 Živilė RANCOVIENĖ
Tik įžengęs į Peleckų sodybą suvoki, jog čia gyvena netradiciškai besitvarkantys šeimininkai, kuriems užtenka laiko ir apie darbus, ir apie aplinkos grožį pagalvoti
Vytauto ir Monikos Peleckų šeima namus Dembavoje statyti pradėjo prieš šešiolika metų. Išauginę tris vaikus – dvi dukras ir sūnų, sutuoktiniai planavo ateisiančią senatvę praleisti drauge su dukra Giedre, jos vyru Vytautu ir dviem anūkėliais.
Kūrė šešiolika metų
Tačiau gerai suvokdami, kad bėgantys metai tiek jaunam, tiek senam diktuoja savitą gyvenimo būdą, viršutiniame aukšte įsikūrusiai jaunai šeimai įrengė atskirą įėjimą.
Antroji Peleckų dukra Zita apsigyveno sostinėje, o štai sūnus Vaidas sodybą įsikūrė visai arti tėvų – taip pat Dembavoje.
Pasirūpinę vaikų ateitimi, senieji tėvai pradėjo ruoštis savo brandos amžiui, turėjusiam atnešti laisvę visų svajonių įgyvendinimui. O tų svajonių, anot Vytauto ir Monikos, būta labai daug. Kol namo, skirto dviem šeimoms, projektą planavo vyras, žmona iš karto įniko puošti aplinką, tvarkyti gėlynus. Ji, kaip ir dera rūpestingai šeimininkei, budria akimi prižiūrėjo būsimo namo kilimą. M.Peleckienė nuoširdžiai pasidžiaugė, kad profesionalus projektuotojas architektas, niekada negailėjęs gerų patarimų, paliko vietos ir šeimininkų fantazijai. Todėl šiandien į dembaviečių namus užsukusį svečią būstas stebina savo išradingu vidaus planu – raitytais koridoriais, nestandartiškai suformuotomis erdvėmis, arkų romantika ir kitokiomis įdomybėmis. Visa tai akivaizdžiai byloja, jog šiuose namuose nuobodybei vietos niekada nebuvo.
Praktiškas grožis
Užmetus akį į rudenėjančius želdynus, kurių Peleckų sodyboje itin gausu, stebina didelio ploto sklypo panorama. Pirmas įspūdis toks, kad tokios grožybės turėtų „suėsti“ visą šeimininkų laiką ir nepalikti jo net poilsiui. Tačiau ilgiau pasivaikščiojus pradedi suvokti, jog aplinka žavi ne tik šeimininkų rankomis kurtu ir puoselėtu, bet ir natūraliu grožiu, ir tarsi iš pirmo žvilgsnio nepastebimu praktiškumu, sumaniai taupančiu laiką, energiją ir darbą.
Čia šeimininkaujanti M.Pelec-kienė tvirtina, kad visi sodybos landšafto „projektai“ buvo pačių sukurti žiemą, kada ilgi vakarai tarsi patys kviečia pamąstymams.
Įvairuojantys sedumai veši didelių plotų sąžalynais ir neleidžia įsiterpti piktžolėms. Be abejo, pavasariais iš po jų išlenda svogūninių augalų žiedeliai. Didžiuliai želdynų plotai tarsi tvarkosi patys, o šeimininkei tenka tik truputį pakoreguoti arba sukurti ką nors neregėto. Taip ponios Monikos valdose atsirado bėgantis upeliukas, kurio srovę varo tarp augalų paslėptas elektrinis motoriukas. Virvenantis upelis subėga į nedidelį baseinėlį, kurio krantus supa drėgmę mėgstantys augalai.
Laisvo laiko nelieka
Ponia Monika sako, kad pati „praėjusi septyniasdešimt penkis gyvenimo universitetus“ jau seniai išmoko gyventi racionaliai. Todėl planuoja įgyvendinti labai daug sumanymų. Kad palengvintų šiuos mamos siekius, sūnus Vaidas nupirko jai naują automobilį. Dabar energingoji moteris sako negalinti atsidžiaugti „naujoviška“ automatine pavarų dėže.
„Kai atsisėdu prie vairo, jaučiuosi tokia jauna, tarsi gyvenčiau žmogaus pavasarį, – juokauja ponia Monika. – Be to, man daug sunkiau vaikščioti, nei važiuoti, be to, vairas labai seniai yra mano kasdienybė“.
Išradinga mama, močiutė labai mėgsta organizuoti šeimos šventes, pasibuvimus ir visada siekia, kad susibūrimai būtų prasmingi. Monikos ir Vytauto Peleckų namuose rengiamose šventėse niekada netrūksta išradingumo. Taip pat stengiamasi nevartoti stiprių alkoholinių gėrimų. Tačiau svečiai nenuobodžiauja, nes sukuriami labai spalvingi ir įdomūs scenarijai. Pati užaugusi gausioje aštuonių vaikų šeimoje, M.Peleckienė moka įsiklausyti į kitų žmonių poreikius, suprasti jų lūkesčius, palengvinti gyvenimo kasdienybę, geromis emocijomis papuošti šventes, nes žino, kad spalvinga šventė yra tarsi tramplinas į našų darbą. Ponia Monika puikiai eiliuoja proginius kupletus, dainuoja, o jos balsas skamba taip, tarsi laiko pirštai jo niekada nebūtų palietę. Ji sako, kad jos egzistencijos devizas yra labai ryškus, kategoriškas ir trumpas: „Gyvenimas yra stebėtinai gražus“. |
