MIESTASLIETUVAPASAULISVERSLASKRIMINALAITEMASPORTASSVEIKATASAVAITGALISĮVAIRENYBėS
2010 m. rugsėjo 10 d., penktadienis

Sveikata

Ėduonies dantų šepetėliu neįveiksi

Rašyti komentarą

PARENGĖ SANDRA MIŠKINIENĖ

Ėduonis – viena labiausiai paplitusių dantų ligų. Jis, pasitelkęs burnos ertmėje tarpstančias bakterijas, iš lėto juos ardo.

Ir bjauriausia ėduonies savybė yra tai, kad vien tik šepetėliu jo nepavyksta įveikti.

 

Kiekvienam savas ėduonis?
 
Šiais laikais ėduonis traktuojamas kaip infekcinė liga. Jos atsiradimo tikimybė ir sunkumas priklauso nuo daugybės įvairių veiksnių:
• burnos ertmės būklės,
• seilių kiekio ir sudėties,
• burnoje esančių mikroorganizmų veiklos,
• viso organizmo funkcijų sutrikimų,
• fluoro, kurį gauna organizmas, kiekio ir kt.
Tačiau pagrindinėmis karieso atsiradimo priežastimis specialistai vadina:
1. Dantų emalio jautrumą ėduoniui.
2. Kariesogenines bakterijas.
3. Fermentuojamų angliavandenių kiekį.
4. Fermentuojamų angliavandenių buvimo burnoje laiką.
Esmė tai, kad ne visų žmonių dantys vienodai reaguoja į „diversantišką“ bakterijų veiklą. Viskas priklauso nuo anatominių dantų paviršiaus savybių, fluoro kiekio dantų emalyje, burnos ertmės higienos, seilių sudėties ir pagaliau genų bei bendros organizmo būklės.
 
Lėtinė problema
 
Ėduonis užima pirmą vietą tarp lėtinių vaikų ligų – jis pasitaiko 5–8 kartus dažniau nei bronchų astma. Skirtingų šaltinių duomenimis, skylučių dantyse turi 80–90 procentų vaikų, dar turinčių pieninius dantis, ir apie 80 procentų mokyklą baigiančių paauglių. Tad ar reikia stebėtis, kad 95–98 procentai suaugusiųjų turi bent vieną plombuotą dantį?
Pas odontologą paprastai einame tada, kai irimo procesas jau prasidėjęs ir dantis pradeda trukdyti gyventi – nuolat skauda arba apskritai grasina iškristi. O kartais, jei danties baisiai nesopa, apskritai numojame į jį ranka ir savo noru pas gydytoją neiname.
Ir labai blogai darome.
 
Svarbu neapsileisti
 
Be laiku suteikto ir tinkamo gydymo ėduonis gali „evoliucionuoti“ į sunkesnes dantų ligas – pulpitą, periodontitą. Taip galima ir danties netekti, įspėja medikai. Pasak jų, bet kokios ligos, ne tik karieso, lengviau išvengti, nei paskui ją išgydyti. Todėl pageidautina jau nuo mažų dienų sąžiningai užsiimti ėduonies profilaktika. Kaip?
Prižiūrėkite burnos ertmę. Tai svarbiausias ėduonies profilaktikos aspektas – kruopščiai pašalinti nuo dantų apnašas. Todėl dantis valyti reikia reguliariai – ne mažiau kaip du kartus per dieną po valgio.
Ne mažiau svarbu pasirinkti tinkamą dantų pastą.
Nuo ėduonį sukeliančių rūgščių dantų paviršių geriausiai saugo fluoro junginiai. Tada dantų emalis rūgštinėje aplinkoje ne taip greitai tirpsta. Be to, fluoras stimuliuoja kietųjų danties audinių regeneraciją ir slopina bakterijų veiklą.
Bet burnos ertmės priežiūra – tai ne tik dantų valymas, primena odontologai. Visavertei ir taisyklingai higienai, be dantų šepetuko ir pastos, reikėtų naudoti ir papildomas priemones: burnos skalavimo skystį, tarpdančių šepetuką, dantų siūlą ir dantų krapštukus, burnos ertmės irigatorius (prietaisus, vandens ir antiseptinio tirpalo čiurkšle valančius tarpdančius, dantenų kišenes), liežuvio valiklius, burnos ertmės eliksyrus, balzamus dantenoms ir kt.
Pasirūpinkite profilaktine apžiūra pas stomatologą ne rečiau kaip kartą per pusmetį. Reguliarūs vizitai į odontologo kabinetą padeda „pričiupti“ ėduonį dar pradinėje stadijoje ir imtis skubių priemonių. Deja, dauguma mūsų nepageidaujame gaišti laiko apsilankymams pas gydytoją, kai tam, atrodo, nėra priežasties. Tačiau tai, kad dantų neskauda, anaiptol nereiškia, kad jie yra sveiki. Skausmas paprastai reiškia, kad ėduoniui leista nužengti per toli.
Vartokite kuo mažiau angliavandenių. Vadinasi, valgykite kuo mažiau saldumynų ir patiekalų iš miltų. Tai sveika ne tik antsvorio, bet ir dantų ligų profilaktikai. Būtent rūgštys, susidarančios vykstant angliavandenių fermentacijai, ardo dantų emalį. Nuo to, kaip dažnai dantis „puola“ kariesogeninės rūgštys, priklauso karieso atsiradimo tikimybė. Vartojant angliavandenius periodiškai ir visą dieną, iškyla nepataisomo dantų emalio suirimo galimybė.
Žinoma, niekas neliepia visiškai atsisakyti angliavandenių, tačiau jie neturėtų sudaryti viso raciono.
Taip pat nereikia pamiršti pagrindinio dantų sargo fluoro ir jo junginių – fluoridų. Kuo daugiau jų bus jūsų vandenyje ir maiste, tuo lėčiau ges dantys.

Komentarai

Komentuoti

 

Daugiau naujienų iš Sveikata:

  • Kaip išsaugoti vaiko regą mokykloje

    Kaip išsaugoti vaiko regą mokykloje

    Padidėjusį fizinį krūvį daugelis mokinukų pajunta jau nuo pirmos mokslo metų dienos. Ir vaikų akys nukenčia pirmiausia.

  • Palikite kairiarankius ramybėje!

    Palikite kairiarankius ramybėje!

    Gyvename dvidešimt pirmame amžiuje, tačiau daugybė tėvų vis dar šventai tiki, kad jų vaiko „įprotis“ viską daryti kairiąja ranka – kaprizas, kurį būtina kuo greičiau sunaikinti.

  • Poatostoginis sindromas

    Poatostoginis sindromas

    Ar pastebėjote, kad pasibaigus atostogoms beveik visada iš kažkur išnyra sveikatos problemų – tarp jų ir depresija? Šis reiškinys, anot specialistų, net rimtesnis už aklimatizacijos sunkumus.

  • Toksinų siaubas – kefyras

    Toksinų siaubas – kefyras

    Rūgpienis ir kefyras – išties stebuklingi gėrimai: jie taip veiksmingai saugo mūsų sveikatą, kad iš organizmo šalina toksinus net apsinuodijus sunkiaisiais metalais!

  • Skydliaukės veiklos sutrikimai

    Skydliaukės veiklos sutrikimai

    Vis daugėja žmonių, sergančių skydliaukės ligomis. Ir per mažas, ir per didelis skydliaukės aktyvumas gali tapti viso organizmo veiklos sutrikimų priežastimi.

  • Nuo ko skauda širdį?

    Nuo ko skauda širdį?

    Skausmai širdies plote, arba kardialgija, gali būti daugybės ligų simptomas. Dažnai jos net nebūna susijusios su kokia nors širdies patologija. Užtat gali būti susijusios su persivalgymu ar mūsų profesija.

  • 18 valandos taisyklės mitai

    18 valandos taisyklės mitai

    Daugelyje rekomendacijų, kaip atsikratyti antsvorio ar palieknėti, beveik neišvengiamai randama eilutė: „Nevalgykite po 18 valandos!“ Bet kodėl?! Ir kas pirmasis šią taisyklę sugalvojo?

  • Karštis – silpnos širdies priešas

    Karštis – silpnos širdies priešas

    Kardiologai primena: tvyrant karščiams širdies kraujagyslių ligos paūmėja gerokai dažniau. Kodėl mūsų organizmas taip audringai reaguoja į kylantį termometro gyvsidabrio stulpelį?

  • Maisto papildai. Nei žuvis, nei mėsa?

    Maisto papildai. Nei žuvis, nei mėsa?

    Maisto papildų naudojimo būtinybė ir tikslingumas – ypač vaikams – yra vienas aktualiausių šiuolaikinės medicinos klausimų. Deja, rasti atsakymą į jį nėra labai lengva.

  • Diagnozė – „kompiuterininko nugara“

    Diagnozė – „kompiuterininko nugara“

    Kaip išgelbėti nugarą, jeigu dirbate sėdimą darbą? Gydytojai vertebrologai ir neurochirurgai sako, kad ne mažiau svarbu už „kaip“ yra „kada“ – jei kamuoja įtartini simptomai, delsti pavojinga.

Redakcija. El.p. redakcija@panbalsas.lt, tel. 8 45 555556. Reklamos skyrius. El.p. reklama@panbalsas.lt, tel. 8 45 502022
© 2009 UAB „Panevėžio dienraštis“