 Parengė Linas JOCIUS
Daugeliui FC „Barselona“– tai šių dienų futbolo etalonas. Nėra futbolo gerbėjų, kurie nežinotų šios komandos.
Vieni žavisi jos neįtikėtinu žaidimu, kiti nekenčia, nes jos dominavimas varo į neviltį.
Ne tik sirgalių žvilgsniai ir dėmesys krypsta į katalonų klubo žaidimą, bet ir futbolo trenerių: jie analizuoja, vertina, mokosi, žavisi. Daugelis futbolo strategų norėtų pasisemti žinių iš šio klubo akademijos ar bent jau pamatyti „Barcelonos“ „virtuvę“ iš arti. Tokią progą turi FK „Ekranas“ trenerių kolektyvas, o pirmasis į kelių dienų stažuotę išvyko Valdas Dambrauskas. Jis mielai dalijasi įspūdžiais iš Katalonijos klubo akademijos.
Pagrindinė ekipa –už aklinų sienų
„Atsiradusi galimybė stažuotis FC „Barcelona“ atrodo kaip religinio fanatiko apsilankymas pačioje svarbiausioje šventovėje, kurioje suprantamos svarbiausios gyvenimo ir tikėjimo tiesos. Pagaliau ateina išsvajota diena.
Be abejo, svarbiausias klausimas – kada treniruojasi pagrindinė komanda? Prieš rungtynes patekti į treniruotę neįmanoma. Niekam. Tuo įsitikinti tenka pačiam atvykus į Žano Gampero treniruočių centrą. Devyniose aikštėse, 4-iose žolės ir 5-iose sintetinės dangos, treniruojasi visos FC „Barcelona“ komandos, pradedant U-8 ir baigiant pirmąja. Šiai skirtos dvi aikštės, pažymėtos 1-uoju ir 2-uoju numeriais, aptvertos aklina aukšta tvora, o prie vartų – du apsaugos darbuotojai. Viską, kas susiję su pirmąja komanda, kontroliuoja vyriausiasis treneris.
Tie patys pratimai – visoms ekipoms
Pirmoji komanda, aišku, įdomu, bet nė kiek ne mažiau aktualu pamatyti ir sužinoti, kaip „gaminami“ žaidėjai, vėliau rungtyniaujantys pagrindinėje komandoje. Čia jokių kliūčių nėra. Treniruotę pradeda U-17 komanda, jai baigus, dvi aikštes po pusę pasidalina dar keturios amžiaus grupės – U-8, U-10, U-12 ir U-14.
Kiekvienai komandai vadovauja dviese – vyr. treneris ir jo asistentas. Visas laikas tarp treniruočių ir prieš jas išnaudojamas planavimui, analizavimui, individualiai vertinti žaidėjus.
Įdėmiai stebiu treniruotes, žaidėjų, trenerių darbą. Esu tai daręs ne vienoje Anglijos akademijoje, todėl turiu su kuo palyginti. Vaikai – kaip ir visame pasaulyje – vienodi: aktyvūs, judrūs, azartiški, nuolat besivaržantys vienas su kitu. Tai pagrindiniai vaiko prigimtiniai poreikiai, jie FC „Barcelona“ akademijoje ne slopinami, bet skatinami. Taip, jie gabūs, talentingi, bet abejoju, ar talentingesni už bendraamžius, besitreniruojančius kituose pripažintuose futbolo klubuose. Greičiausiai jie juos pralenkia vėliau, po kelerių metų kasdienių treniruočių. Kas gi padaro juos ypatingus?
Visų pirma į akis krinta tai, kad visos komandos atlieka beveik tuos pačius pratimus ir treniruočių žaidimus. Absoliučiai visoms komandoms, nuo U-8 iki pirmosios, kai kurie pratimai visiškai nesikeičia ir yra atliekami kiekvieną treniruotę. Už šios idėjos slypinti mintis yra ta, kad žaidėjas, patekęs į pirmąją komandą, tiksliai žinos, ko iš jo norima. Tolesnė treniruotės eiga tai tik patvirtina.
Imituojamas žaidimas
FC „Barcelona“ akademijos darbo principai yra sistema, kuri gali būti interpretuota kaip kryptis, kuria klubas eina. Treniruojamasi taip, kaip žaidžiama. Totalinio futbolo išradėjas olandas Rinus Michelsas, kuris, beje, treniravo ir „Barceloną“, buvo pirmasis išvystęs idėją, kad treniruotėse žaidėjai turi imituoti tai, kas vyksta rungtynių metu. Jis futbolą suskirstė į fazes, aiškindamas, kad tai nėra žaidimas 11 prieš 11, bet daug mažesnių žaidimų: 4 prieš 3, 5 prieš 3, 3prieš 2 skirtingose aikštės vietose. Aikštėje matau būtent tai. Nuolatinis varžymasis, stengiantis išlaikyti kamuolį, nenutrūkstamas perėjimas iš gynybos į ataką ir iš atakos į gynybą. Treneriai visa tai tik lydi akimis, beveik nesikišdami į patį procesą. Žaidimas priklauso žaidėjams, o ne treneriui.
Svarbiausia – gebėjimai ir mąstymas
„Joan Gamper“ futbolo centre šeštadieniais ir sekmadieniais verda gyvenimas. Savaitgalio rungtynių čia žaisti renkasi dauguma iš 14 FC „Barcelona“ akademijos komandų.
Vienas rungtynes keičia kitos, mušami įvarčiai, savo komandas gelbėja vartininkai, nurodymus duoda treneriai.
Kiekvienos rungtynės yra filmuojamos, kartais net trimis kameromis, o po rungtynių pora žaidėjų ir treneris turi pakomentuoti rungtynes „Barca TV“ kanalo žurnalistams. Ir nesvarbu, kad tau ką tik sukako 8 metai...
Į akis krinta tai, kad žaidėjų fiziniai duomenys nėra išskirtiniai. Anglijoje atsistojus šalia keturiolikmečio kartais tenka užversti galvą ir nuoširdžiai suabejoti jo amžiumi bei galvoti ką, jie valgo. FC „Barcelona“ akademijoje atvirkščiai, dauguma žaidėjų atrodo dvejais metais jaunesni. Taip bemąstant ir stebint U-15 rungtynes, pats mažiausias „Barcos“ žaidėjas aikštėje pelno įvartį. Teisybės dėlei reikia pasakyti, jog beveik visą darbą atliko juodaodis puolėjas, vėliau pats pelnysiantis porą įvarčių, o „mažylis“ tik atsidūrė reikiamu momentu reikiamoje vietoje. Bet ar tai nėra žaidėjo meistriškumo įrodymas laiku atsidurti ten, kur labiausiai reikia, ir padaryti tai, ko tuo metu labiausiai reikia komandai? „Barcos“ filosofijoje ūgis ir svoris nėra svarbu. Svarbiausia – ką tu sugebi ir kaip mąstai aikštėje, todėl čia vienodas galimybes turi ir maži, ir dideli.
Atakos principas – erdvės sukūrimas
Net jei nežinotum, kad čia žaidžia „Barca“, tai išduotų žaidimo stilius. Neįtikėtina kantrybė kontroliuojant kamuolį. Priešininkų komandos taip pat moka žaisti, neretai jų komandų geriausias žaidėjas yra aikštėje, bet „Barcos“ mašina traiško visus. Kamuolys greitai juda nuo vieno žaidėjo pas kitą. Futbolininkai pailsėti kamuoliui neleidžia, visą laiką jį perduoda vienas kitam. Tol, kol priešininkas nebespėja, ir atsiradusi erdvė išnaudojama smūgiui į vartus. Akivaizdu, kad tai ne tik technika ar fizinis pasiruošimas. Žaidėjai supranta futbolą ir jo principus. Kiekviename taktikos vadovėlyje yra parašyta, kad pagrindinis atakos principas yra erdvės sukūrimas. Kitaip tariant, perėmusi kamuolį komanda turi išsiplėsti. Tuose pačiuose vadovėliuose aiškinama, kad vienoje aikštės pusėje atlikus perdavimus, sukuriama laisva erdvė kitoje, tada kamuolys pervedamas ten. Čia net aštuonmečiai tai atlieka automatiškai.
Begalinė kantrybė kontroliuojant kamuolį, puikus pozicinis žaidimas, nuolatinis judėjimas aikštėje bei žaibiškas spaudimas priešininkams praradus kamuolį parodo, kodėl „Barca“ dominuoja pasaulyje.
Futbolas be agresijos
Įdomu paminėti tai, kad visos rungtynės žaidžiamos be perdėtos agresijos, kuri tokia akivaizdi Anglijoje ar net Lietuvoje. Žaidėjai ir treneriai visiškai neapeliuoja į teisėjų sprendimus, nesiginčija vieni su kitais, nėra kvailų pražangų, kuriomis silpnesnis stengiasi bent taip pranokti varžovą. Po rungtynių absoliučiai visi žaidėjai aikštėje draugiškais apsikabinimais ir rankų paspaudimais dėkoja vieni kitiems, teisėjams, treneriams. Abi komandos draugiškai padėkoja ir žiūrovams.“ |
