 Živilė RANCOVIENĖ
Vytauto Mikalausko menų mokykloje buvo parengtas projektas, kurio tikslas – surasti ir atskleisti talentingus muzikai apskrities vaikus: pastebėta, kad jų Panevėžio apylinkėse daugėja
Pagrindiniai projekto, kurio iniciatorė yra menų mokyklos direktoriaus pavaduotoja muzikiniam ugdymui Nijolė Karpavičienė, uždaviniai – pasirašyti bendradarbiavimo sutartis su apskrities muzikos mokyklomis, rengti susitikimus-koncertus neformaliojo ugdymo įstaigose ir bendrojo lavinimo mokyklose, organizuoti seminarus ir kitaip platinti informaciją apie Vytauto Mikalausko menų mokyklą.
Platūs užmojai
Tikimasi, kad informacinė sklaida padės surasti gabių menui vaikų, ateityje savo talentu garsinsiančių Lietuvą. O kol jie mokysis, gerų patarimų jauniesiems talentams negailės menų mokyklos mokytojai metodininkai, ekspertai. Talentingiausiems Panevėžio apskrities mokiniams bus pasiūlyta dalyvauti projekto „Aukštaitijos talentai“ festivalyje, vyksiančiame Panevėžio Vytauto Mikalausko menų mokykloje gegužės pradžioje.
N. Karpavičienė priminė, kad Lietuvos Vyriausybė remia gabius vaikus ir menų mokyklų auklėtiniams, atvykusiems iš rajonų, skiria dideles lėšas ir visokeriopą paramą.
Panevėžiečių menininkų kalvėje mokslas yra nemokamas, nemokami muzikos instrumentai. Kelionės į namus ir atgal yra apmokamos, nereikia mokėti už bendrabutį, nemokamas ir keturių kartų per dieną maitinimas.
Jaunųjų talentų stygiumi mokykla tikrai negali skųstis. O tai paskatino pavaduotoją N. Karpavičienę parengti įdomų ir labai reikalingą projektą.
Užderėjo talentų
N. Karpavičienė sako, kad Panevėžio rajone labai daug puikių vaikų, turinčių visas galimybes tapti garsiais menininkais. Ji pamini ryškesnių jaunuolių pavardes: tai vokalistė Živilė Rinkevičiūtė, atvykusi iš Miežiškių, pasvalietė smuikininkė Karolina Čyvaitė, šiuo metu intensyviai besiruošianti jaunųjų atlikėjų konkursui, iš Žibartonių atvykusi būsima choro dirigentė Dovilė Stanytė, dainininkė iš Raguvos Sigutė Vaičiulytė, dar daugelis kitų.
„Iš kaimų kreipiasi ypač daug vaikų, norinčių dainuoti, – pasakoja pavaduotoja. – Turime nemažai važinėjančių mokinių – ypač iš jaunesnių klasių“.
N. Karpavičienė džiaugiasi, kad su metais mokykla auga, jau nebe pirmus metus veikia ir Dailės skyrius. Kiekvienais metais jame atsiranda naujų klasių. Ateityje planuojama atidaryti choreografijos ir teatro meno skyrius.
Be profesinio lavinimo, šios mokyklos mokiniai įgyja ir visą vidurinės mokyklos bendrojo lavinimo kursą bei gauna brandos atestatą. Šis turi išskirtinį privalumą stojant į bet kurią šalies aukštąją mokyklą, nes pridedami du balai prie bendro surinktų balų skaičiaus.
„Žmogaus meninis išsilavinimas yra labai didelis kiekvieno žmogaus privalumas, praturtinantis visą gyvenimą“, – sako N. Karpavičienė – specialistė, moteris, išskirtinai mylinti savo darbą ir mokinius, kurių net apie aštuoniasdešimt procentų, gavę brandos atestatą, ir toliau studijuoti pasirenka menininko profesiją.
Kelią jau pasirinkę
Vienuoliktokas Benas Muraška mokytis menų atvyko iš Panevėžio rajono Uliūnų kaimo. Aštuoniolikmetis žodžių kišenėje neieško ir atvirai prisipažįsta, kad „tą meną“ jam „įpaišiusi“ mama – protinga, paprastą darbą dirbanti kaimo moteriškė, turinti gerą vaikų ateities perspektyvų nuojautą. Iki tol tik žvejyba ir sportu besidomėjęs Benas taip kibo į muzikos mokslus, kad, atrodo, tik tam ir buvo gimęs.
Netrukus į mokyklos aštuntąją klasę ateis ir jaunesnis Beno brolis Dovydas.
Jau sėkmingai dalyvavęs televizijos projekte „Chorų karai“, Benas vasarą nori šiek tiek užsidirbti ir pakeliauti po užsienį.
„Visi gyvenimo velniai priklauso tik nuo manęs, – sako vaikinas, – nors šiaip man buvo tikra Dievo dovana patekti į šią mokyklą. Dar Dievo dovana yra mano balso tembras. Jis man pačiam visai patinka. Esu labai dėkingas savo vokalo mokytojai Sargautytei. Dar ketinu baigti ir aktorinį, nes tai pravers dainuojant operoje. Tai yra didžioji mano gyvenimo svajonė.“
Andrius Morkevičius – tos pačios specialybės dvyliktokas – į menų mokyklą atvyko iš Žibartonių. „Aš atrodau paprastas, bet, manau, esu įdomus, – šmaikštauja būsimasis dainininkas, šiemet pirmą kartą labai sėkmingai dalyvavęs „Dainų dainelės“ turuose. –
Mėgstu bendrauti. Mažame kaimelyje Žibartonyse dainuoju nuo šešerių – tada buvau vienintelis vyras vietinių mergaičių ansamblyje. Todėl mokykloje jaučiausi išskirtinis. Patiko, kad tada jaučiau kitų pavydą. Tačiau neišpuikau. Nors, prisipažinsiu, kad populiarumas tarp merginų man teikia daug džiaugsmo! Labiausiai bijau išpuikti, noriu likti paprastas. Dar norėčiau būti žurnalistas, nes tada visada būčiau tarp žmonių.“
Andrius, kaip ir jo mokslo draugai, neslepia turįs ambicijų išgarsėti. Nors jaunuolis atvyko iš rajono, bendraudamas su tikrais miestiečiais sako jokio skirtumo nejaučiantis – išskyrus nebent tai, kad kaimo vaikai linksmesni, gi miesčioniukai labiau sulindę į kompiuterius“. | 
