MIESTASLIETUVAPASAULISVERSLASKRIMINALAITEMASPORTASSVEIKATAĮVAIRENYBėS
2012 m. vasario 04 d., šeštadienis

Sveikata

Ėduonies dantų šepetėliu neįveiksi

Skaityti komentarus (1)

PARENGĖ SANDRA MIŠKINIENĖ

Ėduonis – viena labiausiai paplitusių dantų ligų. Jis, pasitelkęs burnos ertmėje tarpstančias bakterijas, iš lėto juos ardo.

Ir bjauriausia ėduonies savybė yra tai, kad vien tik šepetėliu jo nepavyksta įveikti.

 

Kiekvienam savas ėduonis?
 
Šiais laikais ėduonis traktuojamas kaip infekcinė liga. Jos atsiradimo tikimybė ir sunkumas priklauso nuo daugybės įvairių veiksnių:
• burnos ertmės būklės,
• seilių kiekio ir sudėties,
• burnoje esančių mikroorganizmų veiklos,
• viso organizmo funkcijų sutrikimų,
• fluoro, kurį gauna organizmas, kiekio ir kt.
Tačiau pagrindinėmis karieso atsiradimo priežastimis specialistai vadina:
1. Dantų emalio jautrumą ėduoniui.
2. Kariesogenines bakterijas.
3. Fermentuojamų angliavandenių kiekį.
4. Fermentuojamų angliavandenių buvimo burnoje laiką.
Esmė tai, kad ne visų žmonių dantys vienodai reaguoja į „diversantišką“ bakterijų veiklą. Viskas priklauso nuo anatominių dantų paviršiaus savybių, fluoro kiekio dantų emalyje, burnos ertmės higienos, seilių sudėties ir pagaliau genų bei bendros organizmo būklės.
 
Lėtinė problema
 
Ėduonis užima pirmą vietą tarp lėtinių vaikų ligų – jis pasitaiko 5–8 kartus dažniau nei bronchų astma. Skirtingų šaltinių duomenimis, skylučių dantyse turi 80–90 procentų vaikų, dar turinčių pieninius dantis, ir apie 80 procentų mokyklą baigiančių paauglių. Tad ar reikia stebėtis, kad 95–98 procentai suaugusiųjų turi bent vieną plombuotą dantį?
Pas odontologą paprastai einame tada, kai irimo procesas jau prasidėjęs ir dantis pradeda trukdyti gyventi – nuolat skauda arba apskritai grasina iškristi. O kartais, jei danties baisiai nesopa, apskritai numojame į jį ranka ir savo noru pas gydytoją neiname.
Ir labai blogai darome.
 
Svarbu neapsileisti
 
Be laiku suteikto ir tinkamo gydymo ėduonis gali „evoliucionuoti“ į sunkesnes dantų ligas – pulpitą, periodontitą. Taip galima ir danties netekti, įspėja medikai. Pasak jų, bet kokios ligos, ne tik karieso, lengviau išvengti, nei paskui ją išgydyti. Todėl pageidautina jau nuo mažų dienų sąžiningai užsiimti ėduonies profilaktika. Kaip?
Prižiūrėkite burnos ertmę. Tai svarbiausias ėduonies profilaktikos aspektas – kruopščiai pašalinti nuo dantų apnašas. Todėl dantis valyti reikia reguliariai – ne mažiau kaip du kartus per dieną po valgio.
Ne mažiau svarbu pasirinkti tinkamą dantų pastą.
Nuo ėduonį sukeliančių rūgščių dantų paviršių geriausiai saugo fluoro junginiai. Tada dantų emalis rūgštinėje aplinkoje ne taip greitai tirpsta. Be to, fluoras stimuliuoja kietųjų danties audinių regeneraciją ir slopina bakterijų veiklą.
Bet burnos ertmės priežiūra – tai ne tik dantų valymas, primena odontologai. Visavertei ir taisyklingai higienai, be dantų šepetuko ir pastos, reikėtų naudoti ir papildomas priemones: burnos skalavimo skystį, tarpdančių šepetuką, dantų siūlą ir dantų krapštukus, burnos ertmės irigatorius (prietaisus, vandens ir antiseptinio tirpalo čiurkšle valančius tarpdančius, dantenų kišenes), liežuvio valiklius, burnos ertmės eliksyrus, balzamus dantenoms ir kt.
Pasirūpinkite profilaktine apžiūra pas stomatologą ne rečiau kaip kartą per pusmetį. Reguliarūs vizitai į odontologo kabinetą padeda „pričiupti“ ėduonį dar pradinėje stadijoje ir imtis skubių priemonių. Deja, dauguma mūsų nepageidaujame gaišti laiko apsilankymams pas gydytoją, kai tam, atrodo, nėra priežasties. Tačiau tai, kad dantų neskauda, anaiptol nereiškia, kad jie yra sveiki. Skausmas paprastai reiškia, kad ėduoniui leista nužengti per toli.
Vartokite kuo mažiau angliavandenių. Vadinasi, valgykite kuo mažiau saldumynų ir patiekalų iš miltų. Tai sveika ne tik antsvorio, bet ir dantų ligų profilaktikai. Būtent rūgštys, susidarančios vykstant angliavandenių fermentacijai, ardo dantų emalį. Nuo to, kaip dažnai dantis „puola“ kariesogeninės rūgštys, priklauso karieso atsiradimo tikimybė. Vartojant angliavandenius periodiškai ir visą dieną, iškyla nepataisomo dantų emalio suirimo galimybė.
Žinoma, niekas neliepia visiškai atsisakyti angliavandenių, tačiau jie neturėtų sudaryti viso raciono.
Taip pat nereikia pamiršti pagrindinio dantų sargo fluoro ir jo junginių – fluoridų. Kuo daugiau jų bus jūsų vandenyje ir maiste, tuo lėčiau ges dantys.

Komentarai

Komentuoti
  • Abejonė2010-09-17 18:19

    Pažįstu nemažai senų žmonių niekuomet nevaliusių dantų ir turinčių sveikus dantis iki pat gilios
    senatvės.Ir mano tėvukas mirė 60-ties m.bet jokių problemų su dantimis neturėjo ,nors jų niekad nevalė. Tai
    galvoju,gal tie valymai,chemija ir gadina dantis.

 

Daugiau naujienų iš Sveikata:

  • Vaikas kosti – ką daryti?!

    Vaikas kosti – ką daryti?!

    Peržengę Naujųjų slenkstį kartu atsidūrėme prie gripo epidemijos slenksčio, ir pirmieji jį, deja, kaip visada, peržengs vaikai.

  • Gatvėje – kaip cirke

    Gatvėje – kaip cirke

    Kai miestas tampa panašus į čiuožyklą, kiekvienam pravers gimnasto įgūdžiai.

  • Depresija: liga ar prasta nuotaika?

    Depresija: liga ar prasta nuotaika?

    Žodis „depresija“ nepajudinamai įsitvirtino mūsų leksikone – kiekvienas esame bent kartą pasakę: „Atstokite nuo manęs – man depresija“, net nežinodami, ką tai iš tiesų reiškia.

  • Sveikata pagal žvaigždes

    Sveikata pagal žvaigždes

    Juodojo vandens drakono metai prasidės tik sausio 23-iąją, tad jei turite noro Naujuosius pasitikti dar ir pagal rytietišką kalendorių, jums bus įdomu sužinoti, jog šie metai – vieni iš nedaugelio, žadančių sveikatą visiems Zodiako ženklams.

  • Energija gyvenimui

    Energija gyvenimui

    Miesto gyventojui tokie simptomai, kaip chroniškas nuovargis, išsekusi išvaizda ir padidėjęs dirglumas, jau seniai laikomi norma.

  • Naujametis stalas gydytojų akimis

    Naujametis stalas gydytojų akimis

    Ką derėtų žinoti apie kelis populiariausius šventinius patiekalus ir gėrimus, norint išvengti nemalonumų dėl sveikatos.

  • Ir jokio „sniego“ plaukuose!

    Ir jokio „sniego“ plaukuose!

    Pleiskanos – labiausiai paplitusi plaukų problema žiemą.

  • Triskart per dieną – ne panacėja

    Triskart per dieną – ne panacėja

    Mokslininkai jau seniai įrodė, kad vienas ir tas pats vaistas, išgertas skirtingu paros metu, veikia skirtingai ir kartais gali ne padėti, o pakenkti

  • Plokšti padai – bėda ir kojoms, ir galvai

    Plokšti padai – bėda ir kojoms, ir galvai

    Atkartoti žmogaus pėdos sandaros dar nepavyko nė vienam pasaulio inžinieriui, tačiau, kaip visi žinome, kuo sudėtingesnis mechanizmas, tuo dažniau jis genda.

  • Apie ligą, kuri tarsi toli

    Apie ligą, kuri tarsi toli

    Tris dešimtmečius siautėjančios baisios ligos priminimas turėtų skatinti kiekvieno atsakomybę ir supratimą.

Redakcija. El.p. redakcija@panbalsas.lt, tel. 8 45 555556. Reklamos skyrius. El.p. reklama@panbalsas.lt, tel. 8 45 502022
© 2009 UAB „Panevėžio dienraštis“