradėsime galvoti apie kitus metus ir galbūt kitą vasarą smaližius pradžiuginsime nauja rūšimi.“
 
Paslapčių neišduoda
 
Ledų gamybos cechas vasarą dirba trimis pamainomis. Didžiulėse uždarose talpyklose verdamas ledų mišinys, jis pasterizuojamas, filtruojamas, atšaldomas ir brandinamas. Vėliau prasideda tikroji ledų gamyba – paruoštas mišinys keliauja į ledų maišyklę. Jame ledų mišinys vienu metu šaldomas, plakamas ir prisodrinamas oro. Po šios procedūros ledai įgauna purumo, švelnumo ir lengvumo.
Modernus konvejeris dirba sparčiai ir tiksliai. Nukrypti nuo receptūros neįmanoma, nes tuomet gamybos technologija sustotų. Ledai formuojami, šaldomos porcijos, į juos susmaigstomi pagaliukai, paskui pamirkomi į šokoladą, o galiausiai suvyniojami į popierių. Tačiau ledų porcijos iškart nekeliauja pas pirkėjus. Ledų laukia dar viena procedūra – beveik parą trunkantis grūdinimas kameroje iki 30 laipsnių šaltyje.
Pabandžius vėl sugrįžti prie klausimo, kaipgi pradedami gaminti naujos rūšies ledai, kaip sugalvojama receptūra, – o gal specialistai galėtų išduoti, kokius ledus skanausime kitąmet, – ledų gamintojai tik juokėsi: „Negalime išduoti paslapties. Iškart mūsų receptus pasigautų kiti ledų gamintojai. Be to, rugpjūčio mėnesį bus pirmas pasisėdėjimas, kuriame ir aptarsime, ką galėtume naujo gaminti. Ateis kiti metai ir sužinosite, kokia nauja ledų rūšimi pradžiuginsime visus.“
Taigi teko tenkintis pasakojimu, kokį kelią tenka nueiti, kol naujos rūšies ledai pasiekia smaližautojus.
Pasirodo, iš kelių vieno produkto variantų, kuriuos sukuria technologai, degustacijos metu išrenkamas geriausias, skaniausias ir... saldžiausias (lietuviai ypač mėgsta saldžius ledus!) skonis. Ledams parenkami tinkami priedai ir tuomet prasideda gamyba.
Beje, kartais ledų gamintojai pasikliauja ir vartotojų skoniu, o patys geriausi ledų vertintojai – vaikai. Jie kartais kviečiami į degustaciją, kad padėtų nustatyti, kurie mažyliams gaminami ledai tinkamiausi.
A. Balčiūnas ir A. Šadauskienė sakė, kad vaikai į degustacijos procesą žiūri labai atsakingai ir rimtai vertina jiems patikėtą užduotį.
„Jie ragauja, pildo anketas ir jų nuomonė padeda išrinkti tinkamą gaminio variantą. Vaikai imlūs ir turi savo skonį – tai labai geri konsultantai“, – tvirtino vyriausioji technologė.
 
Ledus mėgsta ir gamintojai
 
Beje, pabandėme atlikti ir savo nedideli tyrimą. Klausinėjome dirbančiųjų ledų ceche, kokie ledai patiems gamintojams patinka.
Prie konvejerio sėdintis Tomas sakė, kad jam labiausiai patinka pagamintieji iš sulčių.
O trečią sezoną bendrovėje dirbanti Virginija aiškino, kad mėgaujasi „Smilga“ ir per pamainą suvalgo dvi porcijas (įmonės darbuotojai gali valgyti ledų – tik svarbu, kad tai darytų ne ceche).
O ledų cecho viršininkas Alvydas Grinas prisipažino, kad jis ir žmona irgi labiausiai vertina „Smilgos“ ledus. Tuos ledus, sako, jau mielai valgo ir dvejų metukų sūnus Tadas. 

Komentarai

Komentuoti
  • smaližė2010-07-21 12:45

    Nieko nėra skaniau už braškinius ledus MIAU, skanūs ir karameliniai MIAU. Ačiū gamintojams, kad ne tik pelno
    siekia, bet ir stengiasi išlaikyti gerą ledų skonį, tikro plombyro skonį . Panašaus skonio ledus gamina
    Latvijoje, tai jau maniau ,kad pas mus tokių skanių nebėra, džiaugiuosi , kad atradau TIKRUS LEDUS.Lekiu pirkti, nes
    jau seilė tysta, kaip noriu...

  • mėgstanti ledus2010-07-19 15:47

    panevėžio tikrai labai skanūs! Ačiū Jums. Bet kitiems gamintojams tikrai reikia pasistengti, vien sintetika baisu
    į burną dėti

 

Daugiau naujienų iš Savaitgalis:

  • Apie Lietuvą – Rusijos mokslininkų elitui

    Apie Lietuvą – Rusijos mokslininkų elitui

    Panevėžyje užaugusi Tatjana Javorskaja net ir po kelių dešimtmečių, pragyventų didžiausiame Rusijos kurorte Sočyje prie Juodosios jūros, nepamiršo gražiai lietuviškai kalbėti.

  • Kad tik pagiryje būtų gyventi gera ir smagu

    Kad tik pagiryje būtų gyventi gera ir smagu

    Jis ir aktorius, ir režisierius, ir bardas, ir dėstytojas... Taip galima apibūdinti Arnoldą Jalianiauską, sugrįžusį į gimtąjį miestą statyti teatre „Menas“ spektaklį pagal Vytauto Petkevičiaus pasaką „Gilės nuotykiai Ydų šalyje“.

  • Širdis suvedė buto raktas

    Širdis suvedė buto raktas

    Per Žolinę aktorė Gintarė Knizikevičiūtė ištarė „taip“ išrinktajam – kūno kultūros dėstytojui Almantui Dumbliauskui. Jaunieji žiedus sumainė Šiaulių santuokų rūmuose, santuoką sutvirtino Tytuvėnų bažnyčioje.

  • Ryšio su tėvyne neprarado

    Ryšio su tėvyne neprarado

    Gintarinio balso savininkė Birutė Liuorytė-Gambus sako kelio į Lietuvą neužmiršusi, o sugrįžusi iš Prancūzijos į tėviškę visada atveža ką nors neįtikėtinai įdomaus. Šįsyk – projektą naujovių išsiilgusiems muzikos gerbėjams.

  • Sėkmė skulptoriui paklūsta

    Sėkmė skulptoriui paklūsta

    Su iš Panevėžio kilusiu skulptoriumi Kęstučiu Krasausku, dabar gyvenančiu Sereikonių kaime, kalbėjomės apie viską: namus, šeimą, skulptūras ir net apie mėlyną trobos stogą, išpuoštą 12 Europos Sąjungos žvaigždžių

  • Amatas, pavergęs visam gyvenimui

    Amatas, pavergęs visam gyvenimui

    Išmokusi gaminti cukrinius sausainius, ramygalietė šio amato nemetė. Jų gamybą moteris vadina žaidimu ir tikina su tais žaisliukais galinti prasikrapštyti visą dieną – taip jai patinka šis užsiėmimas.

  • Į protėvių dvarą – su dovanomis

    Į protėvių dvarą – su dovanomis

    Antrą kartą Bistrampolyje lankosi dvaro statytojo vaikaitis, lenkų kino ir televizijos režisierius Tadeušas Bistramas. Šįsyk į dvarvietę jis atvyko ne tuščiomis rankomis – atvežė paties sukurtus filmus.

  • Kartu ir darbe, ir namie

    Kartu ir darbe, ir namie

    Filmai apie tarnybinius šunis – vieni populiariausių tarp televizijos žiūrovų, tačiau, Panevėžio kinologų teigimu, juose rodomi nepaprasti keturkojų žygiai su tikrove turi nedaug ką bendro, išskyrus tvirtą pareigūno ir jo pagalbininko ryšį.

  • Šimtmečio istorija – vieno žmogaus atmintyje

    Šimtmečio istorija – vieno žmogaus atmintyje

    Panevėžyje gyvenantis kone šimtametis dvasininkas vienintelis šalyje atšventė deimantinį kunigystės jubiliejų. Savo akimis regėjęs svarbiausius ano šimtmečio įvykius, jis dar atlieka savo pareigas, dienas leidžia turiningai.

  • Lietuviškose drobėse – latviškų Joninių tradicijos

    Lietuviškose drobėse – latviškų Joninių tradicijos

    Daug metų Panevėžyje gyvenantis Zigfridas Zoltneris puikiai mena, kaip jo jaunystės laikais Latvijoje būdavo švenčiamos Joninės. Pasirodo, ir kaimynai tą naktį ieško paparčio žiedo – tik latvių mergaitės upėmis vainikų neplukdo.

Redakcija. El.p. redakcija@panbalsas.lt, tel. 8 45 555556. Reklamos skyrius. El.p. reklama@panbalsas.lt, tel. 8 45 502022
© 2009 UAB „Panevėžio dienraštis“