MIESTASLIETUVAPASAULISVERSLASKRIMINALAITEMASPORTASSVEIKATAĮVAIRENYBėS
2012 m. vasario 04 d., šeštadienis

Sodžius

Kaimo vaikai linkę į saviraišką

Skaityti komentarus (3)

Živilė RANCOVIENĖ

Ėriškių kultūros centro gitaristų ansamblis „Styga“, susikūręs prieš trejetą metų, šiandien jau vienija penkiolika entuziastų. Jų gabi vadovė Renata Laučkienė pati rašo atskiriems muzikantams partijas.

Dar vasarą neišvažiavusių merginų būrelis buvo sutūpęs apie savo vadovę ir linksmai šypsojosi. Džiugiai pasakojo apie tai, kad niekur kitur nesusirenkanti tokia gera kompanija, kaip į ansamblio repeticijas.

 

Pasakoja pačios dalyvės
 
Audronė, jau turinti dvejų metų patirties, tvirtino, kad šiame būryje smagu groti dar ir todėl, kad visos čia jaučiasi labai reikalingos, svarbios ir viską mokančios. Geroji jų vadovė ansamblio partijas rašo pati. Be to, ji visada būna linksma ir labai graži. Velnių gauna labai retai.
Akvilė, žadanti tapti muzike profesionale, sakė, kad šiame būryje ji išmoko groti gitara, dainuoti. Ji taip pat mokosi pati sau akompanuoti. Paprašyta padainuoti, mergina užtraukė melodiją ryškiai skardžiu balsu, turinčiu aiškią dikciją. Savo kūrybos dainą lydėjo ryškūs artistiški judesiai, pranašaujantys merginai gerą ateitį.
Labai gabi ir, anot draugių, padykusi Augmina prieš koncertą visada susiima ir persiverčia per galvą, kai reikia padaryti viską kaip priklauso. Tiesa, dėl savo temperamento ji net apdaužė savo gitarą, todėl vadovei instrumentą teko derinti iš naujo.
Merginos džiaugiasi Gerdos pasakojimais, jie labai praverčia poilsio minutėmis. „Pailsėjusios vėl kimbame į darbą ir viską išmokstame žaibiškai“, – sako merginos. Ir dar net keli balseliai priduria: „Labai puikus būrys.“
 
Namai visada svetingi
 
Bendraujant su dainininkėmis aplink visą laiką sukiojosi dar du nenustygstantys piliečiai – tai Renatos globotiniai – šešerių metukų Kristina, šeimoje gyvenanti nuo ketverių metų, ir tik šiemet atvykęs aštuonmetis broliukas Deimantas. Gražu buvo žiūrėti, kaip abu vaikai glaustėsi prie Renatos. Ankstėliau atsikrausčiusi Kristina jau pradeda muzikuoti.
Šie vaikučiai yra kasdienis šeimos džiaugsmas, nes tikruosius savo vaikus tėvai mato labai retai: Simonas ir Ieva mokosi Vilniuje, M. K. Čiurlionio menų mokykloje. Sesuo mokosi groti smuiku, o brolis pasirinko altą. Abu gyvena viename kambaryje mokymo įstaigos bendrabutyje, yra tvarkingi ir savarankiški. Motina sako, kad jų gyvenimo kelias jau nulemtas.
 
Abu sutuoktiniai skirtingi
 
Renata Laučkienė įsitikinusi, kad jos prigimtinis muzikalumas nulemtas motinos, o jos vyras Saulius visai nemuzikalus. Jis yra gaisrininkas. „Tačiau tokio palaikymo man galėtų pavydėti bet kuri primadona. Mano vyras – mano ramybės uostas, atgaiva ir pasididžiavimas. Jis našlaitis, turi tiktai tėtį. Jį užauginusi pamotė, labai praktiška moteris, niekaip negalėjo patikėti, kad iš mūsų poros išeis kas nors gero. Moteris sakė, kad mudu esame labai skirtingi, todėl taikus sugyvenimas neįmanomas. Tačiau mes savo kailiais pajutome, kaip nuostabiai priešybių vienybė gali suvienyti dvi sielas, nes jau nugyvenome gerą krūvą metų ir nė karto nebuvome susipykę.“
 
Nerimo valandos yra menas
 
Miestietė Renata yra didžiausias radinys atgimstančio kaimo gyvenime. Ji sako, kad miesčioniukų laiką suėda kompiuteriai, o kaimietukai daug labiau linkę į saviraišką. Kaimuose į gyvenimą kyla jau nebe tie nedrąsūs piliečiukai – į gyvenimą ateina tikri narsuoliai, norintys iš jo pasiimti geriausia. Tokioje terpėje tarpsta abiejų pusių daugiaplaniškumas, nes kūrybingi vadovaujantieji įgyvendina savo neeilinius kūrybinius sugebėjimus, o kiekvienas mokinys individualiai gauna tiek, kiek gali pakelti. Trumpai tariant, kiekvienam ansamblio dalyviui grojimo natos parašomos individualiai. Jau išbandyti visi muzikiniai stiliai nuo popmuzikos iki džiazo. Unikaliausia, kad visa tai daroma klausos dėka. Tokiomis pat sąlygomis grupė yra pastačiusi net ir miuziklą su gitaromis „Katės“.
Kiek anksčiau vadovės suburta grupė „Gama“ yra išleidusi kasetę su pačių kūrybos įdainavimais.
Nepakeliančiai monotonijos moteriai gyvenimas atseikėjo amžinąjį nerimą, o ji pati įsitikinusi, kad ją globojantys angelai padovanojo jai dar vieną dovaną – nenumaldomą norą piešti. Renata, prisiminusi kažkada baigtą dailės mokyklą, papasakojo, kad jau yra surengusi net keletą savo darbų parodų. Tačiau nenustygstanti muzikė, tautodailininkė teigia, kad pagrindine vertybe ji laikanti žmogaus širdį – mylinčią, plačią, atvirą gėriui ir meilei visomis prasmėmis.

Komentarai

Komentuoti
  • diedukas2010-12-05 14:59

    blefas tos akvilės su gitarom,tik babutei gražu

  • Akvilė2010-10-11 18:49

    Dėkuj labai :)

  • babute2010-06-29 14:37

    labai sauniai atrodo akvile su gitara sekmes tau ir tavo mokytojai

 

Daugiau naujienų iš Sodžius:

  • Jaunąją kartą auklėja vyrai

    Jaunąją kartą auklėja vyrai

    Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijoje 8 pedagogų ir dar 30-ies aptarnaujančių darbuotojų būrys visada mielai remia sporto renginius, žinodami, kad po jų mokiniai su dar didesne energija kibs į rimtuosius mokslus.

  • Vienkiemio erdvė palankiausia mūzoms

    Vienkiemio erdvė palankiausia mūzoms

    Naujamiesčio kaimo gyventojas, dailės dalykų mokytojas Dalius Dirsė sako, kad nūdienos kaimas niekuo nesiskiria nuo miesto. Be to, kaimo gyventojai motorizuoti, jiems pasiekti miesto kultūrą yra vieni juokai.

  • Medžioklė – aistra visam gyvenimui

    Medžioklė – aistra visam gyvenimui

    Brandaus amžiaus Gintautas Želnys yra žvalus ir energingas vyras – sakytum, metų našta jo niekada neslėgė, o priešingai – vis dar dovanoja gyvenimo pilnatvės džiaugsmą.

  • Ilgas veiklos kelias šviesos neužgesino

    Ilgas veiklos kelias šviesos neužgesino

    Panevėžio ir Utenos regionų aklųjų laisvalaikio ir užimtumo centro dramos kolektyvas, jungiantis ir miesto, ir rajono neregius, turi labai senas ištakas nuo tų laikų, kada aklųjų kultūros namai dar net neegzistavo. Grupės istorija prasidėjo 1955 metais.

  • Gyvenimo pilnatvę išliejo žodžių upe

    Gyvenimo pilnatvę išliejo žodžių upe

    Į devintą dešimtį įžengusi Bronislava Sereikaitė-Varkulevičienė dar tebesisuka aktyvaus gyvenimo verpetuose. Per ilgus metus susikaupusius įvykius ji panoro išguldyti prisiminimų knygoje.

  • Ugnis ne tik šildo, bet ir baudžia

    Ugnis ne tik šildo, bet ir baudžia

    Panevėžio rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas Arūnas Blaževičius pasidžiaugė, kad šiemet rajone ugnis šėlo mažiau, tačiau ragina likti budrius, nes nelaimės ateina neįspėdamos.

  • Po trejų metų darbo – solidus išbandymas

    Po trejų metų darbo – solidus išbandymas

    Vos prieš trejetą metų Bernatoniuose susibūręs dūdų orkestras „Dūdesys“ šiandien jau ruošiasi būsimam Lietuvos pučiamųjų instrumentų orkestrų čempionatui. Jo finalas vyks Panevėžyje pavasarį.

  • Tarnystė Bažnyčiai neatskyrė nuo gyvenimo

    Tarnystė Bažnyčiai neatskyrė nuo gyvenimo

    Vėl po gaisro atgimsta Naujamiesčio bažnyčia. O apie ilgą šių Dievo namų istoriją pasakoja ilgametis šios bažnyčios zakristijonas Juozas Misevičius.

  • Kaimo kapinės – tarsi kultūros veidrodis

    Kaimo kapinės – tarsi kultūros veidrodis

    Panevėžio rajono savivaldybės tarybos narė Angelė Pranaitytė, besidominti Panevėžio rajono aplinkinių kaimų kapinaitėmis, aptiko jaudinantį paminklą Vadoklių amžinojo poilsio vietoje.

  • Studentas savaitgaliais kalbina medį

    Studentas savaitgaliais kalbina medį

    Krekenavietis Žygimantas Navikas, studijuojantis KTU medienos gaminių dizaino ir technologijos mokslus, iki šiol savaitgaliais važinėja namo į gimtąjį miestelį, nes čia turi daug veiklos ir net užsidirba lėšų studijoms.

Redakcija. El.p. redakcija@panbalsas.lt, tel. 8 45 555556. Reklamos skyrius. El.p. reklama@panbalsas.lt, tel. 8 45 502022
© 2009 UAB „Panevėžio dienraštis“