MIESTASLIETUVAPASAULISVERSLASKRIMINALAITEMASPORTASSVEIKATASAVAITGALISĮVAIRENYBėS
2010 m. rugsėjo 07 d., antradienis

Sodžius

Nuniokoti želdynai įžiebs konfliktą

Rašyti komentarą

Živilė RANCOVIENĖ

Pavasarį gėlės mieliausios tada, kada vos ima lįsti iš žemės. O tam džiaugsmui gėlynų plotai turi būti itin kruopščiai parengti iš rudens. Šių taisyklių laikosi ir sodybos Dembavoje šeimininkai Vytautas ir Monika Peleckiai.

Jau daug metų Peleckių šeima pavasariais į šalį atideda visus žiemos užsiėmimus ir, anot Monikos Peleckienės, pradeda sveikintis su žaliaisiais draugais, vienas po kito ateinančiais pasitikti pavasario.

 

Pavasario žaluma pati maloniausia
 
Nors šeimos želdynuose augalų šimtai, moteris vienodai myli ir puošnias gėles, ir paprastus Lietuvos pievų žolynėlius. Gražiai sukomponuoti puikiai dera įvairūs sedumų pulkeliai, alpinariumų žolynai, retesnių ir aukštesnių augalų grupelės. Skirtinga lapijos spalva, žiedų forma, žydėjimo laikas teikia visas galimybes įdomiai komponuoti nuo balandžio ligi pirmųjų šalnų rudenį. Sodybos šeimininkė sako, kad ir vyšnia gražiausia, kai šakos dar plikos, bet jau skamba bundančiais pumpurėliais.
Gėlininkė pyksta, kai vos prasikalusius daigelius pavasarį būriais pradeda pulti išalkusios sraigės. Ji tarsi šeimyną kiekvieną rytą apeina visus augalus, kad būtų malonu ne tik pačiai pažiūrėti, bet ir kaimynui ar prašalaičiui.
Moteris dėvi patogią avalynę, kad nevaržytų judesių ir neužmintų ant augalo. Ji negalinti išmesti jokio augalėlio, jeigu susikaupė per daug – geriau atiduodanti kitam. Visoje sodyboje nelikę laisvo plotelio.
Šeimininkė džiaugiasi, kad du maišus augalų išsinešusi senolė Danutė Balčiūnienė, kad daug metų jais grožėjosi jau išėjusi anapilin kaimynė Eugenija Ramanauskienė.
Senolės nuomone, žmogus tarsi klevo lapas, pats gražiausias ir spalvingiausias būna savo gyvenimo rudenį, žinoma, jeigu nedejuoja, nekeikia sunkmečio, o turi gražių užsiėmimų.
Gėlininkė prisipažįsta nepasigendanti neįdomių žmonių, ypač nepakelianti verkšlenančiųjų.
Draugus renkasi kruopščiai. Ir dar priduria, kad bendraminčiams visai nesvarbu metai: „Draugė Rima Žostautienė dar visai jaunutė, mano dukterų amžiaus, tačiau su šia kultūros darbuotoja randame labai daug bendrų minčių ir džiaugsmo.“
M. Peleckienė, išauginusi dvi dukteris ir sūnų, džiaugiasi jų pasiekimais, išskirtiniu dukters iš Vilniaus polinkiu fotografuoti motinos gėlynus. Zita, kūrybinga moteris, jau surengusi ne vieną ekspoziciją tėvų namų temomis – tėvukas namų gėlynuose, mama prie dar tik bundančių raktažolių, į kurias nukreiptas žvilgsnis tarsi laukia paskutinio pavasario akordo. Kiekviena dukters nuotrauka kupina gilios minties ir įdomios kompozicijos.
 
Pats šilčiausias žodis – sesei
 
Monika prašė išskirtinį žodį būtinai dovanoti seseriai Anelei ir jos vyrui Jonui Malinauskui: „Aš į augalijos pasaulį įklimpau sesės dėka dar 1993 metais. Jos šeima turėjo sodą prie Sanžilės upelio, į jį iš viso svieto tempė įvairiausius augalus: pradedant raktažolėmis, katilėliais, baltaisiais dobiliukais, samanėlėmis ir kitais, kurių pavadinimų net ir pati neatsirinkdavo.“
 
Ir šaukštas deguto...
 
Šalia savo nuosavo sklypo prie namo Peleckiai nuo 1993 metų dar dirbo jiems patikėtą žemės plotelį visai netoli namų, kuris šeimai buvo atiduotas neribotam laikui asmeniniam naudojimui.
Sklypo negalėjo privatizuoti tik todėl, kad jis yra žaliojoje zonoje.
Žemė prie pat judrios gatvės buvo itin apleista, prigriozdinta statybininkų paliktų atliekų, sunkių blokelių, plytgalių.
Sutvarkiusi sklypą, šeima mielai žemę nusipirktų arba mokėtų nuomą.
Būgštauta, kad šiais laikais niekuo labai pasitikėti negalima. Deja, įtarimai pasitvirtino: šį pavasarį greta Peleckių dirbamo sklypo pradėtas statyti gyvenamasis namas.
M. Peleckienė guodėsi, kad be jokio raštiško įspėjimo buvo nurėžta dalis jų dirbamo sklypo žemės, sunaikinti brangūs šeimos augalai, sunkusis transportas nuvažinėjo visą pakraštį, dalis žemės atiduota kylančio naujo namo gyventojams.
Pasipiktinusi moteris sakė: „Pinigai kalba, pinigai tyli, pinigai daro sandėrius, tačiau žmogus neturėtų taip barbariškai naikinti augalų. Vaiskrūmiai jau derėjo. Sklypui pagerinti buvome prisivežę žemių.“ Vienu žodžiu, prašalaičiui atrodo, kad konfliktas dar tik prasideda, ir būtų malonu išgirsti, jog jis baigėsi ne per daug skausmingai.

Komentarai

Komentuoti

 

Daugiau naujienų iš Sodžius:

  • Giminės renkasi kiekvieną vasarą

    Giminės renkasi kiekvieną vasarą

    Liepos viduryje Panevėžio rajono Degionių kaime ponios Reginos Mitkienės rūpesčiu pastatyta jauki pavėsinė visada suskamba linksmų balsų šurmuliu

  • Savo pačią vedė antrąkart

    Savo pačią vedė antrąkart

    Energingo guvių akių miežiškiečio Napaleono Skeiverio amžius nenuspėjamas.

  • Kaimo vaikai linkę į saviraišką

    Kaimo vaikai linkę į saviraišką

    Ėriškių kultūros centro gitaristų ansamblis „Styga“, susikūręs prieš trejetą metų, šiandien jau vienija penkiolika entuziastų. Jų gabi vadovė Renata Laučkienė pati rašo atskiriems muzikantams partijas.

  • Meilė gamtai – kartu su motinos pienu

    Meilė gamtai – kartu su motinos pienu

    Šiųmečiuose Lietuvos kaimo šviesuolių rinkimuose „Žaliojo ūkininko – ekologinio ūkio puoselėtojo“ vardą pelnęs Vadaktėlių kaimo gyventojas Vytautas Nefas tikina niekada nesistengęs siekti garbės

  • Pavasario sezoną palydėjo dainų pynėmis

    Pavasario sezoną palydėjo dainų pynėmis

    Kultūros arimų darbuotojai pratę gyventi kitų džiaugsmui ir prasmingam poilsiui. Bernatonių bendruomenės namų renginių organizatorę Audronę Palionienę apima keistokas liūdesys – taip ilgai vėl teks laukti rudeniop prasidedančio šurmulio.

  • Drobėse – tėviškės Žydėjimas

    Drobėse – tėviškės Žydėjimas

    „Jos drobės – tai tarsi langas į kaimą mylinčio žmogaus sielą“, – sakė į asmeninę Genės Sutkuvienės tapybos darbų parodą susirinkę Naujamiesčio apylinkių gyventojai

  • Diena laisvam bendravimui

    Diena laisvam bendravimui

    Gatvės muzikos dienos šventė sparčiai populiarėja ne tik didmiesčiuose. Šiais metais ji pirmą kartą buvo surengta Ramygaloje šiam Aukštaitijos miestui laimėjus solidų projektą ir vieniems metams tapus Lietuvos kultūros sostine.

  • Spygliuočiai – gyvenimo pilnatvei

    Spygliuočiai – gyvenimo pilnatvei

    Vos tik susitikome su gražios sodybos šeimininkais, tapo aišku: sutuoktiniai pasiruošę kalbėti ne apie save, o apie juos supančius žmones – puikius kaimynus, gėlininkus ir abi dukteris, skaidrinančias jų senatvę.

  • Siekis – ugdyti nacionalinius talentus

    Siekis – ugdyti nacionalinius talentus

    Vytauto Mikalausko menų mokykloje buvo parengtas projektas, kurio tikslas – surasti ir atskleisti talentingus muzikai apskrities vaikus: pastebėta, kad jų Panevėžio apylinkėse daugėja

  • Ten, kur vaikų tarsi pupų pėdelių

    Ten, kur vaikų tarsi pupų pėdelių

    Bernatonių bendruomenės namų renginiuose publikos niekada nestinga, o ypač pastaruoju laikotarpiu, šeimose vaikučiams pabirus tarsi iš gausybės rago

Redakcija. El.p. redakcija@panbalsas.lt, tel. 8 45 555556. Reklamos skyrius. El.p. reklama@panbalsas.lt, tel. 8 45 502022
© 2009 UAB „Panevėžio dienraštis“