 PB
Naujamiesčio kultūros centro Dailės galerijos mišrus vokalinis ansamblis, kurį prieš keturiolika metų subūrė vadovas Algis Bukauskas, šiandien jau skina beveik visus laurus Panevėžio rajono apžiūrose bei konkursuose
Dainininkai ne be pasididžiavimo kalbėjo, kad po vieno jų pasirodymo „Sidabrinių balsų“ konkurse kolektyvą pagyrė net pats Vytautas Landsbergis, iš savo aukštų pasiekimų politiniame gyvenime labai maloniai nusileidęs į muzikantų kasdienybę.
Gyrė ir V. Landsbergis
Beje, atlikėjai prisipažino politika nesidomintys, dėl jos negadinantys nervų, juo labiau kad suprantantys neturį nei vilčių, nei galimybių ką nors pakeisti.
„Mūsų politika yra daina“, – sakė ansamblio nariai: vietiniai mokytojai, vyresnių klasių mokiniai ir net studentai, į repeticijas važinėjantys iš Vilniaus. Todėl visai nenuostabu, kad ir per didžiuosius šalčius repeticijos vyko kasdien, mat buvo naudojamasi proga, kad studentai parvyksta namo atostogų. Nesulaikė nei sniego pusnys, į kurias ne kartą buvo įklimpęs į repeticijas iš Panevėžio važinėjantis vadovas. Būdavo, kad A. Bukausko mašinytė tiesiog pakibdavo ant suledėjusios pusnies, o dainininkai įnirtingai griebdavosi kastuvų, juokaudami, kad ir tokia mankšta paįvairina gyvenimą, nes šiandien kaime labai trūksta ne tik pinigų, bet ir pramogų. Kaimiečiai juokavo, esą ansamblį subūrė vietinės moterys, tačiau ir dainuodamos jos labai liūdėjusios, todėl prisikalbinusios net keturis balsingus vyrus. Vienas jų – studentas Žilvinas – dainuoti ateina su mama Rita Liaugaudiene. Ansamblio branduolį, anot pačių dainininkų, sudaro kolektyvo senbuvė Alma Briedienė, Indrė Balčiūnaitė, Sandra Baltramiejūnaitė. Vadovo tikinimu, ne visi dainininkai pažįsta natas, tačiau visi jas turi ir mokosi, kol kas tik stebėdami garsų slinktį, o tai irgi padeda mokantis naują kūrinį. Dainuojantys labai įvairų repertuarą atlikėjai visų kūrinių nebesuskaičiuoja, sako, kad bus apie penkiasdešimt. Kiekvieną repeticiją mokosi ne tik naujų dainų, bet ir pakartoja dalį senųjų. Svarbią vietą užima proginiai kūriniai, skirti religinėms šventėms – Kalėdoms, Velykoms, adventui.
Besąlygiškai rinkdamiesi tik tokį repertuarą, kurį gali įveikti labai gerai, dainininkai pirmenybę atiduoda klasikai. Turėdami gerą dikciją, jie savo repertuare daug kūrinių atlieka lotynų kalba. Didžiausia palaima ansamblio nariai laiko akademinį dainavimą. Drauge dainuoja ir pats vadovas, išskirtinai gražaus balso savininkas, bei jo žmona Aušra Bukauskienė, kukliai įsitraukusi į ansamblio narių būrį ir, kaip retai pasitaiko šiuolaikinėms žmonoms, savo vyrui neduodanti absoliučiai jokių pastabų... Gi dainininkės sutuoktinės akivaizdoje vardija vadovo privalumus, nepamiršdamos ir to fakto, kad sningant per užpustytus kelius vadovas susivežioja tolėliau gyvenančius dainininkus. Pabuvus šiame kolektyve pradedi suvokti, kad tikrą sėkmę lemia ne tik talentai, bet ir nuoširdi draugystė, bendravimo džiaugsmas, malonaus buvimo kartu valandos.
Pasiekimai
Prisimenant, kad 2008 metais šis kolektyvas buvo pripažintas geriausiu Panevėžio rajono mišriu vokaliniu ansambliu, apdovanotu „Grand Pri“ premija, norisi pabrėžti kolektyvo koncertinę veiklą. Solidžios sceninės patirties kolektyvas visada džiugina per tradicinius parodų atidarymus Naujamiesčio dailės galerijoje, važiuoja į visas dainų šventes, mielai koncertuoja apylinkėse, dalyvauja visuose renginiuose, į kuriuos pakviečia rajono Kultūros skyrius.
Naujamiesčio kultūros namų administracijos sienas puošia šio kolektyvo laimėjimų diplomai. Paminint svariausius, nepamirštame Panevėžio rajono vokalinių ansamblių ir solistų festivalio Naujamiestyje, kuriame kolektyvas gavo geriausio mišraus vokalinio ansamblio diplomą, iškovotą Didįjį prizą Ėriškiuose ir daugelį kitų, kuriuos vardyti darosi nebeįdomu, nes tik vieną vienintelį kartą kolektyvui buvo skirta ne pirmoji, o antroji vieta dar 2002 metais vykusiame konkurse Naujamiestyje.
Sąmojingi, linksmi ansamblio dainininkai sako, esą jiems didžiausia šventė ne tik konkursai, laimėjimai, bet ir kiekviena repeticija. Prisipažįsta: sėkmę ir džiaugsmą lemia tai, kad ir dainininkai, ir pats vadovas neieško įmantrumo, o siekia natūraliai skambančio dainavimo. Jis esąs ne koks diktatorius, o tiesiog dainos draugas, bendramintis. Kaip juokauja dainininkai, vadovo charakterį išugdė jo pagrindinės profesijos instrumentas – valtorna, pagal tembrą profesionalų lyginama su žmogaus balso skambėjimu. Pats A. Bukauskas, pūtikas, pasakojo vokalo pradmenis gavęs dar besimokydamas Muzikos akademijoje bei dirbdamas vokalistų klasės iliustratoriumi jau Panevėžio konservatorijoje ir giedodamas Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčios chore, kuriam labai profesionaliai ir reikliai vadovavo dabartinė Vytauto Mikalausko menų mokyklos direktorė Emilija Kriščiūnaitė. Šias dvi profesijas suderinti visai nebuvę sudėtinga, juo labiau kad jas vienija vienas pagrindinių dalykų – profesionaliai suformuotas kvėpavimas.
Ir vėl ruošiasi konkursui
Šių metų „Sidabrinių balsų 2010“ solistų ir vokalinių ansamblių konkurso nuostatai ypač reiklūs. Šiame aštuntajame susibuvime žada dalyvauti Lietuvos solistai, mažieji kameriniai ir vokaliniai ansambliai. Pirmasis turas vyks rajonuose. Konkurso dalyviai bus vertinami pagal programos savitumą, atlikimo meninį lygį, sceninę kultūrą. Nugalėtojų laukia specialūs prizai. Ir šį kartą naujamiestiečiai pasiduoti nežada. |
