MIESTASTEMAVERSLASLIETUVOS VIDURYSVEIKATASPORTASĮVAIRENYBėS
2014 m. spalio 02 d., ketvirtadienis

Sveikata

Apie ką įspėja streikuojantis skrandis

Skaityti komentarus (3)

PARENGĖ SANDRA MIŠKINIENĖ

Sunkumas skrandyje, skausmas, pykinimas, ėdantis rėmuo – šie simptomai daugeliui mūsų yra gerai pažįstami ir... sistemingai ignoruojami.

Priežasčių nekreipti dėmesio į nemalonius pojūčius randame nesunkiai: gal ką nors ne tą suvalgėme, gal ne laiku ar per greitai. Ir šiaip visiems žmonėms tokių dalykų pasitaiko nuolat.

 

Įsimetame į burną tabletę virškinimą skatinančių fermentų ir vėl bėgte į darbą. Nes pamirštame, kad tokie simptomai sveikam žmogui neturėtų pasireikšti, o jeigu reguliariai susiduriate bent su vienu iš jų, vadinasi, kelias jums vienas – tiesiai pas gydytoją.
 
Penkios priežastys nedelsti
 
Kuo gi pavojingi tokie dispepsijos reiškiniai, kaip raugėjimas, pykinimas ir rėmens graužimas?
Pirmiausia tuo, kad smarkiai kenkia gyvenimo kokybei – juk niekas taip neišsekina, kaip prasta savijauta.
Antra, tai gali būti pirmieji tokios pavojingos ligos, kaip skrandžio vėžys, požymiai. O tai labai reikšmingas dalykas, nes šios onkologinės ligos diagnozavimas laiku pradinėje stadijoje ir operatyvus įsikišimas beveik 100 procentų atvejų užtikrina šimtaprocentinį išgijimą.
Trečia, bet kokios skrandžio ar viršutinės žarnyno dalies problemos yra nepageidautinas krūvis kasai, taigi blogiausiu atveju viskas gali baigtis pankreonekrozės (kasos audinio, aplink kasą esančio riebalinio audinio žuvimu, kai vienintelis išsigelbėjimas būna skubi operacija) išsivystymu ar cukriniu diabetu.
Ketvirta: gastrito – skrandžio uždegimo – paūmėjimas gali peraugti į opą.
Ir galiausiai, penkta, rėmenį gali audrinti sfinkterių (tokių vožtuvėlių) nepakankamumas, dėl kurio skrandžio turinys patenka atgal į stemplę arba iš dvylikapirštės žarnos į skrandį. Kadangi kiekvienoje mūsų virškinimo sistemos dalyje yra kitoks rūgštingumas, maistas, tokiu būdu patekęs į stemplę arba skrandį, erzina jų sieneles. Ant šių gali net atsirasti opelių, o pastarosios ilgainiui peraugti į navikus.
Vardyti grėsmes sveikatai būtų galima dar ilgai, tačiau ir paminėtų faktų jau turėtų būti daugiau nei gana, kad suprastume: skrandžio bėdas spręsti būtina ir geriau nedelsiant.
 
Visos svarbiausios priemonės
 
Rudenį turėtumėte būti ypač atidūs savo sveikatai – būtent šiuo metų laiku, kaip ir pavasarį, paūmėja virškinamojo trakto ligos. Bet dar neapsilankę pas gydytoją galite nuspėti, kuris iš virškinamojo trakto organų sustreikavo:
- jeigu jus kamuoja juosiantys skausmai skrandžio srityje, tai pankreatito požymis,
- jeigu skausmas ir sunkumas susikoncentravęs po šonkauliais dešinėje pusėje, neskaniai raugėjate, – problemos ieškokite tulžies pūslėje arba kepenyse,
- jeigu pajutote, kad nebegalite pakęsti net minties apie mėsą, ėmėte netekti svorio, – tai itin blogas simptomas, galintis byloti apie onkologinę ligą.
Nuėję pas gydytoją neišsigąskite, jei paaiškės, kad negalavimui nustatyti prireiks ne vieno ir ne dviejų tyrimų. Taigi kokius tiksliai tyrimus reikėtų pasidaryti? Idealiomis aplinkybėmis:
- gastroskopiją su skrandžio turinio ištyrimu – dėl helikobakterinės infekcijos,
- pilvo srities tyrimą ultragarsu (kasos, kepenų, tulžies pūslės),
- kraujo tyrimą dėl hepatito,
- biocheminį kraujo tyrimą,
- šlapimo ir bendrąjį kraujo tyrimą,
- išmatų tyrimą – dėl disbakteriozės ir užslėpto kraujavimo.
Jeigu jums jau anksčiau buvo diagnozuotas lėtinis gastritas arba skrandžio opa, gastroskopiją reikėtų pasidaryti mažiausiai kartą per metus.
Ir meskite rūkyti – juk cigarečių dūmai patenka ne tik į plaučius, bet ir į skrandį, taip sukeldami vėžio atsiradimo riziką (polinkį tam dažniau turi vyrai nei moterys).
Jei anksčiau jums buvo diagnozuotas lėtinis pankreatitas arba cholecistitas, į jokius nemalonius simptomus negalima numoti ranka. Būtina kartą per metus tirtis ultragarsu ir kartą per pusmetį pasidaryti biocheminį kraujo tyrimą, kad nesusidarytų sąlygos ligai progresuoti.
Gydytojas gastroenterologas turėtų tapti jūsų draugu ilgiems metams. Užsiimti savigyda ir gerti pirmus po ranka pasitaikančius vaistus tokiomis aplinkybėmis tikrai neverta – skirti gydymą ir kontroliuoti jo dinamiką turėtų tik specialistas.
 
Kaip sau padėti?
 
Pajutę bent vieną iš anksčiau paminėtų simptomą, pradėkite nuo aktyvuotos anglies tablečių. Jas galima vartoti itin didelėmis dozėmis, tik turėkite omenyje, kad pusvalandis prieš tai ir pusvalandis po to negalima gerti jokių kitų vaistų (jie paprasčiausiai nesuveiks).
Gerkite daugiau skysčių – jie praskalaus skrandį ir sumažins rūgštingumą. Jeigu vėmėte ir ne kartą, geriau gerti ne paprastą vandenį, o vandenį su rehidronu ar kitu specialiu geriamuoju tirpalu druskų ir skysčių balansui atkurti.
Jeigu kamuoja skausmai skrandžio plote, pridėkite prie tos vietos šaltą daiktą (tiks ir butelis su šaltu vandeniu) ir išgerkite spazmolitikų (pavyzdžiui, nošpos).
Nuo meteorizmo ar raugėjimo padės preparatai su virškinimo fermentais, tokie kaip mezimas ar pankreatitas.
Jeigu dispepsijos reiškiniai pasireiškė pirm+ą kartą, vertėtų rimtai susimąstyti apie savo racioną.
Ką gi derėtų valgyti, kad nesuerzintume virškinimo sistemos?
Iš raciono derėtų išbraukti:
- keptą maistą,
- šviežius miltinius patiekalus,
- padažus,
- riebias sriubas,
- svogūnus,
- česnakus,
- rūgštynes,
- špinatus,
- ridikėlius,
- ropes,
- griežčius.
Į racioną vertėtų įtraukti:
- dieną kitą padžiovintą baltą duoną,
- sriubas su neriebiu žuvies ar mėsos sultiniu ir vegetariškas sriubas su įvairiomis kruopomis bei smulkintomis daržovėmis,
- neriebią mėsą, paukštieną ir žuvį – virtą, troškintą ar keptą be džiūvėsėlių,
- bet kokias košes, išskyrus sorų ir perlinę,
- pudingus,
- vermišelius,
- daržoves – troškintas ir virtas,
- bulves (košę, apkepus),
- baltagūžius kopūstus ir burokėlius,
- minkštai virtus kiaušinius, omletus,
- pieną (bet tik patiekaluose), rūgusio pieno produktus, nerūgščią šviežią varškę ir jos patiekalus, nerūgščią grietinę (tik patiekaluose ir apribojant jos kiekį iki vieno šaukšto),
- padažus iš daržovių nuoviro ir mėsos sultinio su trupučiu grietinės arba pomidorų sulčių; taip pat pieniškus, vaisių padažus,
- žalumynus (krapus, petražoles), lauro lapus, cinamoną, gvazdikėlius, vanilę,
- neaštrų sūrį,
- silkę (gerai numirkytą),
- neriebią dešrą, jautieną,
- neriebią mėsą, paukštieną ir žuvį drebučiuose,
- šviežių ir virtų daržovių bei vaisių salotas,
- prinokusias saldžias uogas ir vaisius, išskyrus moliūgus, abrikosus ir slyvas – tiek žalias, tiek ir patiekaluose,
- arbatą, kakavą, kavą su pienu arba grietinėle,
- erškėtuogių nuovirą, sviestą – valgyti ir produktams apkepti.

 

Daugiau naujienų iš Sveikata:

  • Ožerškis: kas tiesa, o kas – melas?

    Ožerškis: kas tiesa, o kas – melas?

    Kininis raugerškis, vilkauogės, godži uogos – tokie vieno ir to paties pastaraisiais metais nepaprastai išpopuliarėjusio augalo pavadinimai.

  • Slapta auskarų kalba

    Slapta auskarų kalba

    Vertis ar nesiverti auskarą į kurią nors kūno vietą? Nė neįsivaizduojate, į kokias istorines gilumas nueina šio klausimo šaknys.

  • Senbernių ligos. Yra ir tokių?!

    Senbernių ligos. Yra ir tokių?!

    Kodėl viengungiai gyvena trumpiau nei vedę vyrai.

  • Riedučiais į sveikesnį gyvenimą

    Riedučiais į sveikesnį gyvenimą

    Jeigu manote, kad važinėtis riedučiais sudėtinga, pavojinga ir išvis dera tik jaunimui, skriaudžiate ir save, ir savo sveikatą.

  • Žaliosios kavos dieta

    Žaliosios kavos dieta

    Kofeinas gali suskaidyti 14 proc. kūno reibalų atsargų, o žalioji kava, teigiama, per mėnesį susidoroja su 46 proc. riebalų – ar jos poveikis iš tiesų toks įspūdingas?

  • Ligoniai teroristai

    Ligoniai teroristai

    Hipochondrija – pernelyg didelis susirūpinimas sveikata, ligų ieškojimas jų net nesant.

  • Kad atostogų nesugadintų dantų skausmas

    Kad atostogų nesugadintų dantų skausmas

    Vasarą daug keliaujame Lietuvoje ar vykstame į svečias šalis. Smagu, kai taip lauktos atostogos praeina sklandžiai, tačiau kartais gerą nuotaiką gali aptemdyti dantų skausmas.

  • Vitaminai būsimoms mamoms: kokie geriausi

    Vitaminai būsimoms mamoms: kokie geriausi

    Ar besilaukiančiai moteriai reikia vartoti vitaminus, jei taip, tai kokius.

  • Cinamonu dvelkianti terapija

    Cinamonu dvelkianti terapija

    Mokant tinkamai naudoti cinamono aliejų, galima ir stresą numalšinti, ir sveikatą pagerinti.

  • Tai kiekgi reikia gerti?

    Tai kiekgi reikia gerti?

    Žogus perdien turėtų išgerti 2–2,5 litro vandens – tą užsispyrėliškai tvirtina daugybė specialistų. Šitiek skysčių suvartoti negalintys, o ir nenorintys piliečiai protestuoja, kad toks kiekis gerokai per didelis.

Redakcija. El.p. redakcija@panbalsas.lt, tel. 8 45 555556. Reklamos skyrius. El.p. reklama@panbalsas.lt, tel. 8 45 502022
© 2009 UAB „Panevėžio dienraštis“