 Daiva SAVICKIENĖ
Šiandien naujajame televizijos projekte „Chorų karai“ Panevėžiui atstovaus šešiolika jaunuolių, bandysiančių iškovoti miestui balsingiausiųjų titulą ir jau labdarai paskirtą piniginį prizą. Nepaisydami kylančių sunkumų, choristai tiki pergale.
Projekte „Chorų karai“ susikaus žymiausi šalies atlikėjai ir pramogų scenos atstovai, atskleisiantys naujus gimtojo miesto talentus. Projekte savo gimtiesiems miestams atstovaus Irena Starošaitė, Deivis, Sasha Son(g) ir Evelina Anusauskaitė, Edmundas Seilius, Raigardas Tautkus, Eglė Jurgaitytė. Panevėžį globos dainininkė Mia.
Keis pačią sampratą
Panevėžiečius dainuoti moko moterų vokalinės grupės „Camerata“ vokalistė Sandra Juzėnaitė. Kadangi choras ne tik dainuos, bet ir šoks, šokio subtilybes jiems atskleisti padeda choreografė Ugnė Zanevičiūtė-Audejeva.
VšĮ „Camerata“ projektų vadovė Rita Storastienė, kuruojanti ir Panevėžio chorą, sakė, kad Latvijoje šis projektas vyko jau du sezonus ir yra labai populiarus. Patirtis perimta iš jų. Pasak R. Storastienės, vyks chorų sąjūdis gerąja prasme. Karai, jos manymu, čia gal per aštrus žodis. Tiesiog projekto metu atsiskleis kitokie nei įprasta matyti chorai – modernūs chorai atliks populiarias dainas. Be to, ne tik dainuos, bet ir šoks.
„Akademinio choro sąvoka keičiasi į šiuolaikinio, jauno choro“, – pasakojo projektų vadovė.
Beje, kiekvienam chorui yra paskirta tam tikra spalva. Panevėžiui atiteko daugelio dalyvių trokštama žalia. Tikimasi, kad tokios spalvos apranga padės mūsų miesto choristams laimėti. Pernai tokiame projekte laimėjęs Latvijos choras buvo ištraukęs būtent tokią spalvą.
Visi už vieną
Kiekviename chore dainuos 16 dalyvių – aštuonios merginos ir tiek pat vaikinų. Panevėžiečių amžius – nuo 14 iki 24 metų, visi jie jau ne pirmus metus yra glaudžiai susiję su muzika, ne vienas yra dalyvavęs įvairiuose televizijos ar kituose muzikiniuose projektuose. R. Storastienė pasakojo, kad šiame chore nėra tokių, kuriuos reikėtų mokyti skaityti natas.
Tad galima sakyti, kad visi jie profesionalai.
Chore Panevėžiui atstovaus ir Juozo Miltinio dramos teatro aktorė Toma Razmislavičiūtė. „Su dalyviais susikalbama greitai – jie muzikalūs, jauni ir labai nori dalyvauti“, – sakė R. Storastienė. – Be to, tarp jų susiformavo gražūs, kolegiški santykiai. Dalyviai yra baigę ar dar mokosi įvairiose muzikos įstaigose: keletas jų – Modernaus dainavimo studijoje, Panevėžio muzikos mokykloje, Panevėžio kolegijoje įgiję profesijas, susijusias su muzika, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ir kt. Kai kurių tėvai – muzikantai.
Viena mergina – Gina Kazlauskaitė – turi savo grupę.
Dabar kai kurie dalyviai dirba, yra studentai ar moksleiviai. Tiesa, kai kurie studentai yra pasirinkę nieko bendro su muzika neturinčias specialybes – reklamos vadybą, bioinformatiką ir panašiai – tačiau meilės muzikai nepraradęs nė vienas.
Net keletas choristų šiuo metu gyvena Vilniuje ir iš ten važinėja į repeticijas Panevėžyje. Kalbinti dalyviai teigė, kad tokį sprendimą paskatino noras kovoti ne už sostinę, kurioje dabar gyvena, o už gimtąjį miestą. Nors ir sunkiai, bet, jų teigimu, įmanoma viską suderinti ir atvykti į repeticijas. Gyvenantiesiems Panevėžyje taip pat tenka nemažai ko atsisakyti, nes repeticijos vyksta kasdien vakarais po tris valandas – šeštadieniais bus vykstama į Vilnių, ir tik sekmadienis laisva diena. Tačiau tikino suprantantys bendrą tikslą.
Pasiteiravus, kas paskatino dalyvauti atrankoje, dalyviai tvirtino norintys atstovauti savo miestui, įgyti patirties, įrodyti, kad ir Panevėžys vertas vadintis balsingiausiu. Dalyvių teigimu, nesvarbu, kurią vietą užims – pirmą ar paskutinę – jie laimėjo dalyvaudami projekte. Vis dėlto kartu nestokojo vilčių ir optimizmo laimėti.
Beje, kolektyvas labai greitai „susiklijavo“ ir dalyviai jį vadina „All for One“ – visi už vieną.
Garsins Panevėžį
Tačiau netrūksta ir įvairių rūpesčių. Pasak projektų vadovės
R. Storastienės, jų stengiamasi kuo mažiau užkrauti ant dalyvių pečių.
Pasak jos, miestas choro neremia visiškai – nepadėjo išspręsti net autobuso problemos. Beje, kituose miestuose šios problemos sprendžiamos lengviau. Kai kur chorams net neteko ieškoti paramos – atsirado, kas pasiūlė patys.
„Miestas – be valdžios, galbūt sudėtinga spręsti tokius dalykus“, – svarstė projektų vadovė.
Nerimaujama ir dėl aprangos. Pasak jos, drabužiai bus kuklūs, tačiau įvaizdį teks keisti, ieškoti būdų, kaip gražiai atrodyti. Norint sužavėti žiūrovus, teks įdėti dar daugiau širdies šilumos. Taip pat ieškoma rėmėjų, kad prisidėtų kas kiek gali.
Šiandien vyks visų chorų prisistatymas, jam pasirengta, tačiau, pasak R. Storastienės, vėluoja kito šeštadienio dainos natos – trečiadienį jų dar neturėta.
„Antrojo kūrinio dar neturime. Visiems lengvas šokas“, – nerimavo ji.
Kitam šeštadieniui chorui pasiruošti per tokį trumpą laiką bus nelengva. Tačiau entuziazmas ir meilė muzikai visus veda į priekį.
Projektų vadovė pasakojo, kad su pagrindine atlikėja Mia repetuota mažai, nes ji buvo užkimusi. Tiesa, repeticijų dar bus šįryt, tačiau neslėpė, kad bus sudėtinga. Beje, R. Storastienei bendravimas su Mia padarė gerą įspūdį.
„Ji be jokių žvaigždiškumų, ambicijų. Be to, ėmėsi kovoti už mūsų miestą“, – sakė ji.
Projekto organizatoriai neatsižvelgė ir į siūlymus dainuoti norimus kūrinius. Beje, kol kas nesigilinta, kuris choras galėtų būti stipriausias varžovas. Tiesiog galvota, kaip geriau pasiruošti, išspręsti muzikines ir choreografijos problemas.
„Ir dalyviams patarėme šeštadienį nesidairyti, kaip ten kas, o daugiau rūpintis savimi, kaip pasiekti geriausią rezultatą“, – sakė projektų vadovė.
Paaukos senelių namams
Choras garsins paprastų panevėžiečių vardą, tad labai tikisi jų palaikymo. Beje, šis projektas ne komercinis, o labdaros. Tad, laimėjus chorui, išloštų ir pats miestas – pagrindinis piniginis prizas nukeliautų numatytai įstaigai. Panevėžyje pasirinkti Šv. Juozapo globos namai.
Globos namų direktorius Patrikas Skrudupis labai džiaugiasi tokia iniciatyva ir dėkingas už parodytą dėmesį. Jo manymu, tai reiškia – globos namus pastebėjo, išreiškė, kad seneliai neatskirti nuo visuomenės. Kartu neformuojamas įvaizdis, kad visuomenėje gyvena jauni, sveiki žmonės, o prisimenama, kad yra ir senstančių, ir žmonių su negalia.
JAV tokie dalykai yra populiarūs. Pasak P. Skrudupio, sveikintina, kad laisvalaikio leidimas, pramogos, pasilinksminimai yra siejami su konkrečia labdaringa veikla. Tokiu būdu pavyksta išspręsti vieną kitą socialinę problemą.
Jei Panevėžio choras laimėtų, pinigai nebūtų tuščiai išmėtyti. Įstaiga įsigytų konkrečius daiktus, labai padedančius kasdienybėje tiek gyventojams, tiek personalui – būtų nupirkti keltuvai. P. Skrudupis pasakojo, kad įstaiga veikia dar tik metus. Ji buvo kuriama krizės metais, todėl labai daug ko trūksta. Tad „Chorų karus“ šių globos namų gyventojai būtinai žiūrės. Be to, tai bus išnaudojama ir kitam tikslui – gyventojams ir personalui suartinti.
| 
