 Raimonda MIKUČIONYTĖ
Kelionėje laiku šįsyk domėsimės viena seniausių Panevėžio įmonių „Metalistas LT“. Ji, pradėjusi veiklą prieš 50 metų, sugebėjo išsaugoti pavadinimą, atlaikyti neišvengiamas laiko skirtas negandas bei krizes.
Bendrovė sėkmingai tęsia veiklą, šeštąją dešimtį pasitikdama naujomis idėjomis ir darbais.
Kai kam pasirodys, kad bendrovė „Metalistas LT“ negali pretenduoti į senos įmonės vardą. Tačiau pasižvalgius po Panevėžį ant pirštų galima suskaičiuoti gamyklas, įmones, kurios pradėjo veiklą praėjusiame amžiuje ir toliau sėkmingai tęsia veiklą. Tokia įmonė, kuriai šiemet sukako lygiai penkios dešimtys metų, ir yra „Metalistas“.
Gamyklos gimtadieniu galima laikyti 1960 metų balandžio 14-ąją. Tuomet buvo įkurta statybinius apkaustus ir baldų furnitūrą gaminanti įmonė. Be to, joje dar gamintos metalinės lovos bei cementiniai blokai. Tuo metu dirbo 158 darbuotojai.
Apie jubiliejų švenčiančią įmonę smagiausia buvo kalbinti darbuotojus, čia dirbusius nuo pat pirmos dienos. Jų nėra daug, bet tie, kuriuos pakalbinome, „Metalistą“ vadina antraisiais namais.
Dešimtmečių užgrūdinti
Įmonėje 1963 metais pradėjęs dirbti šaltkalvis remontininkas 66-erių Antanas Mikulėnas šypsosi ir sako, kad gali ne tik bendrovės jubiliejų švęsti, bet ir savo – darbo veterano – kartu.
„Turiu tokią teisę, nes įmonėje išdirbau 47 metus, – išdidžiai sako jis. – Senbuvis esu. Ir galiu drąsiai sakyti, kad gamykloje pergyvenau visokius laikotarpius: pakilimus, nuopuolius ir vėl pakilimus.“
A. Mikulėnui antrina ir kitas darbo veteranas Antanas Karpuška, gamykloje išdirbęs 45 metus. Jis tiksliai prisimena į darbą „Metaliste“ pirmąkart atėjęs 1965 metų vasario 1 dieną.
„Pradėjau dirbti techninės kontrolės skyriuje kontrolieriumi, – prisiminė praeitį 65 metų vyras. – Vėliau padariau karjerą ir tapau meistru. Dar teko dirbti gamybos skyriaus viršininko padėjėju, vadovauti transporto skyriui, o dabar esu kokybės vadovas. Kuo tik nedirbau! Žinau visus darbo barus. Nieko keisto – juk gamykloje tiek metų... Tik, va, neteko būti direktoriumi, nedirbau sargu ir vadovauti katilinei neteko!“
Beklausydama dviejų Antanų prisiminimų, į praeitį sugrįžo ir Irena Bieliūnienė, į „Metalistą“ atėjusi būdama 18-kos.
„Dirbti pradėjau 1966 metais, – šypsosi 62 gimtadienį atšventusi moteris. – Net nepastebėjau, kaip tiek metų praėjo. Pradėjau dirbti gręžimo ir sriegimo staklėmis. Padirbusi dvi savaites perėjau į techninės kontrolės skyrių. Vėliau dirbau galvaniniame ceche, o paskui – sandėlininke. Dirbau tol, kol sulaukiau pensinio amžiaus. Tačiau dar ir dabar jaučiuosi dirbanti čia, nes negaliu kitaip jaustis. Juk čia praleidau 44 metus. Todėl žodžius „gamykla – antrieji namai“ sakome iš visos širdies. Taip yra. Juolab kad darbe žmogus praleidžia didžiąją dalį savo gyvenimo.“
Klausydama gamyklos veteranų prisiminimų „tik“ prieš vienuolika metų „Metaliste“ įsidarbinusi projektų vadovė Bronislava Tomkevičienė „Panevėžio balsui“ prisipažino, jog jai smagu girdėti senųjų darbuotojų kalbas.
„Jie ne tik prisiminimais gyvena, bet yra ir gamyklos istorijos dalis. Juk be darbuotojų bet kuri įstaiga ar įmonė – niekas. Jie kūrė, gamino produkciją, garsinusią įmonę. Todėl drąsiai gali kalbėti ne tik apie gražius dalykus, bet ir prisiminti skaudžius gamyklos laikotarpius. O jų, patikėkite, buvo. Tačiau visa tai praeityje: išgyventa, pergyventa...“, – šypsojosi 1999 metais gamykloje pradėjusi dirbti moteris.
Prisimena ir skaudulius
Pasiteiravus, ką skaudžiausia prisiminti ir kuo didžiuojasi, ketveriukė vos ne vienbalsiai tvirtino: „Sunkiausia prisiminti 1995 metus, kai gamyklą buvo pradėta skaidyti į atskiras bendroves. Net negalime prisiminti visų, iki bankroto paskelbimo, vadovų, tuomet vadovavusių įmonei – keitėsi vienas po kito. Nesmagus laikotarpis prasidėjo ir 1996 metais, kai buvo paskelbtas įmonės bankrotas ir paskirtas administratorius Vytautas Steponas Buterlevičius. Nors tie laikai buvo ne patys geriausi, bet blogu žodžiu minėti V. S. Buterlevičiaus negalime, nes jis sugebėjo susitvarkyti ir išlaikyti įmonę iki 2001 metų, kol ją įsigijo privataus kapitalo bendrovė „Raginėnai“. Tokia istorija buvo, yra ir toliau tęsiasi. Džiaugiamės tuo, kad gamykla toliau tęsia veiklą. O labiausiai trokštame, kad įmonė plėstųsi ir vietoj dabar 92 darbuotojų dirbtų penki šimtai.“
Be to, kalbinti bendrovės veteranai džiaugėsi, kad įmonė susigrąžino senąjį pavadinimą. Tai įvyko 2007 metais, kai buvo reorganizuota bendrovė „Raginėnai“.
Projektų vadovė B. Tomkevičienė prisiminė: kai kilo idėja susigrąžinti senąjį pavadinimą, tam pritarė bene visi darbuotojai. „Buvo atlikta apklausa, – sakė ji. – Visi tuomet kalbėjo, kad jeigu gamykla nekeitė darbo profilio, išsilaikė, reikia grąžinti pavadinimą. Nors buvo ir kitokių siūlymų. Vieni netgi siūlė ją pavadinti „Šermetas“. Tačiau balsavus paliktas senasis pavadinimas „Metalistas“. Tik teko prie pavadinimo pridėti dvi raides „LT“, nes per tą laiką atsirado kitų, pasinaudojusių tokiu pat pavadinimu ir jį užregistravusių. Beje, įmonės logotipas išliko toks pat, koks buvo sukurtas praėjusį šimtmetį.“
Laukia jaunimo
Gamyklos veteranai didžiuojasi, kad įmonėje išdirbo šitiek metų, džiaugėsi, kad išsilaikė ir liko dirbti.
„Svarbiausia, – įsitikinęs A. Karpuška, – kad gamykla neišnyko, o toliau sėkmingai gyvuoja. Tas labai džiugina, nes didelė širdies dalis, laiko ir paties gyvenimo atiduota šiai įmonei. Ne vienas mūsų čia dirbdamas susitiko antrąsias puses ir sukūrė šeimas. Patys esame viena didelė šeima, todėl labai būtų smagu, kad į tą šeimą ateitų dirbti kuo daugiau jaunų žmonių. Svajojame apie tai.“
Pakalbintas 31 metų projektų vadovas Saulius Gaidys sakė įmonėje dirbti pradėjęs prieš šešerius ar septynerius metus.
„Baigiau mokslus KTU Panevėžio institute ir sužinojau, kad reikia darbuotojų „Metaliste“. Atėjau dirbti inžinieriumi technologu, o dabar jau esu projektų vadovas. Nesigailiu, kad dirbu čia. Esu savo vietoje ir jaučiuosi reikalingas. Be to, man patinka iššūkiai, nes įmonė – viena pirmaujančių tvirtinimo detalių, baldinės furnitūros ir nestandartinių produktų gamintoja Lietuvoje, o produkcija eksportuojama į daugelį pasaulio šalių. Jaučiuosi esantis savuose ratuose ir kol kas nesvarstau apie kitą darbą“, – patikino jis.
Atspėjo krizę
Vienos seniausių ir išlaikiusios tą patį darbo profilį gamyklos generalinis direktorius Mantas Gudas dienraščiui juokais sakė laikąs save „visos Lietuvos gyventoju“.
„Esu šiaulietis, dirbu Panevėžio įmonėje, o darbo reikalais važinėju į Vilnių, – juokavo jis. – Lietuva – nedidelė šalis. Todėl gyventi viename mieste, o dirbti kitame nematau problemų. Bendrovė „Metalistas LT“ – perspektyvi įmonė ir viena seniausiai bei sėkmingai Lietuvoje dirbančių metalo apdirbimo įmonių. Mūsų siekiai – tapti pažangiausiais metodais dirbančia metalo apdirbimo įmone Baltijos šalyse. To siekiame ir nuolat investuojame į procesų tobulinimą.“
Įmonės generalinis direktorius džiaugėsi, kad pavyko anksčiau nei kitiems atspėti artėjančią ekonominę krizę ir išvengti nemalonių jos padarinių.
„Pusmečiu anksčiau atspėjome artėjančią krizę, – šypteli. – Todėl 2008 metų antrąjį pusmetį teko atleisti darbuotojų ir sumažinti darbų apimtis. Tačiau tokie skausmingi žingsniai padėjo išvengti dar blogesnių dalykų – bankroto, todėl įmonė dirba toliau. Manau, kad esame perspektyvi įmonė, ir drąsiai galiu sakyti, kad šiuo metu pradedame investuoti į žmogų, į darbuotoją.“ | 
