 Guoda GIRDUTIS
Ilgus metus kadaise egzotiški atrodę turkiško ar egiptietiško smėlio paplūdimiai ir vėl dažnam tampa prabanga. Sunkmetis privertė atostogautojus prisiminti Baltijos pakrantę ir iš naujo atrasti mūsiško pajūrio žarstomus malonumus.
Per tuos metus, kol dažnas tautietis poilsiavo ne tėvynėje, pramogų, lietuviškų paslaugų ir atrakcijų pasiūla ir pagausėjo, ir pasikeitė.
Mes ne blogesni!
Dabar vos už pusantro šimto kilometrų nuo namų galima gauti viską, ko širdis geidžia. Tik renkantis malonumus kūnui ir sielai palepinti, teks susitaikyti su tuo, kad, pavyzdžiui, turkišką masažą jums darys ne turkas, o paslaugus kraštietis ar kraštietė.
Ne paslaptis, kad šios vasaros planus, sietus su tolimu užsieniu, pakeitė daugelis. Jei dažnas šiųmetes atostogas (kaip ir keletą pastarųjų metų) ketino praleisti Turkijoje, Graikijoje, Tunise ar Egipte, dabar šiuos planus koreguoja. Ir ne vien finansiniais sumetimais.
Manantieji, kad smagiai paatostogauti galima tik už tūkstančių kilometrų nuo Lietuvos, nes likus namuose neteks pasilepinti išskirtiniais egzotiškais kurorto malonumais, labai klysta. Lietuviškų ar latviškų turizmo bei poilsio paslaugų pasiūla per keletą pastarųjų metų tikrai pasikeitė. Vieni kurortai bando nustebinti SPA paslaugų gausa, kiti – trankiomis pramogomis, dar kiti pretenduoja tapti šeiminio turizmo rojumi. Tad norint pasirinkti tinkamiausią vietą ilgai lauktoms atostogoms ar ilgiesiems savaitgaliams, iš pradžių reikia apsispręsti, kur ir kaip labiau norėtųsi juos praleisti – prie jūros ar prie ežero.
Jei poilsį Antalijoje keičiate į poilsį čia pat, geriausia, žinoma, rinktis pajūrį. Juolab kad nenutolstant nuo Panevėžio daugiau kaip per 360 km yra gausybė kurortų, iš kurių galima rinktis: Juodkrantė, Nida, Preila, Pervalka, Palanga, Šventoji, Papė, Ventspilis, Jūrmala. Ir tai dar ne viskas.
Kurortų „aukcioną“ veikiausiai derėtų pradėti nuo kelių ramiausiųjų, siūlančių skirtingą spektrą paslaugų.
Ramybės oazė
Nida – mėgstama ne tik lietuvių, bet ir europiečių (dažniausiai vokiečių). Atstumas nuo Panevėžio – 300 kilometrų. Kurortas pasiekiamas keltu, tad norint persikelti lengvuoju automobiliu teks pakloti 40 litų, o nuvažiavus nuo kelto – dar susimokėti vietinę rinkliavą už įvažiavimą į Kuršių neriją. Nuo rugsėjo 1-osios iki gegužės pabaigos už įvažiavimą į Nidą lengvuoju automobiliu reikės mokėti 10 litų, o nuo birželio 1-osios iki pat paskutinės vasaros dienos šis mokestis bus jau dvigubai didesnis – 20 litų.
Nidos turizmo informacijos centro teigimu, kol kas dėl negausaus turistų srauto automobilių statymas mieste yra nemokamas, tačiau reikėtų turėti omenyje, jog taip paprastai būna kiekvieną pavasarį, o vasarą, pagausėjus poilsiautojų, gali atsirasti papildoma rinkliava už automobilio stovėjimą.
Nidoje yra 9 viešbučiai, svečių ar poilsio namai. Nakvynė juose vienam žmogui gali kainuoti ir 70, ir 450 litų. Pavasarį, rudenį, kaip ir daugelyje kurortų, esančių Baltijos jūros pašonėje, siūlomi įvairūs pigesni paslaugų paketai šeimoms, poroms. Viešbučiuose siūlomos paslaugos varijuoja nuo pirties, masažo, kirpyklos, manikiūro ir kitų grožio procedūrų iki dviračių nuomos, pasiplaukiojimo laivu, teniso kortų ar biliardo.
Turbūt nėra lietuvio, negirdėjusio apie Kuršių nerijos unikalumą. Tačiau šio krašto lankytojai vienbalsiai pasiūlys nors kartą savomis akimis išvysti išskirtine gamta garsėjantį šį Lietuvos kampelį, užuot apie jį skaičius. Gamtos grožis pavergia, ramybė leidžia pailsėti nuo beprotiško šiuolaikinio tempo. Nerijos atokumas nuo šurmulingų miestų ir kurortų, kuriuose gyvenimas virte verda, leidžia pasijausti atskalūnu pasaulio pakraštyje. Nors, reikia pripažinti, reginiai sutraukia į Nidą nemažus būrius žmonių. Štai ir šio mėnesio pabaigoje Nidoje vyks tradicinis festivalis „Benai, plaukiam į Nidą!“
Taip pat netrukus prasidės IX tarptautinis festivalis „Vargonų vasara“.
Uosto šurmulys
Klaipėda. Neįprasta šį miestą laikyti atostogautojų dėmesio vertu kurortu, tačiau mėgstantieji šurmulingą, aktyvų poilsį bei nesibaigiančių kultūrinių įvykių kaleidoskopą neapsiriks, pasirinkę šį uostą. Juolab kad Klaipėdos šurmulys – tai ne Palangos J. Basanavičiaus gatvės pramogos, o visavertis didmiesčio gyvenimas. Ir vos už 250 km nuo Panevėžio.
Klaipėdoje yra 21 viešbutis – nuo keturių iki vienos žvaigždutės. Juose poilsis kainuos nuo 70 iki 350 litų (už nakvynę). Tiesa, SPA centrų Klaipėdos viešbučiuose nėra.
Taip pat yra 11 svečių namų ir kempingas.
Renginių gausa ir įvairovė didelė, tad jei norėtųsi aplankyti uostamiestį konkretaus renginio metu, pirmiausia siūloma peržvelgti renginių kalendorių. Be tradicinės Jūros šventės, kuri, beje, jau ilgus metus yra daugiausia svečių į Klaipėdą sutraukiantis metų įvykis, čia organizuojami įvairiausi renginiai, nuo vokiečių kultūros dienų, džiazo festivalių iki tradicinių lietuviškų švenčių.
Tiesa, turizmo specialistai ragina bent kelionę į Jūros šventę planuoti šiek tiek iš anksto, nes nuvykus į Klaipėdą ekspromtu gali tekti nakvynės ieškoti gretimuose miestuose ar miesteliuose.
Pasirinkę poilsį Klaipėdoje nepamirškite Jūrų muziejaus ir delfinariumo, kuriuose ekspozicijos ir programos nuolat atnaujinamos, tad kaskart galima atrasti ką nors nematyto.
Apsilankę turizmo informacijos centre sužinosite, kada vyksta gausiai rengiamos ekskursijos. O jų pasiūla tikrai didelė: galima gilintis į gintaro gaudymo paslaptis, aplankyti prūsiškojo laikotarpio paveldo objektus, taip pat pasirinkus specialią ekskursiją susipažinti su miestą puošiančiomis skulptūromis, tokiomis, kaip „Katinas džentelmeno veidu“, „Paslaptingasis peliukas“, ir kitomis. Nebijantieji atviros jūros bangavimo turėtų išbandyti žvejo amatą arba aplankyti nuostabų botanikos sodą.
SPA pradininkai
Latvijos kurortas Jūrmala – ramus kampelis mėgstantiesiems poilsį natūralioje gamtoje ir... vertinantiesiems SPA teikiamus malonumus.
Nuo Jūrmalos mus skiria vos 166 km. Įvažiavimas į miestą kol kas kainuoja 1 latą, automobilių statymas visame mieste nemokamas, tačiau esant poreikiui galima transporto priemonę palikti saugomose aikštelėse – tik iš anksto psichologiškai pasiruoškite šių kainoms (jos šiame kurorte itin didelės). Didžioji dalis Jūrmalos viešbučių didžiuojasi galintys pristatyti itin įvairias SPA paslaugas. Tiesą sakant, kūno atgaivos paslaugas čia siūlo net mažiausi viešbutukai. Ne be reikalo latviai didžiuojasi pirmieji Lietuvos, Latvijos ir Estijos pajūrio regione pasiūlę tokio pobūdžio malonumus. Pirmosios SPA paslaugos buvo vienos pasiturinčios jūrmalietės asmeninė pramoga – ji mėgavosi purvo ir jūros vandens voniomis namuose, nors jos namai stovėjo ant jūros kranto.
Jūrmalos turizmo specialistai apie SPA pradžią Baltijos jūros pakrantėje pasakoja ir daugiau intriguojamų istorijų. Pasirodo, SPA paslaugos pradėtos teikti viešai, norint iš negandų, sąstingio ir depresijos vaduoti gausias gretas dar carinės Rusijos kilmingųjų. Jiems būdavo skiriamos kelios terapijos: vaikščiojimas pajūriu, kvėpavimas jūros oru ir jūros vandens vonios. Su paskutine procedūra lengviausiai susidorodavo vyrai – jie drąsiai nerdavo į Rygos įlankos vandenis. O štai moterims būdavę sunkiau: to meto papročiai neleisdavo joms maudytis viešai atviroje jūroje, tad vanduo būdavo nešamas kibirais į kopose įrengtas vonias. Beje, vandenį iš jūros nešdavo pačios kilmingosios ponios. Vyrams tekdavo kapoti malkas ir specialiai po voniomis įrengtuose ugniakuruose įžiebti laužą, kuris šildydavo jūros vandenį.
To laiko SPA specialistai – vietos gydytojai, – tai vadindavo darbo terapija. Ir išties: visos šios procedūros itin praskaidrindavo kilmingų rusų nuotaiką ir pagerindavo savijautą.
Nenuostabu, kad ir šiomis dienomis Jūrmala labiausiai mėgstama poilsiautojų iš Rusijos. Tačiau nemažą dalį besiilsinčiųjų sudaro ir lietuviai, atvykę iš Šiaurės Lietuvos.
Jūrmalos, kaip kurorto, užuomazgos siekia dar XVIII a. Didesni srautai poilsiautojų į šį miestą plūstelėjo XIX a. iš Rusijos, ir jau to paties amžiaus pabaigoje šis kurortas klestėjo.
Jūrmaloje poilsiautojai ras 50 viešbučių, sanatorijų, poilsio namų ir kempingų. SPA paslaugos teikiamos daugiau nei pusėje iš jų. Už nakvynę galima mokėti ir nuo 35 litų, tačiau vidutinė kaina svyruoja tarp 100 ir 150 litų, o brangiausi apartamentai Jūrmaloje kainuos ir 4300 litų. (Pavasarį ir rudenį skelbiamos specialios akcijos, tačiau dažniausiai šeimoms.)
Didžiausi vasaros renginiai Jūrmaloje – festivalis „Baltijos banga“ bei Linksmųjų ir išradingųjų klubo (KVN) koncertas. Tuo metu rasti pastogę mieste bus itin sunku, o ir nakvynės kainos kandžiosis (kaip, beje, ir bilietų į minėtuosius renginius). Tačiau šie festivaliai kurortui suteikia savitumo.
Pasisamdę gidą, sužinosite ir pamatysite, kokią vilą statė Kirkorovas savo išrinktajai Alai Pugačiovai, kokius apartamentus šalia koncertinės salės pasistatė rusų grupės „Mumi Troll“ nariai. Bet kuris jūrmalietis mielai parodys dainininkės Laimos Vaikulės vilą, prabangiausio viešbučio mieste darbuotojai – mėgstamiausius Alos Pugačiovos apartamentus (tačiau atsisako atskleisti sumą, kurią tenka mokėti už juose praleistą vieną naktį). Beje, Rusijos estrados žvaigždžių gerbėjai Jūrmaloje turi galimybę ne tik nemažai sužinoti apie savo dievukus, bet ir juos sutikti tiesiog gatvėje.
Tačiau poilsis Jūrmaloje bus ramus. Dailininkų namai, jaukūs šeimų restoranai, muziejai po atviru dangumi, gamtos muziejai padės turiningai praleisti atostogas. O architektūros mėgėjai šiame kurorte galės pasijusti tikrai išskirtinai, mat miesto taisyklės neleidžia keisti pastatų išvaizdos, o jei pastatas atstatomas seno namo vietoje, statytojai privalo jį atstatyti identišką senajam, tad neretai pastatai nustebina savo atšiauria išvaizda ir stulbinma prabanga viduje. Jūrmaloje net 408 pastatai įtraukti į architektūros paminklų sąrašą, o istorinei miesto daliai priklauso net 4 000 pastatų. Didžiausia kurorto vertybė – medinė architektūra, ji sužavi ir abejingus architektūrai.
Tai viso labo trys kurortai, kuriuos galima pasirinkti keičiant atostogas Turkijoje į poilsį netoli namų. Neretai tenka išgirsti, kad išbandę poilsį mūsų kurortuose žmonės pasigenda tik šiltos jūros ir mažesnių kainų, tačiau pramogų ir malonumų ir mūsų kraštuose pakanka ne vienai vasarai. |
