MIESTASLIETUVAPASAULISVERSLASKRIMINALAITEMASPORTASSVEIKATASAVAITGALISĮVAIRENYBėS
2010 m. liepos 29 d., ketvirtadienis

Savaitgalis

Tarnautoja nuovargį nuplauna krepšinio aikštelėje

Rašyti komentarą

Neringa MARTINKUTĖ

Genutė Mekienė, Panevėžio moterų senjorių krepšinio komandos įžaidėja, juokauja, kad krepšinio atsisakytų nebent tuomet, jei iš kolegių krepšininkių išgirstų: „Eitum tu geriau jau šaškėmis žaisti“

Miesto Savivaldybės kanceliarijos vyresnioji specialistė Genutė Mekienė, nuo 1983 metų dirbdama tuomečiame Panevėžio vykdomajame komitete, o paskui Savivaldybėje, gydytojų prašyti nedarbingumo lapelio buvo priversta vos kelis kartus.

 

Jaunatviška ir energinga
 
Liekną, žvalią, visada pasitempusią ir jaunatviškai atrodančią moterį aplenkė ir praėjusį gruodį daug panevėžiečių į patalą paguldęs gripas.
53-ejų metų ponios Genutės bendradarbiai tuo visai nesistebi – administracinės komisijos prie miesto Tarybos atsakingoji sekretorė jau daug metų aktyviai sportuoja, yra miesto moterų senjorių krepšinio komandos narė.
 
Mankštai neturi bendraminčių
 
„Ligos mane iš tikrųjų puola mažiau, bet nežinau, ar čia sportas padeda, ar man tiesiog sekasi nepasiligoti“, – juokėsi G. Mekienė, paklausta, kaip atsispiria visokiems negalavimams ir virusams.
„Panevėžio balso“ pašnekovė tvirtino ypatingų valgių nesirenkanti, taip pat nedaranti ir rytinės mankštos. „Vienai sportuoti man neįdomu, man reikia kolektyvo. Nebent vaikai gyventų kartu, tada mankštintumės kartu“, – paaiškino ponia Genutė.
Savivaldybės tarnautojos sūnus Dainius studijuoja ir gyvena Šiauliuose, o duktė Giedrė kremta mokslus Vilniaus dailės akademijoje. „Vienas vaikas studijuoja interjero dizainą, kitas – audiovizualinius menus. Mano svajonė, kad jie taps sportininkais, neišsipildė, o mano vyras atžalų pasirinkimu labai džiaugiasi“, – sakė ponia Genutė.
 
Dėkinga mokytojui
 
G. Mekienė yra kilusi iš Žemaitijos, Šilutės rajono.
Už įskiepytą poreikį judėti, o ypač už iki šiol neblėstančią meilę krepšiniui moteris dėkinga savo mokyklos kūno kultūros mokytojui.
„Šis žmogus man ir dabar tebėra pati šviesiausia asmenybė. Mokytojas sugebėdavo kiekviename vaike įžvelgti gabumus, mokėdavo uždegti sporto aistra. Dar ir dabar buvęs mokytojas per Šilutės rajone tebegyvenančią mano mamą dažnai man perduoda linkėjimus“, – džiaugėsi G. Mekienė.
Pasak ponios Genutės, būdama mokinė ji buvo ir stalo tenisininkė, ir lengvaatletė, tačiau vaikams atsidavusio mokytojo dėka labiausiai pamėgo krepšinį. „Ir paskui – kur tik gyvenimas nutrenkdavo, visur žaisdavau krepšinį“, – nusišypsojo energija ir jaunatviškumu trykštanti moteris.
 
Ir dirbo, ir sportavo
 
G. Mekienė abejonių, kur studijuoti po abitūros egzaminų, neturėjo – tik tuomečiame Kauno kūno kultūros institute. Deja, abiturientės iš Šilutės rajono viltys įstoti į šią aukštąją mokyklą neišsipildė.
„Tais metais mokytis krepšinio daug stojo jaunimo, priklausančio net Lietuvos rinktinei, o aš buvau smulkutė, dar išgirdau repliką, ko neva stoju būdama tokia neaukšta“, – prisiminė dabar miesto moterų senjorių komandoje įžaidėja žaidžianti 167 centimetrų ūgio Genutė.
Kaune ištekėjusi ir susilaukusi sūnaus, G. Mekienė su vyru atvyko į Panevėžį. Čia jos sutuoktinis gavo paskyrimą. Panevėžyje ji iš karto pasiprašė į tuometę „Mediko“ krepšinio komandą.
„Dalyvavome ir respublikinėse varžybose, tačiau didelių laurų nenuskynėme. Treniruodavomės sporto salėje Šermukšnių gatvėje arba dabartinės Konservatorijos sporto bazėje. Tais laikais už sales mokėti nereikėdavo“, – pasakojo dienraščio pašnekovė.
Ponia Genutė dirbo Panevėžio miesto vykdomajame komitete, jos krepšinio komanda įvairiuose turnyruose varžydavosi su rajono vykdomojo komiteto, partijos miesto bei rajono komitetų ekipomis.
„Ir ne tik krepšinis būdavo žaidžiamas. Dažnai vykdavo ir stalo teniso, šaudymo, kitų sporto šakų varžybos. Aną, sovietinį, laikotarpį daug kas nori visai nurašyti, tačiau tada žmonės tikrai daugiau judėjo ir sportavo“, – sakė G. Mekienė.
 
Baudų metimo prizininkė
 
Po dukters gimdymo atostogų Atgimimo metais jau sugrįžusi į miesto Savivaldybę ponia Genutė čia rado suburtą gerą krepšininkų komandą. Jai priklausė ekologas Sigitas Rauba, sekretorė-mašininkė Žydra Andrijauskaitė, kanceliarijos darbuotoja Rita Gineikienė, dabartinis miesto Tarybos narys Rimgaudas Misiūnas, šiuo metu A. Bandzos vaikų globos namams vadovaujantis Sigitas Juodzevičius.
„O neseniai į pensiją išėjusi buvusi Tarybos sekretoriato vyriausioji specialistė Janina Švedavičienė tada buvo labai gabi stalo tenisininkė“, – pridūrė G. Mekienė.
Moteris kuo geriausiais žodžiais atsiliepė apie buvusį jau amžinatilsį Panevėžio krepšinio federacijos prezidentą Vladą Jackevičių. „Šiam energingam žmogui vadovaujant federacijai Panevėžyje būdavo nuolat organizuojamos krepšinio pirmenybės, jam išėjus anapilin nebeliko ir šių, ir daugelio kitų varžybų“, – apgailestavo ponia Genutė.
Šiandien G. Mekienė su miesto moterų senjorių komanda vyks varžytis į Tauragę. Ten rengiamas tarptautinis krepšinio veteranų turnyras.
O prieš kelerius metus panevėžietės šalies čempionate užėmė net antrąją vietą. Tokią pat vietą ponia Genutė yra iškovojusi ir apskrities baudų metimo varžybose. Šį laimėjimą menanti krepšininko statulėlė dabar puošia moters darbo kabinete stovinčią knygų lentyną.
 
Tik aikštelėje jaučiasi gerai
 
Vieną kartą per savaitę G. Mekienė su kolegėmis krepšininkėmis treniruojasi Sporto rūmuose. Pažaisti krepšinio čia taip pat susirenka ir verslininkų, gydytojų, netgi vienas kunigas.
Paklausta, ar po darbo, užuot namuose pailsėjusi kad ir prie televizoriaus, netingi dar keliauti į treniruotę, ponia Genutė tvirtino, jog sportuoti jai yra tokia pat būtinybė, kaip pavalgyti ar įkvėpti oro.
„Kai per atostogas kur nors išvažiuoju ir nepajudu, man ir savijauta pablogėja. O iš treniruočių grįžus taip lengva, gera ir nuotaika puiki“, – sakė pašnekovė.
O kada Genutė žada atsisveikinti su krepšiniu? „Tokių planų neturiu. Nebent tada, kai draugės krepšinio aikštelėje pasakys: eitum tu geriau šaškėmis žaisti“, – linksmai nusijuokė miesto Savivaldybės tarnautoja.

Komentarai

Komentuoti

 

Daugiau naujienų iš Savaitgalis:

  • Į protėvių dvarą – su dovanomis

    Į protėvių dvarą – su dovanomis

    Antrą kartą Bistrampolyje lankosi dvaro statytojo vaikaitis, lenkų kino ir televizijos režisierius Tadeušas Bistramas. Šįsyk į dvarvietę jis atvyko ne tuščiomis rankomis – atvežė paties sukurtus filmus.

  • Amerikiečius valgydina panevėžietiškais ledais

    Amerikiečius valgydina panevėžietiškais ledais

    Užėjusiais karščiais labiausiai džiaugiasi ledų gamintojai. Bendrovės „Pieno žvaigždės“ filialo „Panevėžio pienas“ darbuotojai triūsia išsijuosę ir meldžiasi, kad šiluma Lietuvoje išsilaikytų kuo ilgiau.

  • Kartu ir darbe, ir namie

    Kartu ir darbe, ir namie

    Filmai apie tarnybinius šunis – vieni populiariausių tarp televizijos žiūrovų, tačiau, Panevėžio kinologų teigimu, juose rodomi nepaprasti keturkojų žygiai su tikrove turi nedaug ką bendro, išskyrus tvirtą pareigūno ir jo pagalbininko ryšį.

  • Šimtmečio istorija – vieno žmogaus atmintyje

    Šimtmečio istorija – vieno žmogaus atmintyje

    Panevėžyje gyvenantis kone šimtametis dvasininkas vienintelis šalyje atšventė deimantinį kunigystės jubiliejų. Savo akimis regėjęs svarbiausius ano šimtmečio įvykius, jis dar atlieka savo pareigas, dienas leidžia turiningai.

  • Lietuviškose drobėse – latviškų Joninių tradicijos

    Lietuviškose drobėse – latviškų Joninių tradicijos

    Daug metų Panevėžyje gyvenantis Zigfridas Zoltneris puikiai mena, kaip jo jaunystės laikais Latvijoje būdavo švenčiamos Joninės. Pasirodo, ir kaimynai tą naktį ieško paparčio žiedo – tik latvių mergaitės upėmis vainikų neplukdo.

  • Dvasininko žmonai nesvetimos ir pramogos

    Dvasininko žmonai nesvetimos ir pramogos

    Ištekėjusi už stačiatikių šventiko ponia Marija laiko randa ne tik maldai bei vaikų priežiūrai. Jauna moteris vadovauja cerkvės chorui, rūpinasi šventovės puošimu, o vakare skuba į karatė treniruotes, į žirgyną jodinėti.

  • Ona Kolobovaitė: svarbiausia – nesustoti!

    Ona Kolobovaitė: svarbiausia – nesustoti!

    Operos solistė Ona Kolobovaitė neslepia, kad išgarsėti jai padėjo laimėtas pagrindinis prizas „Triumfo arkoje“. O populiarumas savo ruožtu tapo priežastimi siekti kūrybinių aukštumų.

  • Antarktida pavergė buriuotojo širdį

    Antarktida pavergė buriuotojo širdį

    Panevėžietis inžinierius Valentas Leipus apie Antarktidą žino ne tik iš geografijos vadovėlių ar televizijos kelionių laidų. Panevėžio buriuotojų jachtklubo narys vos prieš kelis mėnesius pats nuplaukė į šį žemyną.

  • Ir fotografui reikia menininko gyslelės

    Ir fotografui reikia menininko gyslelės

    „Išmanyti fototechnikos galimybes – dar ne viskas. Fotografas turi jausti niuansus, kitaip sakant, turėti „cinkelį“, – teigia jau ne tik Panevėžyje, bet ir sostinėje išgarsėjęs panevėžietis fotografas Tomas Stasevičius.

  • Atostogos prie Baltijos grįžta

    Atostogos prie Baltijos grįžta

    Ilgus metus kadaise egzotiški atrodę turkiško ar egiptietiško smėlio paplūdimiai ir vėl dažnam tampa prabanga. Sunkmetis privertė atostogautojus prisiminti Baltijos pakrantę ir iš naujo atrasti mūsiško pajūrio žarstomus malonumus.

Redakcija. El.p. redakcija@panbalsas.lt, tel. 8 45 555556. Reklamos skyrius. El.p. reklama@panbalsas.lt, tel. 8 45 502022
© 2009 UAB „Panevėžio dienraštis“