 Neringa MARTINKUTĖ
Genutė Mekienė, Panevėžio moterų senjorių krepšinio komandos įžaidėja, juokauja, kad krepšinio atsisakytų nebent tuomet, jei iš kolegių krepšininkių išgirstų: „Eitum tu geriau jau šaškėmis žaisti“
Miesto Savivaldybės kanceliarijos vyresnioji specialistė Genutė Mekienė, nuo 1983 metų dirbdama tuomečiame Panevėžio vykdomajame komitete, o paskui Savivaldybėje, gydytojų prašyti nedarbingumo lapelio buvo priversta vos kelis kartus.
Jaunatviška ir energinga
Liekną, žvalią, visada pasitempusią ir jaunatviškai atrodančią moterį aplenkė ir praėjusį gruodį daug panevėžiečių į patalą paguldęs gripas.
53-ejų metų ponios Genutės bendradarbiai tuo visai nesistebi – administracinės komisijos prie miesto Tarybos atsakingoji sekretorė jau daug metų aktyviai sportuoja, yra miesto moterų senjorių krepšinio komandos narė.
Mankštai neturi bendraminčių
„Ligos mane iš tikrųjų puola mažiau, bet nežinau, ar čia sportas padeda, ar man tiesiog sekasi nepasiligoti“, – juokėsi G. Mekienė, paklausta, kaip atsispiria visokiems negalavimams ir virusams.
„Panevėžio balso“ pašnekovė tvirtino ypatingų valgių nesirenkanti, taip pat nedaranti ir rytinės mankštos. „Vienai sportuoti man neįdomu, man reikia kolektyvo. Nebent vaikai gyventų kartu, tada mankštintumės kartu“, – paaiškino ponia Genutė.
Savivaldybės tarnautojos sūnus Dainius studijuoja ir gyvena Šiauliuose, o duktė Giedrė kremta mokslus Vilniaus dailės akademijoje. „Vienas vaikas studijuoja interjero dizainą, kitas – audiovizualinius menus. Mano svajonė, kad jie taps sportininkais, neišsipildė, o mano vyras atžalų pasirinkimu labai džiaugiasi“, – sakė ponia Genutė.
Dėkinga mokytojui
G. Mekienė yra kilusi iš Žemaitijos, Šilutės rajono.
Už įskiepytą poreikį judėti, o ypač už iki šiol neblėstančią meilę krepšiniui moteris dėkinga savo mokyklos kūno kultūros mokytojui.
„Šis žmogus man ir dabar tebėra pati šviesiausia asmenybė. Mokytojas sugebėdavo kiekviename vaike įžvelgti gabumus, mokėdavo uždegti sporto aistra. Dar ir dabar buvęs mokytojas per Šilutės rajone tebegyvenančią mano mamą dažnai man perduoda linkėjimus“, – džiaugėsi G. Mekienė.
Pasak ponios Genutės, būdama mokinė ji buvo ir stalo tenisininkė, ir lengvaatletė, tačiau vaikams atsidavusio mokytojo dėka labiausiai pamėgo krepšinį. „Ir paskui – kur tik gyvenimas nutrenkdavo, visur žaisdavau krepšinį“, – nusišypsojo energija ir jaunatviškumu trykštanti moteris.
Ir dirbo, ir sportavo
G. Mekienė abejonių, kur studijuoti po abitūros egzaminų, neturėjo – tik tuomečiame Kauno kūno kultūros institute. Deja, abiturientės iš Šilutės rajono viltys įstoti į šią aukštąją mokyklą neišsipildė.
„Tais metais mokytis krepšinio daug stojo jaunimo, priklausančio net Lietuvos rinktinei, o aš buvau smulkutė, dar išgirdau repliką, ko neva stoju būdama tokia neaukšta“, – prisiminė dabar miesto moterų senjorių komandoje įžaidėja žaidžianti 167 centimetrų ūgio Genutė.
Kaune ištekėjusi ir susilaukusi sūnaus, G. Mekienė su vyru atvyko į Panevėžį. Čia jos sutuoktinis gavo paskyrimą. Panevėžyje ji iš karto pasiprašė į tuometę „Mediko“ krepšinio komandą.
„Dalyvavome ir respublikinėse varžybose, tačiau didelių laurų nenuskynėme. Treniruodavomės sporto salėje Šermukšnių gatvėje arba dabartinės Konservatorijos sporto bazėje. Tais laikais už sales mokėti nereikėdavo“, – pasakojo dienraščio pašnekovė.
Ponia Genutė dirbo Panevėžio miesto vykdomajame komitete, jos krepšinio komanda įvairiuose turnyruose varžydavosi su rajono vykdomojo komiteto, partijos miesto bei rajono komitetų ekipomis.
„Ir ne tik krepšinis būdavo žaidžiamas. Dažnai vykdavo ir stalo teniso, šaudymo, kitų sporto šakų varžybos. Aną, sovietinį, laikotarpį daug kas nori visai nurašyti, tačiau tada žmonės tikrai daugiau judėjo ir sportavo“, – sakė G. Mekienė.
Baudų metimo prizininkė
Po dukters gimdymo atostogų Atgimimo metais jau sugrįžusi į miesto Savivaldybę ponia Genutė čia rado suburtą gerą krepšininkų komandą. Jai priklausė ekologas Sigitas Rauba, sekretorė-mašininkė Žydra Andrijauskaitė, kanceliarijos darbuotoja Rita Gineikienė, dabartinis miesto Tarybos narys Rimgaudas Misiūnas, šiuo metu A. Bandzos vaikų globos namams vadovaujantis Sigitas Juodzevičius.
„O neseniai į pensiją išėjusi buvusi Tarybos sekretoriato vyriausioji specialistė Janina Švedavičienė tada buvo labai gabi stalo tenisininkė“, – pridūrė G. Mekienė.
Moteris kuo geriausiais žodžiais atsiliepė apie buvusį jau amžinatilsį Panevėžio krepšinio federacijos prezidentą Vladą Jackevičių. „Šiam energingam žmogui vadovaujant federacijai Panevėžyje būdavo nuolat organizuojamos krepšinio pirmenybės, jam išėjus anapilin nebeliko ir šių, ir daugelio kitų varžybų“, – apgailestavo ponia Genutė.
Šiandien G. Mekienė su miesto moterų senjorių komanda vyks varžytis į Tauragę. Ten rengiamas tarptautinis krepšinio veteranų turnyras.
O prieš kelerius metus panevėžietės šalies čempionate užėmė net antrąją vietą. Tokią pat vietą ponia Genutė yra iškovojusi ir apskrities baudų metimo varžybose. Šį laimėjimą menanti krepšininko statulėlė dabar puošia moters darbo kabinete stovinčią knygų lentyną.
Tik aikštelėje jaučiasi gerai
Vieną kartą per savaitę G. Mekienė su kolegėmis krepšininkėmis treniruojasi Sporto rūmuose. Pažaisti krepšinio čia taip pat susirenka ir verslininkų, gydytojų, netgi vienas kunigas.
Paklausta, ar po darbo, užuot namuose pailsėjusi kad ir prie televizoriaus, netingi dar keliauti į treniruotę, ponia Genutė tvirtino, jog sportuoti jai yra tokia pat būtinybė, kaip pavalgyti ar įkvėpti oro.
„Kai per atostogas kur nors išvažiuoju ir nepajudu, man ir savijauta pablogėja. O iš treniruočių grįžus taip lengva, gera ir nuotaika puiki“, – sakė pašnekovė.
O kada Genutė žada atsisveikinti su krepšiniu? „Tokių planų neturiu. Nebent tada, kai draugės krepšinio aikštelėje pasakys: eitum tu geriau šaškėmis žaisti“, – linksmai nusijuokė miesto Savivaldybės tarnautoja. | 
