MIESTASLIETUVAPASAULISVERSLASKRIMINALAITEMASPORTASSVEIKATAĮVAIRENYBėS
2012 m. vasario 04 d., šeštadienis

Sveikata

Intensyvus įdegis – rizikos veiksnys

Rašyti komentarą

Parengta pagal SAM inf.

Žmonėms vis dar atrodo, kad intensyvus įdegis – tai patrauklumo ir geros sveikatos simbolis. Šiltuoju metų sezonu verta žinoti, kaip saugotis nuo saulės.

Specialistai įspėja, vienas pagrindinių veiksnių, galinčių paskatinti klastingos ligos – melanomos – atsiradimą yra nesaikingas deginimasis saulėje.

 

Kaip praneša Sveikatos apsaugos ministerija, vien Lietuvoje kasmet nustatoma apie 200 naujų susirgimų melanoma, du trečdaliai iš jų – moterims, vienas trečdalis – vyrams.
Visame pasaulyje augantis piktybinių odos navikų ir kataraktų skaičius rodo, kad neatsargūs žaidimai su saule brangiai kainuoja ir pačiam sunkia liga susirgusiam asmeniui, ir visuomenei.
Įrodyta, kad saulės skleidžiami ultravioletiniai (UV) spinduliai yra odos piktybinių navikų rizikos veiksnys. Užtenka skausmingai nudegti vieną kartą per kelerius metus, kad bent dvigubai padidėtų melanomos rizika.
Veikiama UV spindulių oda plonėja, sausėja, formuojasi raukšlės, šlakai, randasi pigmentinių dėmių. UV spinduliai taip pat gali sukelti kataraktą.
 
             Kokie žmonės turėtų vengti saulės spindulių?
 
Saulės spindulių pertekliaus turėtų vengti visi, tačiau išskiriamos grupės žmonių, kurie turėtų itin pasisaugoti tiesioginių saulės spindulių. Ypač atsargūs turi būti I–II odos tipą turintys asmenys, žmonės, ant kurių kūno yra daug apgamų, anksčiau nudegę nuo saulės. Vaikų ir paauglių apsaugai nuo UV spindulių taip pat reikia skirti daug dėmesio, nes šios amžiaus grupės itin jautrios žalingam UV spindulių poveikiui, o nudegimai nuo ultravioletinių spindulių vaikystėje didina odos vėžio ir kataraktos riziką vyresniame amžiuje, taip pat slopina imuninę sistemą.
 
Kaip saugotis?
 
Saugantis nuo UV spindulių ypatingų priemonių nereikia. Svarbiausia žinoti pagrindines taisykles:
• Vengti saulės jos piko valandomis: 11–15 val. Lietuvoje saulė aktyviausia gegužės – rugsėjo mėnesiais.
• Nešioti kepures, saulės akinius bei apsauginę aprangą. Kuo daugiau odos uždengia drabužiai, tuo geriau. Tačiau drėgnų drabužių, ypač medvilninių, apsauga smarkiai sumažėja. Drėgni medvilniniai marškinėliai, palyginti su sausais, suteikia tik pusę apsaugos.
• Skrybėlės ypač gerai apsaugo veidą, kaklą ir galvą nuo ultravioletinių spindulių poveikio.
• Akiniai turi gerai saugoti tiek nuo UVB, tiek nuo UVA spindulių.
Be tinkamos apsaugos negalima palikti vaikų saulėje. Vaikai ir paaugliai itin jautrūs UV spindulių poveikiui.
• Būnant lauke nuo tiesioginių saulės spindulių rekomenduojama neuždengtas kūno vietas pasitepti apsaugine kosmetikos priemone nuo saulės (kremai, losjonai). Labai svarbu apsaugines kosmetikos priemones nuo saulės naudoti tinkamai.
 
Apsaugos priemonės
 
Pagrindinės kosmetikos priemonių nuo saulės naudojimo taisyklės:
Dermatologai rekomenduoja apsauginiais kremais pasitepti 15–30 minučių prieš išeinant į atvirą saulę. Kremą tepti reikia ant švarios, sausos odos ir lengvai įtrinti. Jei norite geresnės apsaugos, pakartotinai pasitepkite apsaugos priemonę nuo saulės ir išėję iš patalpos. Apsauginės priemonės nuo saulės dozė: ji apskaičiuojama atsižvelgiant į kremu tepamo odos paviršiaus plotą. Specialistų sutarta, kad dozė yra 2 mg/kvadratiniam centimetrui. Taigi visam kūno paviršiui ištepti reikia apie 30 ml kremo. Vidutinio kūno sudėjimo žmogui reikėtų panaudoti 35 g kremo (toks kiekis prilygsta 6 pilniems arbatiniams šaukšteliams). Tyrimais yra nustatyta, kad dauguma vartotojų neteisingai dozuoja apsauginius kremus, todėl atitinkamai SPF (Sun protection factor) tepasiekiama 20–50 % apsaugos.

Komentarai

Komentuoti

 

Daugiau naujienų iš Sveikata:

  • Vaikas kosti – ką daryti?!

    Vaikas kosti – ką daryti?!

    Peržengę Naujųjų slenkstį kartu atsidūrėme prie gripo epidemijos slenksčio, ir pirmieji jį, deja, kaip visada, peržengs vaikai.

  • Gatvėje – kaip cirke

    Gatvėje – kaip cirke

    Kai miestas tampa panašus į čiuožyklą, kiekvienam pravers gimnasto įgūdžiai.

  • Depresija: liga ar prasta nuotaika?

    Depresija: liga ar prasta nuotaika?

    Žodis „depresija“ nepajudinamai įsitvirtino mūsų leksikone – kiekvienas esame bent kartą pasakę: „Atstokite nuo manęs – man depresija“, net nežinodami, ką tai iš tiesų reiškia.

  • Sveikata pagal žvaigždes

    Sveikata pagal žvaigždes

    Juodojo vandens drakono metai prasidės tik sausio 23-iąją, tad jei turite noro Naujuosius pasitikti dar ir pagal rytietišką kalendorių, jums bus įdomu sužinoti, jog šie metai – vieni iš nedaugelio, žadančių sveikatą visiems Zodiako ženklams.

  • Energija gyvenimui

    Energija gyvenimui

    Miesto gyventojui tokie simptomai, kaip chroniškas nuovargis, išsekusi išvaizda ir padidėjęs dirglumas, jau seniai laikomi norma.

  • Naujametis stalas gydytojų akimis

    Naujametis stalas gydytojų akimis

    Ką derėtų žinoti apie kelis populiariausius šventinius patiekalus ir gėrimus, norint išvengti nemalonumų dėl sveikatos.

  • Ir jokio „sniego“ plaukuose!

    Ir jokio „sniego“ plaukuose!

    Pleiskanos – labiausiai paplitusi plaukų problema žiemą.

  • Triskart per dieną – ne panacėja

    Triskart per dieną – ne panacėja

    Mokslininkai jau seniai įrodė, kad vienas ir tas pats vaistas, išgertas skirtingu paros metu, veikia skirtingai ir kartais gali ne padėti, o pakenkti

  • Plokšti padai – bėda ir kojoms, ir galvai

    Plokšti padai – bėda ir kojoms, ir galvai

    Atkartoti žmogaus pėdos sandaros dar nepavyko nė vienam pasaulio inžinieriui, tačiau, kaip visi žinome, kuo sudėtingesnis mechanizmas, tuo dažniau jis genda.

  • Apie ligą, kuri tarsi toli

    Apie ligą, kuri tarsi toli

    Tris dešimtmečius siautėjančios baisios ligos priminimas turėtų skatinti kiekvieno atsakomybę ir supratimą.

Redakcija. El.p. redakcija@panbalsas.lt, tel. 8 45 555556. Reklamos skyrius. El.p. reklama@panbalsas.lt, tel. 8 45 502022
© 2009 UAB „Panevėžio dienraštis“