 Živilė RANCOVIENĖ
Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijoje 8 pedagogų ir dar 30-ies aptarnaujančių darbuotojų būrys visada mielai remia sporto renginius, žinodami, kad po jų mokiniai su dar didesne energija kibs į rimtuosius mokslus.
Mokyklos vadovas Vaidas Pocius, pasidžiaugęs dalykiniais mokyklos pasiekimais ir užklasinės veiklos bei neformaliojo ugdymo rezultatais, priminė, kad pernai tarp abiturientų buvo net du šimtukininkai, o tai jau esąs vienas puikiausių įvertinimų rajone.
Telkia bendriems tikslams
Prieš puspenktų metų savo veiklą pradėjęs rajono Savivaldybės Švietimo, Kultūros ir sporto skyriuje vyriausiojo specialisto pareigose, V. Pocius, konkuruodamas su dar dviem kandidatais, laimėjo atvirą konkursą užimti direktoriaus postą šioje mokykloje.
Savo dar trumpą mokyklos vadovo veiklą pradėjo įdomiais ir plačiais pedagoginės įtaigos vieškeliais. Direktorius pasidžiaugė, esą šiuos vieškelius tiesti padeda dar ir pati gamta – dieviška aplinka, įstabus Nevėžio vingis, žydinčios pakrantės pavasariais, regioninio parko spalvų kaita ligi pat paskutinio rudens atodūsio. „Todėl visai logiška, kad turime veiklų mokyklos žvejų būrelį su savo tradicijomis, išradingus žvejo dienos paminėjimus“, – pasakojo direktorius, nepamiršdamas pridurti, kad Lietuva yra krepšinio šalis, todėl šio sporto mėgėjai gimnazijoje yra susibūrę į gausų ir energingą būrį. „Šiandien vyksianti penktų ir šeštų klasių šventė „Šeimų estafetė“ – pirmas bandymas į mokyklos gyvenimą įtraukti ir mokinių tėvus.“
Pieno gėrimas turi tradicijas
Kol vyresnieji ruošėsi savo šventei, pradinukai rinkosi į kasdienę pieno gėrimo ceremoniją. Už šiuos susibūrimus atsakinga mokytoja Skirma Juknevičienė papasakojo, kad pieno gėrimą paversti švente teko todėl, kad kitaip vaikai taip jiems augti reikalingo produkto paprasčiausiai neišgeria.
Dėl mokytojos išradingumo per pirmąją pertrauką daug kalcio ir vitaminų turintis Žemaitijos pienas vaikų burnose pranyksta akimirksniu. Ši gėrimo akcija mokykloje vyksta jau šešerius metus. Šiemet aktyviausi pieno gėrimo akcijos dalyviai bus apdovanoti įdomiais suvenyrais. Tai progai vaikai valgyklos stalelius puošia savo darbo servetėlėmis ir vitaminais, o 4a klasės mergaičių barmenių galvas dengia stilizuoti apdangalai. „Tikiu, kad užaugs sveika ir stipri pamaina mūsų mokyklos sportininkams“, – džiaugiasi šios puikios išmonės iniciatorė.
Pirmąkart dalyvauja ir tėvai
Mokytojos tikinimu, vyras auklėtojas Lietuvos mokyklose – didelė prabanga, nes stipriosios lyties atstovų čia visada trūko. Nors, anot Krekenavos mokyklos vadovo, Panevėžio rajono mokyklose vyriško prado nemažai – iš aštuonių gimnazijų ir mokyklų vyrai direktoriai net šešiose mokymo įstaigose. Minėtos mokyklos 5b klasės auklėtojas mokytojas Vidas Juknevičius, kol jo auklėtiniai ir jų tėvai ruošė vaišes dalyviams pasistiprinti prieš šventę, mielai sutiko papasakoti apie savo ir auklėtinių kasdienybę.
Nūdienai ypač reikalingus istorijos mokslus dėstantis pedagogas pasidžiaugė, kad dėstomu dalyku turįs visas galimybes ne tik suteikti reikalingų žinių, bet ir auklėti tikrą savo krašto patriotą, o to itin reikia dar nesustiprėjusiai Lietuvai, kenčiančiai didelius nepriteklius ir skurdą. O tai pradeda griauti net pačius švenčiausius idealus. Mokytojas sako, kad savo krašto istorijos žinojimas jaunam žmogui atveria visas galimybes ne tik mąstyti, bet ir perkainoti vertybes, nes jaunoji karta tik iš senolių pasakojimų žino apie okupacijos baisumus ir skriaudą tautai.
Dėstydamas platų istorijos kursą beveik visose mokyklos klasėse, mokytojas randa galimybių ekskursams į nueitą kelią per dvidešimtį nepriklausomybės metų. V. Juknevičiaus tikinimu, vaikai jau patys bando istorinius faktus susieti su šiandiena, ypač vyresnėse klasėse, nes turi rimtą motyvaciją dar ir dėl būsimų stojamųjų egzaminų į aukštąsias mokyklas.
Mokytojas sako, kad didysis persilaužimas paprastai įvyksta devintokams, o jau 12-oje klasėje baigiamąjį istorijos egzaminą renkasi apie 50 procentų absolventų. Smalsiausieji istorijos žinias gilina mokyklos būreliuose. Tačiau pedagogai pasigenda auklėtinių tėvų aktyvumo, gimdytojai neretai visas vaikų problemas suverčia mokyklai. Todėl ir šis pirmasis renginys, nors ir daugiau pramoginis, kartu su tėvais yra pirmas bandymas ir juos aktyviau įtraukti į mokyklos gyvenimą.
Mokytojas drauge su kolege Rūta Adamkevičiene jau rengia viktoriną, skirtą nepriklausomos Lietuvos problemoms – sunkumams ir, nors ir nedideliems, pasiekimams. Deja, renginius labai riboja finansinės galimybės, nes materialinis finansavimas priklauso nuo mokinių skaičiaus, o jų, deja, kiekvienais metais mažėja.
Ir dar – istorijos mokytojus glumina keistoki neatitikimai: ministerija pageidauja mokyklose mokymo krūvį mažinti, tačiau tai pradeda nebeatitikti stojamųjų egzaminų į aukštąsias mokyklas reikalavimų.
Išsakęs dalykines mokyklų problemas, auklėtojas V. Juknevičius pasidžiaugė auklėjamosios 5b klasės vaikais, kurie auga ir į gyvenimą stiebiasi tiesiog akyse. Draugiška jo klasė tampa vis išradingesnė, vaikai judrūs, linksmi, guvūs, klegantys, nėra piktybiškų.
Pats smagumėlis
Kai tėvai baigė gerti kavą, vaikai sudorojo saldumynus, o auklėtojas užbaigė pamąstymus spaudai, prasidėjo didysis sujudimas, kokį paprastai sukelia linksmų varžytuvių nuojauta. Šokėjų grupė sušoko žavų ančiukų šokį. Visos komandos, o jų buvo net keturios, prisistatė viena išradingiau už kitą, o vertinimo komisijai susėdus į savo vietas, prasidėjo linksmos, smagios, draugiškos ir neformalios varžybos, kuriose dalyvavo ir tėvų komanda. Vaikai šnibždėjosi, esą būtina kuo slapčiausiai stebėti, kad anie net nebandytų sukčiauti. Mat tėvai varžybose su atžalomis turėjo dalyvauti be jokių išlygų. Vaikai kalbėjo, jog įdomiausia turėtų būti tada, kai tėvams teks šokinėti su kamuoliu tarsi kokioms varlėms.
Komandų dalyviai netvėrė savo kailyje, kai kurie bandė sukčiauti. Jaunystė, energija, judrumas, azartas liejosi tarsi srauniausia upė. Ir nurimo tik tada, kai visos rungtys buvo išsemtos. O jų būta tikrai nemažai.
Šventės pabaigoje visos komandos apdovanotos nominacijomis ir taurėmis.
Aukščiausia nominacija ir didžiausia taurė atiteko 5b klasei – už masiškumą, aktyvumą ir gausų bei aktyvų tėvų dalyvavimą. |
