 Živilė RANCOVIENĖ
„Jos drobės – tai tarsi langas į kaimą mylinčio žmogaus sielą“, – sakė į asmeninę Genės Sutkuvienės tapybos darbų parodą susirinkę Naujamiesčio apylinkių gyventojai
Dar naujamiestiečiai juokavo, esą tik meilė gamtai „iškrapštė“ tautodailininkę iš Panevėžio ir ji gražioje Naujamiesčio vietelėje drauge su šeima sukūrė tikrą karalystę.
Menas gelbėjo nuo įtampos
Panevėžietę pedagogę Genę Sutkuvienę visada traukė kaimas, jo žmonės, jų darbai, gamtos grožybės... Paprastai kalbant – gyvenimo būdas. Juk pati dailininkė gimė valstiečių šeimoje Dragonių kaime netoli Panevėžio. Tėvai buvo pažangūs žmonės, todėl, matę dukros polinkius, paaugusią išleido mokytis į Panevėžio Jono Švedo pedagoginę muzikos mokyklą. Čia dukra, sukdamasi tarp būsimų menininkų, įgijo ikimokyklinio auklėjimo specialybę. Baigusi mokyklą, mokslų jaunoji auklėtoja nebaigė – įstojo į Šiaulių pedagoginį institutą, taip pat pasirinkusi ikimokyklinio auklėjimo pedagogikos ir psichologijos specialybę. Vėliau baigė ir specialųjį pedagogo logopedo ir surdopedagogo kursą.
Jauna mergina, nuo pat šešiolikos metų mokydama vaikus ir taip įpratusi užsidirbti duonai, nepabūgo sudėtingos ir daug kantrybės reikalaujančios profesijos, kartais kantrybę išsunkdavusios iki paskutinio lašelio. Tačiau dėkingos sunkiai kelią į gyvenimą besiskinančių vaikučių akys nubraukdavo besikaupiančią ašarą ir mokytoja sėsdavo prie molberto, pastatyto pačiame ramiausiame buto kampelyje.
Atsipalaiduodama kurdama dailininkė darė stulbinamą pažangą, o po daugybės asmeninių parodų buvo priimta į Lietuvos tautodailininkų sąjungą.
Gamta ir paprastas Lietuvos žmogus vis dažniau šaukė G. Sutkuvienę iš miesto į apylinkes, kol pagaliau moters šeima nusprendė visam laikui pabėgti iš didmiesčio ir įsikurti Naujamiestyje, atokesnėje sodyboje, kur apstu gamtos, daug čiulbesio, čirškesio ir tarškėjimo. Žydinčių medžių apsuptyje pavasariai tarsi įgavo naują prasmę, kaip ir logopedės darbas Smilgių vidurinėje mokykloje bei apylinkių ikimokyklinio ugdymo įstaigose.
Temos – artimos širdžiai
Dailininkės G. Sutkuvienės tapybos darbų parodos atidarymas Smilgių kultūros namų salėje tapo tikra švente gyvenvietės žmonėms ir svečiams atvykėliams.
Atidarymo ceremonijoje koncertavo vietiniai mažieji atlikėjai – pianistai ir atlikėjai liaudies instrumentais. Ypač didelio pasisekimo sulaukė senamadiškas vyresnio amžiaus vietinių moterų ansamblis, delikačiai pasirinkęs nostalgišką jaunystės meilės dainų repertuarą. Įspūdį darė ir senove dvelkianti dainininkių apranga – retro skrybėlaitės, dabitiškai puoštos palaidinukės, perlamutro karoliai, kruopščiai priderinti kiti aksesuarai.
Po koncerto tarusi sveikinimo žodį kultūros namų direktorė Lina Narkevičienė apie parodos ekspoziciją paprašė papasakoti „Paletės“ studijos vadovą dailininką Vladislavą Vaišvilą. Jis pabrėžė, kad parodos autorė, jau daug metų lankanti minėtą studiją, yra nusipelniusi pačių gražiausių žodžių ir kaip žmogus, ir kaip menininkė. Tai esanti perspektyvi, daug galimybių turinti dailininkė, tapanti ne tik peizažus, bet gerai įvaldžiusi ir gana sudėtingą portreto žanrą. Tačiau būtent G. Sutkuvienės dailininkės tapytos gėlės tarsi iš naujo atskleidžia gamtos turtingumą, savitumą ir tą sugebančio matyti žmogaus suvokimą bei požiūrį. Autorės realaus pasaulio perfrazavimai rodo itin didelį kūrybinį potencialą. V. Vaišvilos tikinimu, visos kūrėjos gėlės paveiksluose tobulai įvestos į erdvę, jaučiama visuma, kiekvienas darbas savaip spalvingas, natiurmortai tobulai išmąstyti.
Po tapybos studijos vadovo kalbos ir šauniai sudainuotų „Ilgiausių metų“ susirinkusieji dar kartą dėmesingai apžiūrėjo parodą, tarsi norėdami prie ko nors prikibti. Natūralu: šiandienos kaimo žmogui prasto daikto nebepateiksi.
Gražių pasibuvimų daugėja
Kai svečiai susėdo prie tradicinio kavos puodelio, kultūros namų vadovė L. Narkevičienė reziumavo: parodos autorė yra labai drąsus žmogus, jei sugeba užsiimti veikla, kuri „suėda ir energiją, ir laiką“. Ir ne tik.
G. Sutkuvienė dalyvauja visuose mokyklos renginiuose, aktyvi Naujamiesčio bendruomenės veikloje, ugdo piešiančių mokinių grupelę. Mokytoja – universalus žmogus. Ir ne ji viena. Apylinkėse talentai auga lyg grybai po lietaus, mat vaikai nuo mažų dienų ugdomi būreliuose. Gabesnieji nuolat dalyvauja Kaziuko mugėse su įvairiausiais meniniais darbeliais – karoliais, siuviniais, dekoratyvinėmis sagomis, veltiniais suvenyrais, tapyba ant šilko skiaučių ir kt. Tuo užsiima būrelių vadovė Eligija Ručinskienė.
Bet kokiai meninei veiklai vietos bendruomenė skiria daugiausia dėmesio. Todėl, vietos gyventojų įsitikinimu, jų krašte pastebimai sumažėjo girtuoklių. „Na, žinoma, išskyrus etatinius, nebepataisomus“, – priduria su šypsniu. | 
