MIESTASLIETUVAPASAULISVERSLASKRIMINALAITEMASPORTASSVEIKATASAVAITGALISĮVAIRENYBėS
2010 m. rugsėjo 10 d., penktadienis

Savaitgalis

Dvasininko žmonai nesvetimos ir pramogos

Rašyti komentarą

Neringa MARTINKUTĖ

Ištekėjusi už stačiatikių šventiko ponia Marija laiko randa ne tik maldai bei vaikų priežiūrai. Jauna moteris vadovauja cerkvės chorui, rūpinasi šventovės puošimu, o vakare skuba į karatė treniruotes, į žirgyną jodinėti.

Jau beveik dešimt metų Panevėžyje gyvenančią rusę Mariją Smirnovą jos tautiečiai kitaip, kaip motinėle, nevadina.

 

Pavyzdys visoms šeimoms
 
31 metų šiltų akių elegantiška moteris yra savo bendraamžio Panevėžio stačiatikių cerkvės šventiko Aleksejaus Smirnovo žmona. Pora augina du vaikučius ir visai stačiatikių prisikėlimo parapijos bendruomenei yra dvasingos, darnios ir laimingos šeimos pavyzdys. Jauną šeimą gerbia ir panevėžiečiai katalikai, kurių dvasininkai negali tuoktis ir auklėti vaikų dorais žmonėmis.
Ponia Marija ne tik vadovauja cerkvės giesmininkams, bet ir rūpinasi, kad šventovė būtų sutvarkyta ir išpuošta.
Paklausta, kuo jos šeima nepanaši į kitas, pasaulietiškas, šeimas M. Smirnova sakė didelių skirtumų neįžvelgianti. Nebent tai, jog jų šeimoje daugiau meldžiamasi, kruopščiau laikomasi pasninko. „Savaitgaliais mes visada cerkvėje, kiekvieną valgį mes pradedama nuo maldos, o eidami gulti skaitome senovine slavų kalba parašytas maldaknyges. Šią kalbą jau neblogai yra pramokę ir mūsų vaikai“, – „Panevėžio balsui“ pasakojo ponia Marija.
A. ir M. Smirnovų dukrelei Julijai – aštuoneri. Ji lanko „Linelio“ vaikų darželį-mokyklą, o septynmetis Tichonas rudenį jau bus dvikalbės „Vilties“ vidurinės mokyklos antrokas.
Jauna šeima laisvalaikį dažnai leidžia važinėdamasi dviračiais, o ponia Marija dar yra ir puiki karatistė bei jojikė. Šeimos galvai arčiau širdies lengvojo kultūrizmo treniruotės. Vyras ilgas valandas sėdi prie kompiuterio, gražiai skambina gitara, yra prisiekęs šiltųjų pasaulio jūrų nardytojas ir turi apie tai liudijantį sertifikatą.
 
Pasekė tėvo pėdomis
 
M. Smirnova gimė Sankt Peterburge. Jos tėvas – stačiatikių šventikas. Kai Marijai buvo trylika, tėvą perkėlė į Kareliją, ten mergaitė ir baigė mokyklą.
„Mano tėvelis visada norėjo, kad bent vienas iš dešimties vaikų pasektų jo pėdomis, todėl aš ir nedvejojau, kur studijuoti“, – šypsosi.
Taigi Marija įstojo į Sankt Peterburgo dvasinę akademiją, į cerkvės chorų vadovų specialybę.
„Per ketverius studijų metus čia, be muzikos disciplinų, teko studijuoti ir daug teologijos dalykų“, – pasakojo „Panevėžio balso“ pašnekovė.
Anot ponios Marijos, dvasinėje akademijoje buvo labai griežtai vertinamas studentų pareigingumas – tris kartus praleisi paskaitas, eisi „ant kilimėlio“, jei tai pasikartos – lėksi iš mokyklos.
Sankt Peterburgo dvasinėje akademijoje būdama trečiakursė Marija sutiko būsimą savo vyrą Aleksejų. Jaunuolis mokėsi kitame fakultete ir ruošėsi tapti stačiatikių dvasininku.
 
Norėtų likti Lietuvoje
 
„Atsimenu, buvau tik ką grįžusi iš akademinių atostogų, mane su Aleksejumi supažindino draugės“, – nusišypsojo ponia Marija.
Būsimasis išrinktasis merginai patiko dėl draugiškumo, paprasto bendravimo, be to, vaikinas savo mylimąją nuolat stebindavo maloniomis staigmenomis. A. Smirnovas gimė Nyžnij Novgorode, tačiau sulaukęs trejų metų su tėvais persikėlė į Kėdainius.
Netrukus Marija ir Aleksejus susituokė. Pora atvyko į Kauną, mat čionai Aleksejus buvo paskirtas diakonu. Nepraėjus metams dvasininko šeimos jau laukė kiti namai – šįkart Panevėžyje.
 
Visur suspėja
 
Paklausta apie bendravimą su Panevėžio rusakalbiais tikinčiaisiais, ponia Marija džiaugėsi, jog tarp jų ir jos šeimos jokių susikalbėjimo barjerų nėra.
„Mūsų tautiečių čia nedaug, todėl stengiamės, kad ryšys būtų kuo glaudesnis. Mes pažįstame vieni kitus, tie patys žmonės ir giedame, ir plauname cerkvę, ir prosforus kepame. Beje, prosforai yra jūsų, katalikų, komunijos atitikmuo“, – teigė „Panevėžio balso“ viešnia.
„Savo vaikams padėti ruošti pamokas laiko visada randu“, – nusijuokė ponia Marija, pasiteiravus, kaip suspėja ir vadovauti cerkvės chorui, ir tvarkyti šventovę, ir dar nulėkti į karatė treniruotes.
O į Molainiuose esančias arklides moteris nuo praėjusių Kalėdų nebevažiuoja. „Norint pasiekti rezultatų, reikia jodinėti bent tris kartus per savaitę. To, deja, sau nebegaliu leisti. Žinoma, žirgų aš niekada nepamiršau ir tikiuosi, kad kada nors vėl prie jų grįšiu“, – viliasi ponia Marija.
Jodinėti M. Smirnova išmoko Sankt Peterburge – tėvas mergaitę nuvedė pas arklius auginusį kazoką, o karatė ji užsidegė jau gyvendama su vyru Kaune. Dabar ji turi mėlynąjį diržą ir rengiasi siekti kandidatės į sporto meistres titulo. Motinos pomėgiu užsikrėtė ir mažieji Julija bei Tichonas – abu vaikai taip pat nepraleidžia karatė treniruočių.
Pasak ponios Marijos, dabar abu vaikai vasaroja pas senelius Kėdainiuose ir klausinėja, kada juos vėl veš į Sankt Peterburgą. Ten gyvena kiti seneliai ir daug tetų bei dėdžių, juk Marija turi net devynis brolius ir seseris.
 
Kartą buvo pritrūkę pinigų
 
Butą Panevėžyje A. ir M. Smirnovams specialiai nupirko Lietuvos stačiatikių cerkvės vadovybė, už jį mokėti šeimai nereikia.
Paklausta, ar jiems išgyventi užtenka tikinčiųjų paaukotų pinigų, ponia Marija neslėpė, jog šeimai tikrai nieko netrūksta.
„Aukų mums bei pačiai cerkvei išlaikyti surenkama ne tik Panevėžyje. Vyras yra ne tik Panevėžio, bet ir Anykščių, Ukmergės bei Molėtų rajono Inturkės stačiatikių šventikas. Tačiau, atsimenu, kad kartą, gyvendami Kaune, pinigų tikrai pristigome“, – išgirdusi nekuklų klausimą apie šeimos piniginę, atvirai dėstė ponia Marija.
Paklausta, ar bus gaila palikti Panevėžį, jei šeimai teks vėl kraustytis kitur, ponia Marija atsakė norinti Lietuvoje praleisti visą gyvenimą. Labiausiai atvykėlei mūsų kraštas patinka dėl visur, net ir miestuose, vešinčios žalumos.
„Žinoma, Panevėžyje aš pasigendu didmiesčio šurmulio. Užaugau Sankt Peterburge, ir milžiniškas metropolinio miesto gyvenimo tempas man tiesiog įaugęs į kraują“, – neslėpė Panevėžio stačiatikių dvasininko žmona.

Komentarai

Komentuoti

 

Daugiau naujienų iš Savaitgalis:

  • Apie Lietuvą – Rusijos mokslininkų elitui

    Apie Lietuvą – Rusijos mokslininkų elitui

    Panevėžyje užaugusi Tatjana Javorskaja net ir po kelių dešimtmečių, pragyventų didžiausiame Rusijos kurorte Sočyje prie Juodosios jūros, nepamiršo gražiai lietuviškai kalbėti.

  • Kad tik pagiryje būtų gyventi gera ir smagu

    Kad tik pagiryje būtų gyventi gera ir smagu

    Jis ir aktorius, ir režisierius, ir bardas, ir dėstytojas... Taip galima apibūdinti Arnoldą Jalianiauską, sugrįžusį į gimtąjį miestą statyti teatre „Menas“ spektaklį pagal Vytauto Petkevičiaus pasaką „Gilės nuotykiai Ydų šalyje“.

  • Širdis suvedė buto raktas

    Širdis suvedė buto raktas

    Per Žolinę aktorė Gintarė Knizikevičiūtė ištarė „taip“ išrinktajam – kūno kultūros dėstytojui Almantui Dumbliauskui. Jaunieji žiedus sumainė Šiaulių santuokų rūmuose, santuoką sutvirtino Tytuvėnų bažnyčioje.

  • Ryšio su tėvyne neprarado

    Ryšio su tėvyne neprarado

    Gintarinio balso savininkė Birutė Liuorytė-Gambus sako kelio į Lietuvą neužmiršusi, o sugrįžusi iš Prancūzijos į tėviškę visada atveža ką nors neįtikėtinai įdomaus. Šįsyk – projektą naujovių išsiilgusiems muzikos gerbėjams.

  • Sėkmė skulptoriui paklūsta

    Sėkmė skulptoriui paklūsta

    Su iš Panevėžio kilusiu skulptoriumi Kęstučiu Krasausku, dabar gyvenančiu Sereikonių kaime, kalbėjomės apie viską: namus, šeimą, skulptūras ir net apie mėlyną trobos stogą, išpuoštą 12 Europos Sąjungos žvaigždžių

  • Amatas, pavergęs visam gyvenimui

    Amatas, pavergęs visam gyvenimui

    Išmokusi gaminti cukrinius sausainius, ramygalietė šio amato nemetė. Jų gamybą moteris vadina žaidimu ir tikina su tais žaisliukais galinti prasikrapštyti visą dieną – taip jai patinka šis užsiėmimas.

  • Į protėvių dvarą – su dovanomis

    Į protėvių dvarą – su dovanomis

    Antrą kartą Bistrampolyje lankosi dvaro statytojo vaikaitis, lenkų kino ir televizijos režisierius Tadeušas Bistramas. Šįsyk į dvarvietę jis atvyko ne tuščiomis rankomis – atvežė paties sukurtus filmus.

  • Amerikiečius valgydina panevėžietiškais ledais

    Amerikiečius valgydina panevėžietiškais ledais

    Užėjusiais karščiais labiausiai džiaugiasi ledų gamintojai. Bendrovės „Pieno žvaigždės“ filialo „Panevėžio pienas“ darbuotojai triūsia išsijuosę ir meldžiasi, kad šiluma Lietuvoje išsilaikytų kuo ilgiau.

  • Kartu ir darbe, ir namie

    Kartu ir darbe, ir namie

    Filmai apie tarnybinius šunis – vieni populiariausių tarp televizijos žiūrovų, tačiau, Panevėžio kinologų teigimu, juose rodomi nepaprasti keturkojų žygiai su tikrove turi nedaug ką bendro, išskyrus tvirtą pareigūno ir jo pagalbininko ryšį.

  • Šimtmečio istorija – vieno žmogaus atmintyje

    Šimtmečio istorija – vieno žmogaus atmintyje

    Panevėžyje gyvenantis kone šimtametis dvasininkas vienintelis šalyje atšventė deimantinį kunigystės jubiliejų. Savo akimis regėjęs svarbiausius ano šimtmečio įvykius, jis dar atlieka savo pareigas, dienas leidžia turiningai.

Redakcija. El.p. redakcija@panbalsas.lt, tel. 8 45 555556. Reklamos skyrius. El.p. reklama@panbalsas.lt, tel. 8 45 502022
© 2009 UAB „Panevėžio dienraštis“