MIESTASLIETUVAPASAULISVERSLASKRIMINALAITEMASPORTASSVEIKATASAVAITGALISĮVAIRENYBėS
2010 m. rugsėjo 07 d., antradienis

Sveikata

Intensyvus įdegis – rizikos veiksnys

Rašyti komentarą

Parengta pagal SAM inf.

Žmonėms vis dar atrodo, kad intensyvus įdegis – tai patrauklumo ir geros sveikatos simbolis. Šiltuoju metų sezonu verta žinoti, kaip saugotis nuo saulės.

Specialistai įspėja, vienas pagrindinių veiksnių, galinčių paskatinti klastingos ligos – melanomos – atsiradimą yra nesaikingas deginimasis saulėje.

 

Kaip praneša Sveikatos apsaugos ministerija, vien Lietuvoje kasmet nustatoma apie 200 naujų susirgimų melanoma, du trečdaliai iš jų – moterims, vienas trečdalis – vyrams.
Visame pasaulyje augantis piktybinių odos navikų ir kataraktų skaičius rodo, kad neatsargūs žaidimai su saule brangiai kainuoja ir pačiam sunkia liga susirgusiam asmeniui, ir visuomenei.
Įrodyta, kad saulės skleidžiami ultravioletiniai (UV) spinduliai yra odos piktybinių navikų rizikos veiksnys. Užtenka skausmingai nudegti vieną kartą per kelerius metus, kad bent dvigubai padidėtų melanomos rizika.
Veikiama UV spindulių oda plonėja, sausėja, formuojasi raukšlės, šlakai, randasi pigmentinių dėmių. UV spinduliai taip pat gali sukelti kataraktą.
 
             Kokie žmonės turėtų vengti saulės spindulių?
 
Saulės spindulių pertekliaus turėtų vengti visi, tačiau išskiriamos grupės žmonių, kurie turėtų itin pasisaugoti tiesioginių saulės spindulių. Ypač atsargūs turi būti I–II odos tipą turintys asmenys, žmonės, ant kurių kūno yra daug apgamų, anksčiau nudegę nuo saulės. Vaikų ir paauglių apsaugai nuo UV spindulių taip pat reikia skirti daug dėmesio, nes šios amžiaus grupės itin jautrios žalingam UV spindulių poveikiui, o nudegimai nuo ultravioletinių spindulių vaikystėje didina odos vėžio ir kataraktos riziką vyresniame amžiuje, taip pat slopina imuninę sistemą.
 
Kaip saugotis?
 
Saugantis nuo UV spindulių ypatingų priemonių nereikia. Svarbiausia žinoti pagrindines taisykles:
• Vengti saulės jos piko valandomis: 11–15 val. Lietuvoje saulė aktyviausia gegužės – rugsėjo mėnesiais.
• Nešioti kepures, saulės akinius bei apsauginę aprangą. Kuo daugiau odos uždengia drabužiai, tuo geriau. Tačiau drėgnų drabužių, ypač medvilninių, apsauga smarkiai sumažėja. Drėgni medvilniniai marškinėliai, palyginti su sausais, suteikia tik pusę apsaugos.
• Skrybėlės ypač gerai apsaugo veidą, kaklą ir galvą nuo ultravioletinių spindulių poveikio.
• Akiniai turi gerai saugoti tiek nuo UVB, tiek nuo UVA spindulių.
Be tinkamos apsaugos negalima palikti vaikų saulėje. Vaikai ir paaugliai itin jautrūs UV spindulių poveikiui.
• Būnant lauke nuo tiesioginių saulės spindulių rekomenduojama neuždengtas kūno vietas pasitepti apsaugine kosmetikos priemone nuo saulės (kremai, losjonai). Labai svarbu apsaugines kosmetikos priemones nuo saulės naudoti tinkamai.
 
Apsaugos priemonės
 
Pagrindinės kosmetikos priemonių nuo saulės naudojimo taisyklės:
Dermatologai rekomenduoja apsauginiais kremais pasitepti 15–30 minučių prieš išeinant į atvirą saulę. Kremą tepti reikia ant švarios, sausos odos ir lengvai įtrinti. Jei norite geresnės apsaugos, pakartotinai pasitepkite apsaugos priemonę nuo saulės ir išėję iš patalpos. Apsauginės priemonės nuo saulės dozė: ji apskaičiuojama atsižvelgiant į kremu tepamo odos paviršiaus plotą. Specialistų sutarta, kad dozė yra 2 mg/kvadratiniam centimetrui. Taigi visam kūno paviršiui ištepti reikia apie 30 ml kremo. Vidutinio kūno sudėjimo žmogui reikėtų panaudoti 35 g kremo (toks kiekis prilygsta 6 pilniems arbatiniams šaukšteliams). Tyrimais yra nustatyta, kad dauguma vartotojų neteisingai dozuoja apsauginius kremus, todėl atitinkamai SPF (Sun protection factor) tepasiekiama 20–50 % apsaugos.

Komentarai

Komentuoti

 

Daugiau naujienų iš Sveikata:

  • Kaip išsaugoti vaiko regą mokykloje

    Kaip išsaugoti vaiko regą mokykloje

    Padidėjusį fizinį krūvį daugelis mokinukų pajunta jau nuo pirmos mokslo metų dienos. Ir vaikų akys nukenčia pirmiausia.

  • Palikite kairiarankius ramybėje!

    Palikite kairiarankius ramybėje!

    Gyvename dvidešimt pirmame amžiuje, tačiau daugybė tėvų vis dar šventai tiki, kad jų vaiko „įprotis“ viską daryti kairiąja ranka – kaprizas, kurį būtina kuo greičiau sunaikinti.

  • Poatostoginis sindromas

    Poatostoginis sindromas

    Ar pastebėjote, kad pasibaigus atostogoms beveik visada iš kažkur išnyra sveikatos problemų – tarp jų ir depresija? Šis reiškinys, anot specialistų, net rimtesnis už aklimatizacijos sunkumus.

  • Toksinų siaubas – kefyras

    Toksinų siaubas – kefyras

    Rūgpienis ir kefyras – išties stebuklingi gėrimai: jie taip veiksmingai saugo mūsų sveikatą, kad iš organizmo šalina toksinus net apsinuodijus sunkiaisiais metalais!

  • Skydliaukės veiklos sutrikimai

    Skydliaukės veiklos sutrikimai

    Vis daugėja žmonių, sergančių skydliaukės ligomis. Ir per mažas, ir per didelis skydliaukės aktyvumas gali tapti viso organizmo veiklos sutrikimų priežastimi.

  • Nuo ko skauda širdį?

    Nuo ko skauda širdį?

    Skausmai širdies plote, arba kardialgija, gali būti daugybės ligų simptomas. Dažnai jos net nebūna susijusios su kokia nors širdies patologija. Užtat gali būti susijusios su persivalgymu ar mūsų profesija.

  • 18 valandos taisyklės mitai

    18 valandos taisyklės mitai

    Daugelyje rekomendacijų, kaip atsikratyti antsvorio ar palieknėti, beveik neišvengiamai randama eilutė: „Nevalgykite po 18 valandos!“ Bet kodėl?! Ir kas pirmasis šią taisyklę sugalvojo?

  • Karštis – silpnos širdies priešas

    Karštis – silpnos širdies priešas

    Kardiologai primena: tvyrant karščiams širdies kraujagyslių ligos paūmėja gerokai dažniau. Kodėl mūsų organizmas taip audringai reaguoja į kylantį termometro gyvsidabrio stulpelį?

  • Ėduonies dantų šepetėliu neįveiksi

    Ėduonies dantų šepetėliu neįveiksi

    Ėduonis – viena labiausiai paplitusių dantų ligų. Jis, pasitelkęs burnos ertmėje tarpstančias bakterijas, iš lėto juos ardo.

  • Maisto papildai. Nei žuvis, nei mėsa?

    Maisto papildai. Nei žuvis, nei mėsa?

    Maisto papildų naudojimo būtinybė ir tikslingumas – ypač vaikams – yra vienas aktualiausių šiuolaikinės medicinos klausimų. Deja, rasti atsakymą į jį nėra labai lengva.

Redakcija. El.p. redakcija@panbalsas.lt, tel. 8 45 555556. Reklamos skyrius. El.p. reklama@panbalsas.lt, tel. 8 45 502022
© 2009 UAB „Panevėžio dienraštis“