 Živilė RANCOVIENĖ
Vos prieš trejetą metų Bernatoniuose susibūręs dūdų orkestras „Dūdesys“ šiandien jau ruošiasi būsimam Lietuvos pučiamųjų instrumentų orkestrų čempionatui. Jo finalas vyks Panevėžyje pavasarį.
„Dūdesio“ muzikantai yra suplanavę tapti prizininkais. Lengva nebus, nes pagal senas tradicijas iš trijų kūrinių į privalomą programą įtraukta ir viena pakankamai sudėtinga olandų kūrėjų kompozicija. Kitas kūrinys turi būti lietuviškas. Tik trečią bus galima laisvai pasirinkti.
Pasitiko veržli jaunystė
Bernatonių kultūros namų salėje susirinkęs jaunimėlis pasidžiaugė, kad jų kolektyvo branduolį sudaro penkiolika jau rimtai grojančių pūtikų, o su priaugančiais suskaičiavo beveik dvidešimt.
„Kompanija žavi savo jaunyste, – pridūrė kolektyvo vadovas ir dirigentas Dainius Šilkaitis, – nes grojikų amžius yra nuo aštuonerių ligi šešiolikos metų.“
Smagiausia tai, anot muzikantų, kad jie į repeticijas renkasi ne tik pagroti, bet ir pasikalbėti, spręsti, diskutuoti ir net papolitikuoti.
Bando kurti ir patys
„Šiandien politikuoja visas kaimas, gyvenvietė, draugai ir net mūsų seneliai“, – aiškina jie.
Modestas Jovaiša prisipažino, kad į orkestro grupę traukia „ne tik pati dūda, bet ir kolektyvo renginiai, pasižmonėjimai, proga kartais išeiti iš pamokų“.
Haroldas Liberis, grojantis kornetu, patikino, kad vadovas narius retkarčiais pabara – kai „kompanija įsisiautėja, per daug plepa“. „Laimė, kad tai būna retai“, – šypsosi vaikinas.
„Mūsų vadovas yra pats geriausias pasaulyje, – suskubo pridurti nuo pat pirmų orkestro susikūrimo dienų muzikuojantis Vytautas Šešelgis. – Mes kai dirbam, tai dirbam, po repeticijų kartais einame valgyti čeburekų, o vasarą važiuojame į stovyklas, todėl labai stengiamės groti gerai.“
Po to beveik choru jaunimas papasakojo, kokie jie esantys tvarkingi, kad po repeticijų sudėsto pultus, suneša kėdes, stalus ir palieka patalpas tvarkingas. Jų vadovas D. Šilkaitis pasidžiaugė, kad Bernatonių orkestre nėra nė vieno rūkančio jaunuolio. Vyresnieji jau patys bando kurti muziką arba aranžuoti. Kai kurie valdo net keletą instrumentų. Vytautas ir Andrius Šešelgos žada rinktis muzikanto profesiją. Kiti kolektyvą lanko šeimomis kartu su pusbroliais ir broliais.
Pataikė ant bangos
Lietuvos muzikos ir teatro akademiją baigęs panevėžietis trombonininkas ir pučiamųjų orkestro dirigentas D. Šilkaitis pats yra išaugęs muzikalioje šeimoje.
Jauno muzikos specialisto tėvas Albinas Šilkaitis yra ilgametis „Panevėžio garso“ orkestro muzikantas baritonininkas, šiam kolektyvui atidavęs net dvidešimt penkerius metus. Jo motina išmintingai sūnų paskatino muzikos mokslus pradėti Panevėžio konservatorijoje.
Tačiau rimčiausios studijos prasidėjo Vilniuje, kur jaunasis trombonininkas pateko į talentingo lektoriaus, simfoninio orkestro koncertmeisterio trombonų grupėje Rimanto Valančiaus rankas: „Neatsidžiaugiu, kad mano specialybės dėstytojas yra pasaulinio lygio atlikėjas ir retos muzikinės kultūros pedagogas, reikalavęs preciziškumo, atsidavimo savo profesijai ir labai aukšto atlikimo lygio.“
Kai baigęs aukštuosius mokslus jaunas specialistas grįžo dirbti į Panevėžį, čia mieste ir rajone buvo pakilusi dūdų orkestrų kūrimosi banga, tarsi ant sparnų pakėlusi visą kolektyvinio muzikavimo kultūrą.
D. Šilkaitis sakė, kad dėl tokio krašto orkestrų pakilimo ne paskutinis buvo ir Remigijaus Vilio, Kultūros skyriaus vyriausiojo specialisto, indėlis, nes šis žmogus turėjęs labai glaudžius ryšius su žymiais šio muzikos žanro specialistais Olandijoje ir Anglijoje. Šių valstybių prioritetus perėmė ir Panevėžio krašto pūtikai, pradėję burti brass bendo sudėties orkestrus. Tokia orkestrų sudėtis buvo labai tinkama muzikuoti kaimo šventėse ir lauko sąlygomis. Jaunasis vadovas brass bendą buvo labai gerai išstudijavęs užsienyje, kur stebėjo garsius Europos čempionatus, kai kuriuose už orkestranto pulto sėdėjo ir pats.
D. Šilkaitis sako, kad brass bendo galimybės yra labai didelės: šio tipo orkestras gali skambėti kaip kamerinis orkestras ir groti bet kokią muziką, net virtuozinę arba iš labai specifinio styginių instrumentų repertuaro.
Muzika – maloniausias hobis
Jaunasis menininkas sako, jog atvykę užsieniečiai stebisi, kad Lietuvos kaimo jaunimas sugeba šitaip pažangiai muzikuoti, net patys bando kurti muziką arba aranžuoti.
Beje, D. Šilkaitis su žmona Sonata, taip pat panevėžiete smuikininke, šiuo metu gyvena Vilniuje, kur turi savo verslą. Muzikavimas jiems tik pats maloniausias hobis, nes iš meno žmogui pragyventi neįmanoma.
Orkestro vadovas, tebevažinėdamas dirbti su vaikais dūdininkais į Bernatonius, nuo jaunimo neslepia, kad kol kas Lietuvoje „muzikanto duona biedna“ ir sąžiningai rinktis muziko profesijos neskatina. „Tačiau kaip ir visose srityse atsiranda vienas kitas idealistas, kuris, jeigu „neišaugs“ iš muzikos, vis tiek ruošis tapti profesionaliu muziku“, – tokia, sako D. Šilkaitis, šiandien yra Lietuvos, dainingo krašto, realybė.
Dirigentas primena, kad tik sukūrus labai gerą terpę galima išugdyti būsimą profesionalą kaimo orkestre. Juk čia muzikantą rengia tik vienas vadovas, nėra jokių teorijos ir solfedžio specialistų. Tačiau sako, kad tautos ateitis kartais taip įsisvajoja, jog pradeda vartyti kalnus. | 
