 Živilė RANCOVIENĖ
Kultūros arimų darbuotojai pratę gyventi kitų džiaugsmui ir prasmingam poilsiui. Bernatonių bendruomenės namų renginių organizatorę Audronę Palionienę apima keistokas liūdesys – taip ilgai vėl teks laukti rudeniop prasidedančio šurmulio.
Į šventę atvyko penki meno kolektyvai: „Goda“ iš Ukmergės, Pasvalio „Apynėlis“, „Šaltinėlis“ ir „Čiuto“ iš Panevėžio bei vietinė bernatoniškė „Vėtrungė“.
Skambėjo dainų pynė
Alyvų žiedais išpuošta salė dvelkė pavasario kvapais, o čia pat simboliškai padžiautos naginės priminė prasidedančius artojo rūpesčius ir būsimą šviežios duonutės kvapą. Bendruomenės namų vadovė Reda Manikienė didžiavosi, kad ir renginio scenos apipavidalinime paieškota gilios prasmės, nes vienoje pusėje buvo įrengta stilizuota sena lietuviško kaimo gryčia, o kitoje – seklyčia. Čia pat puikuojasi kraičio skrynia, muštokė, kvepianti šviežiai pamerktomis pakalnutėmis. Visa tarsi primena, kad rudenį vėl puošis nuotakos, gims nauja karta, o senolės kaimuose tebedainuos senas bočių dainas.
Pakalbinta čia pat prisėdusi ir šventės pradžios belaukianti labai gražaus balso savininkė Aldona Ulevičienė sakė: „Čia taip gražu, kad tiesiog negaliu ištverti, kaip noriu dainuoti. Šiame ansamblyje dainuoju šešerius metus. Įskaičiuojant vadovę Liudviką Strazdienę, mūsų grupelę sudaro keturiolika gerklyčių, visos balsingos ir turinčios išskirtinai gerą ausį. Visą gegužę su didžiausiu malonumu kasdien giedojome pamaldose, vietinių vadinamose mojavose. Repertuarą parenka vadovė, randanti įdomių, gražių, retai dainuojamų dainų. Jų toje pačioje koncertų salėje stengiamės nebekartoti. O aš šiame kolektyve tikrai dainuosiu tol, kol jam vadovaus Liudvika.“
Besišnekant prie penkių stalų susirinko dainininkai, ir šventė prasidėjo. Atidžiai koncerto klausėsi ir garbingi svečiai Tarybos nariai Vytautas Liepa su žmona, Violeta Grigienė, Paįstrio kultūros namų vadovė Daiva Jacevičienė bei kiti. Kai kurias dainas svečiai ir atlikėjai traukė kartu, kitoms nors palinguodavo. „Taigi dar kartą labas, ciocės ir dėdės, ačiū, kad šauniai dainavote, o dabar visi pasimokysime šaunaus žaidimėlio „Ramtadrylio“, – čiauškėjo vedėja, primindama, kad taip beūtarojant šuneliai jau bus net ketvirtą svečių pulkelį, tai yra kolektyvą, beišlojantys.
Nors visi dainininkų būreliai buvo saviti ir įdomūs, išskirtinį žodį norisi tarti Panevėžio kolektyvui „Čiuto“, vadovaujamam Dalios Gaspariūnienės. Ši nedidelė choro dainininkų grupelė sustojo scenoje akademiškai tvarkingai, tarsi būtų profesionalai, o kai uždainavo – nuo pirmųjų akordų dėmesį prikaustė ne tik sudėtingas repertuaras, bet ir dainavimo kultūra, aukštas atlikimo lygis.
Nors didelė salė po žvarbios žiemos dar buvo įšalusi, svečius sušildė širdžių šiluma ir garuojanti arbata prie suneštinių vaišių. Sušilę svečiai įdėmiai apžiūrėjo turtingą kaimiškų skarelių parodą, kalbino gana retu instrumentu – bandonija – pagrojusią Reginą Jakubkienę ir kitus. Visi vieni kitiems buvo mieli ir įdomūs. „Nors ir labai laukėm tos vasarėlės, tačiau gaila ir tų skambančių dienų, kurios neišvengiamai paskęsta ūkio darbų labirintuose“, – kalbėjo dainos entuziastai. |
